Pliurpimas Nr. 25

Ir numanau, jog Tolkinas neatsitiktinai žiedo misiją paskyrė ne žmogui, o hobitams, nes žinojo, jog žmonės lengvai pasiduoda pagundoms

Ne visai taip - nes hobitai visgi žmonėms labai artimi. Svarbiau, kad jie atstovauja tam tikrą gyvenimo būdą ir pirmenybę teikia tam tikroms vertybėms - beje, labai paprastoms ir žemiškoms.

Emigravus irgi galima šį tą daryti. Išeivija visgi padėjo ar bent jau stengėsi. Tik nereikia manyti, kad labai daug galima bus taip nuveikti. Ir nereikia manyti, kad žmogui, kuris visgi savo šalies nebus išsižadėjęs, bus lengva. Paskaitykit išeivių kūrybą, Škėmą-Mackų-Nagį-kitus, geriausia viską iškart...

Antra vertus, žmogaus gyvenime gali būti daug ko. Patriotizmas nėra vienintelė ir absoliuti vertybė. Svarbiausia - sugebėti išlikti žmogumi gerąja prasme... Ir likusiems gali tekti ne tik ginkluotai ar neginkluotai priešintis naujai valdžiai, bet ir slėpti nekaltai persekiojamuosius, ir dar nežinia - kieno persekiojamus (mūsų visuomenėje net ateivių iš kosmoso invazija turbūt sugebėtų pavirsti tokiu reiškiniu, kurį po to sąlyginai būtų galima pavadinti "pilietiniu karu"). Aš nežinau, ar pati susiprotėčiau, netingėčiau ir išdrįsčiau.

Aldarion rašė:Taisa: Per pastarąsias dvi savaites apskritai visiškai susigadinau bet kokią nuomonę apie žmones, ypatingai vyrus. Delfyje prisiskaičiau daugiau negu dera (pagrinde, abortų temos komentaruose, pranešimuose apie tuos visus lenkus), o iš kaimininių gandų - daugiau negu reikia (apie mano miestelio mokytojų vyrus)... Nebeturim jokio pareigos jausmo, nė krislelio noro įdėti bent kiek pastangų į savęs ugdymą. Ne visi tokie, žinoma, bet... "kuo toliau, tuo daugiau". Buvęs sielagaudžio parašas valdo: "The planet is fine... the people are fucked"!

Ateity žinok, kad delfio, o ypač komentarų, skaitymas kenkia sveikatai ir psichinei gerovei. Bendrai paėmus jau seniai laikausi nuomonės, kad man ir pasauliui yra gerokai nepakeliui, ir tai tikrai ne mano problema - siūlau ir tau taip pagalvoti, gal lengviau pasidarys

Peace! Ir nepamirškite, jog profesorius taip pat perspėjo nepervertinti savo drasos nežinant, kas laukia toliau.

...The further you go, the less easy will it be to withdraw; yet no oath or bond is laid on you to go further than you will. For you do not yet know the strength of your hearts, and you cannot foresee what each may meet upon the road.'
`Faithless is he that says farewell when the road darkens,' said Gimli.
'Maybe,' said Elrond, `but let him not vow to walk in the dark, who has not seen the nightfall.'
'Yet sworn word may strengthen quaking heart,' said Gimli.
`Or break it,' said Elrond. `Look not too far ahead! But go now with good hearts!

Oh, o juk Elrondas daug žinojo apie priesaikas... Apie Priesaiką...
O Profesorius išmintingas kaip visada

Nesikarščiuokim... Ar norit - tyliai tyliai pasakysiu paslaptį: aš jumis pasitikiu. Pasitikiu, kad, jei kas atsitiktų, kurį kelią bepasirinktumėte - eisite juo dori iki pat pabaigos.

Laiqualasse rašė:Bendrai paėmus jau seniai laikausi nuomonės, kad man ir pasauliui yra gerokai nepakeliui, ir tai tikrai ne mano problema - siūlau ir tau taip pagalvoti, gal lengviau pasidarys

Čia tai gerai pastebėta , manau, jau galiu pradėti vadovautis tokiu principu, nes... pasaulio juk nepakeisim !

Ir baikim būti tokie susireikšminę : didžiąjai kaimynei , kaip teritorija , mes esame visai nereikalingi . Šiuolaikiniame technologijų amžiuje teritorija neteko reikšmės , nebent toje teritorijoje yra naudingų iškasenų .

O kad ji sugeba elgtis nelogiškai. Ir yra šis tas - tranzitinis koridorius į Kaliningradą. O pvz. Estijoje yra Rusijos piliečių. Man emociškai riba, po kurios galiu imti nebesantūriai elgtis - ne Gruzijoje ir Ukrainoje, tačiau ir ne ties Lietuva. Jau ties Latvija ir Estija.

pasaulio juk nepakeisim

Ne, bet jį galima išskersti Taip, aš kaip visada žiauri, fui kaka....

Aredhel rašė:Ne, bet jį galima išskersti Taip, aš kaip visada žiauri, fui kaka....

Fyfėji ne dienom, o valandom, mieloji.

Ne mergom į karą eit, bet kokios peklos atveju aš būsiu su tais, kurie iš miškų akmenukus ir skujas į tankus mėtys, o ne lapatuosiu bilenkur... Va tik šeimyną išgrūsčiau kur į Norgę, kad linksmintis netrukdytų.

ir toli gražu - pirma mintis šovusi į galvą skaitant jūsų postus. įdomus eksperimentas būtų pažiūrėt kaip visi elgiamės, tarkim, karo metu...

jau visai, nejau nebeliko apie ką ir kalbėti???

Nu tai matyt nebeliko...

Fyfėji ne dienom, o valandom, mieloji

O tu dabar įsivaizduok mane-fyfą su rožiniais apdarais, pliklijuotais blizgančiais nagais, didelėm akim (špaklius visagalis) ir kruvinu benzopjūklu rankoj. Nejaugi nepabėgtum?

Dėl eksperimento... na, karo atveju pirmiausia būčiau sunerimusi dėl savo artimųjų saugumo, ir jei jiems grėstų tiesioginis pavojus, neabejoju kad sugebėčiau tam "pavojui" atimti gyvybę, priemonės tikriausiai nebebūtų svarbu. Dėl emigravimo... dabar galiu atsakyti - ne, kai prasidės karas - pamatysim

Na, norint emigruoti, reikia netingėti, susiruošti ir išsikrapštyti, visa tai galioja ir kitai veiklai, o kiek save pažįstu - nelabai esu į tai linkusi. Va šiaip todėl ir noriu tos sistemos, kuri lyg ir yra Norvegijoje ar dar kur, nes ten žmonėms būna iš anksto paaiškinta, ką ir kaip daryti. Pati dar kol sugalvočiau...

nassa rašė:įdomus eksperimentas būtų pažiūrėt kaip visi elgiamės, tarkim, karo metu...

Va va, man irgi kažkas panašaus buvo kilę... Na, dėl manęs tai ir taip aišku, jau pasmerkėt ir išsityčiojot , bet norėčiau pažiūrėti, kas eitumėt su šautuvu į mišką. Šeip turbūt kad reik baigt temą, jei labai norėsit, galėsit dar kada prie progos gyvai man paaiškint gyvenimo prasmę.

jau tikrai.. bet tokia tema diskutuot gyvai?

nepritariu, Aredhel dėl artimųjų saugumo, kiekvienas esam egoistai, ir jeigu tik gelbėt padėčiau ką nors tai tik iš naudos - pvz gerai mokantį reanimuoti kolegą ar pan. visi savo subinės pirmiausia dairytumėmės..

Pritariu Aldarion (keista aš labai dažnai jam pritariu, atrodo, kad jis mano klonas) nors į vakarus bėgti verstu tėvai, bet šiaip jeigu mano amžius būtu didesnis bėgčiau į miškus slėptis,o jeigu būtu konkreti situacija ir link manęs judėtu keli rusai tai visu pirma slėpčiausi, o tik iš bėdos kovočiau. Geriau kovoti slaptai

P.S Atsiprašau už nerišlumą, nemoku raštu dėstyti minčių ir nenustebsiu jeigu suprasit ne taip, kaip norėjau pasakyti.

P.P.S Man žiauriai patinka survival (nerandu lietuviško atitikmens gal išgyvenimas miške)

Ferrum rašė:P.P.S Man žiauriai patinka survival (nerandu lietuviško atitikmens gal išgyvenimas miške)

O esi bandęs? Jei taip, tada viskas ok, o jei ne, tai išeik trim dienom į mišką tik su peiliu ir vėl tą patį pasakyk.

Trim dienom miške buves nelabai esu, bet miškuose vasara budavau dažnai. Moku kelių rušių spastus statyti ,o iš bėdos galima valgyti ir vabalus kaikuriuos. Tik niekaip neišeina su titnagu ir plienu ugnies iskelt , o šiaip planuoju kita vasara į mišką eiti savaitei jei tik tėvai leistu. Nesu iš tų kurie tik sėdi namie ir viską išmano tik teoriškai, nors kai kurių dalykų nesu bandes galėtu greičiau žiema ateit išbandyčiau šitą

Vienžo, norint kažką daryti, gerai būtų prieš tai žinoti, ką ir kaip. Kas bus kariuomenėj, tai ir bus aišku, o kitiems?
...Taigi, eilinio piliečio bandymas apsišviesti, beveik real time:

Radau pacituota, kad Lietuvos Nacionalinio saugumo strategijoje (2002) buvo parašyta, jog valstybės gynyba susideda iš karinio saugumo ir pilietinio pasipriešinimo. 2005 m. strategijos 100% atidžiai neišnagrinėjau, bet toks vaizdas, kad ten apie ką nori, tik ne apie pilietinį pasipriešinimą. Kažkieno paskaitoj parašyta, kad tai nesmurtinis pasipriešinimas, nepaklusnumas ir nekolaboravimas, o taip pat ginkluotas pasipriešinimas, o to imasi piliečiai ir jų savaveiksmiai dariniai. Aha, tai gal kur nors yra parašyta (jei jau man asmeniškai nieks niekad nepasakė), ko čia tikimasi? Gal blogai ieškojau, bet radau tik Pilietinio pasipriešinimo rengimo centrą, kuriame rengiami to pasipriešinimo mokymo instruktoriai. Nesu gyvenime mačiusi nei mokymo, nei instruktorių.
Angliškai apie konkretybes ir abstraktybes galima prisikaityti labai daug, bet visgi norėčiau kažko, pritaikyto konkrečioms sąlygoms.

Hm?..

nepritariu, Aredhel dėl artimųjų saugumo, kiekvienas esam egoistai, ir jeigu tik gelbėt padėčiau ką nors tai tik iš naudos - pvz gerai mokantį reanimuoti kolegą ar pan. visi savo subinės pirmiausia dairytumėmės..

Hm... nejaugi negelbėtum savo brolio ar sesers, motinos ar tėvo, savo vyro ar vaiko? Kalbėjau apie pačius artimiausius žmones, o ne kolegas, draugus ar tolimus giminaičius.