Ir taip mąstančių kaip tu tikriausiai jau yra kone pusė, jei ne daugiau, valstybės piliečių ir su kiekviena diena jų vis daugėja. Aš nesistebiu, nes kuomet miršta tikėjimas į dvasinę žmogaus prigimtį, ne vien kūnišką, kūniškosios tampa neapsakomai gaila. Taigi tu nesijaudink, šiuolaikinėje visuomenėje atrasi daug daug bendraminčių ir vienišas emigracijoje neliksi, galėsit bendrai kokią "maldą" sukalbėti už Lietuvoje likusius.

Taip po Vytauto LDK ir žlugo, nes žlugo žmonių tikėjimas, o turėti samdinių batalionai net nemėgino priešintis po padalinimų atėjusiam naujamam šeimininkui. Ir prie visko priveda per daug geras gyvenimas. "Men are week" - teisingą išvadą padarė Elrondas atsakydamas į Gendalfo pastabą, apie kylančią žmonių galybę. Ir numanau, jog Tolkinas neatsitiktinai žiedo misiją paskyrė ne žmogui, o hobitams, nes žinojo, jog žmonės lengvai pasiduoda pagundoms

. Man visad patiko toks Biblijos skirsnis apie Sodomą ir Gomorą. Anksčiau nelabai jį suprasdavau, bet dabar - kuo toliau, tuo labiau

. Stebėdavausi, kodėl ten taip ir neatsirado tų kelių žmonių...
"Few now remember them ... yet still some go wandering, sons of forgotten kings walking in loneliness, guarding from evil things folk that are heedless."