Chirurginė laboratorija

- Klausau, šefe ,- Maja puola lauk, bet po akimirkos grįžta - kibiro pasiimti, ir vėl išgriūna po duris.

*Kur neišgrius- užkliūna už įsakymą paknopstom puolusios vykdyt Aiquen.*
-Kad tave kur... ne tave, Maja, bet tą stiklainį... sudužo... Į ką aš dabar museles dėsiu?
*Susinervinusi čiumpa kažkieno pamirštą bokalą, greitai pribaigia jo turinį, iššluosto tarą kažkieno kojine ir nusėlina prie lango... atsargiai taip, kad musytės nepabėgtų...*

Elva tuo tarpu labės kampytuje tyliai pluša su statine, atitįsta kartu su Murkiu.
*Ghm...ar man vaidenasi ar viduje kažkas vyksta?..Burbuliuoja kažkas...Phe...kokia smarvė patraukė per plyšius...*
Staiga nuskrenda statinės dangtis, o iš jos išlindusi ilga ranka griebia Elvą už kojos. Kita letena čiumpa už uodegos Corai kuri pasiunta žvengt ir spardytis, o Elva pasiunta rėkti maskatuodama aukštyn kojom ore.
*Diversijaaaaaaa!!!!!!*

"ылдвпегфжцую.ы ешаг!!!!!!!!!!!!!!!!" - nusikeikia SG ir prišokęs nurėžia iš statinės išlidusias galūnes didelėmis žirklėmis, kurias kaip tik galando pasiėmęs iš slaptojo sandėliuko. Po to užrita ant statinės sofos likučius.
-Elva Ka čia po galų parsitempei? Vienas akmenis šlamščia, kitas - arklaičiams uodegas pešioja

Cora , beviltiškai bandanti ištraukti savo uodega, staiga išgirsta žirkles.Sekantis atsiminimas-nesuvaldyta inercijos jėga ir visu greičiu artėjanti siena, kuri kėsinasi jai užtrenkti...
Bum.

Maja vėl įpuola vidun - be kibiro:
- Žiūrėkit, žiūrėkit, ką radau - šiuose elfų ir orkų užmirštuose plotuose nauja taverna atsidarė,- išsišiepusi hobitė mojuoja popieriaus skiautele, kuri atlieka reklaminės skrajutės vaidmenį,- gal paliekam tuos pažliugusius gyvius čia dvėsti, o patys einam, pasigeriam ir kokiam orkui marmūzę išmalam ...

*Aiquen greitai surenka į bokalą muses ir, kad nepabėgtų, užtempia ant viršaus tą pačią kojinę (greičiausiai Elvos, nes ji pati įtartinai basa*
- Niaaaa, taip netinka... Paskui sakys, kad mes juos užpuolėm. Geriau darom taip- siunčiam sąvanorį į žvalgybą, o paskui einam vaduoti arba keršyti...

-Aha... Pasiųsti... O kas tas savanoris bus? Iš veidų matau, kad ne aš. Jums tik prisiplempt. Corai jau užtenka ir taip. Maja - vėl į kokias nors nesamones su Smėliuku įsipinklios. Elva?,- *SG pasižiūri į ją, nukritusią ant grindų ir bandančią nusikrapštyti nežinomo padaro leteną. *
- O be to - kas Murkį prižiūrės. Gal einam visi kartu? Jei Smėlis bandys išprovokuoti mordobojų - visiems bus lengviau ten griuvėsius padaryt. Tik Elvą su Murkiu paliksim pasaloj. Kai prasidės kipišas - padarėlis galės pamatus pagraužti ir visa užeigėlė susilankstys kaip armonika. Kad tik spėtume kulnis išnešti.

- Nia, jei visi urmu sugriūsim- Smėliukui pasirodys, kad jau puolam, nereiks nė snukin siūlyt... Geriau po vieną... Siūlau sąvanore Mają- ji su Vadu sąskaitų turi...
*Aiquen pastebi, kaip Maja, nudelbusi akis, traukiasi į šešėliuką*
- A... Ok. Aš galiu eit. Nei į nesąmones įsipainiosiu, nei ką, o ir manikiūrinę neseniai naują nusipirkau, dildės išgalastos ir kovai paruoštos... Oi, o tarp kitko- kas matėt Zigmą? Ar jis dabar pas tėvelį persikraustė ir orkėja iš pagrindų?

-Kokių dar nuomonių bus? -*SG apžvelgia visas "kovotojas".

Auquen užsiminus apie Zigmą Maja paleidžia dūdas:
- Kur gi dabar mano mažasis Zigmutis, ik... Visiškai vienas, alkanas tikriausiai, ik , neprižiūrėtas, nenupraustas... Vis per tą smėlį ir jo karus,- dabar jau supyksta hobitė .- Nieko nebus, paskolink man vieną dildę, eisiu kartu,- pareiškia ji nusibraukdama ašaras.

- Tai jau eikit abi. O aš čia kai ką dar paruošiu. Maja? Žemės kur? Atnešk ir galit drožti. -*Gollumas pradeda kažką braižyti ant popieriaus skiautelės*

*Aiquen pati susigraudina dėl Zigmuko...*
- Ok, Maja, va tau dildė, pati aštriausia, ir į komplektą šarvinės kojinės, pati iš žalvarinės vielos vąšeliu nunėriau...
*Nutaisiusi tragiškai herojišką snukutį, Aiquen apsikabina per pečius Mają ir ištempia lauk- likimo pasitikti...*

-MJAA ŽEMIŲ - pasiveja išeinančiasias SG staugimas

- Dėkui už rūpestį, bet nesujaudink - viskas bus gerai, aš iš pradžių po Aiquen apsiaustu pasislėpsiu ...- šūkteli Maja Senajam Golumui prieš išnykdama kelio vingyje

- O žemių...,- SG atsidūsta ir išeina į lauką pats parsinešti to, ką pamiršo Maja.
Po geros valandos SG išžygiuoja į taverną, nešinas dideliu krepšiu, kuriame...

O ant sienos, labės viduje, tuščią patalpą apžiūrinėja "Draugiškas Smėliuko portretas:

Elva pagaliau nušveičia tą dydelę leteną į pakampę ir nesėkmingai bando surasti kažkur prapuolusią savo šilkinę kojinaitę...
*Tik neapsižiūrėk, tai ir kojines numauna...*
Apsižvalgiusi po labę ir neradusi nė gyvos dvasios, užsiverčia kažkieno paliktą alaus bokalą ir paspringsta pamačiusi kažkokią baisybę ant sienos.
*Nu ne...šitas siaubas čia nekabės. Toks jausmas kad šnipinėja čia kabėdamas....Murkiiii...kiss kiss kisss....ateik, ką duosiu....*

... sotus ir laimingas Murkis snaudžia šalia Senojo Golumo laboratorijos. Arba to, kas iš jos liko... 😉

Prasiveria durys ir ant slenksčio išdygsta SG. Jis apžiūri laboratoriją, atsisuka į kiemą, ir nužvelgia prie pamato snaudžiantį Murkį.
"Taip... Kažko nejauku... Nebėr Laboratorijos Dvasios...",- Gollumas pasisuka ir spjauna į Orkų Vado (kaip pastarasis save tuituluoja) portretą. - "Nežvenk, machačiole Aš tave pakabinau - aš tave ir nukabinsiu. Ir ne tik nukabinsiu..."
SG nuplešia portretą, suglamžo ir, išnešęs į kiemą, padega. Pats atsisėda šalia, išsitraukia pypkę, užsirūko ir papsėdamas žiūri į besileidžiančią saulę.
"Gera buvo lindynė, velniai griebtų... Gal kitoj vietoj naują įkurti? Bet ne laboratoriją, o visą Akademiją? Pamąstykim..."
Saulė leidžiasi, nudažydama SG veidą ir pypkę oranžiniu auksu...

*MURKI!!!Aš sakiau ŽEMĘ kask, ŽEMĘ, o ne labę!!!!!! uf...tau namų areštas! Ir dieta! Valgysi tik smėlį!!!*
Persiutusi Elva pririša Murkį prie būdos