Chirurginė laboratorija

Iš šluotų sandėliuko išlenda paniurusi Elva, vienintelė nėjusi ginti tėvynės. Nusipurto dulkes nuo suknelės ir suburba:
*Gollumai!!!!!Ei Gollumai!!!!Duok to smardalo nuo kurio čia visi užsikaifavo, nes nuobodu ir liūdna čia vienai tupėt

-Gerai, kad nėęjai gintis nuo prietrankos Smelio,-pasigirsta balsas, kuri Elva laikė pažįstamu.Iki šiol...Persigandusi Elva atsisuka ir nustėrsta.Aišku kodėl, nes Coranar vaiduoklis atrodė kaip ir mirties akimirką:savas ir svetimas kraujaqs buvo padengęs net žirgo kailį, tad jis buvo vietomis sidabriškai, o vietomis tamsiai raudonas-tikras mirties tarnas.Tačiau Elva visvien sugebėjo pažinti Coranar-elfę ir žirgą.Už jos-vaiduoklių armija, 30 raitelių ant žirgų, kuriuo Elva dar šįryt girdėjo lnksmai žvengiant...Sužvengia jie ir dabar, bet balsai vaiduokliški šiūrpus......

-Ša, Elva, SG-ui netrukdyk, jis ruošiasi gintis ir pulti teisme prieš karo teisėjus,-sušnidžda Coranar.Ji nulipa nuo žirgo, paleidžia jį ganytis į vaiduoklišką pievą ir plevena šalimais ore.Visas jos būrys paleidžia žirgus pasiganyti, o patys tiesiai per Elvą nuplevena tolėliau.Elva sudreba-jausmas nikoks.Kambario kampe vaiduokliškoj pievoj ganosi žirgai-vaiduokliai, puo vaiduoklišku medžiu susėdę tyliai kalbasi kritusių karių vėlės...Brrr...Elva pasisuka į Coranar:vis ne tikią šiurpią nei jos raitelių dvasios...

Elva atgavusi kvapą dar garsiau subaubia
*Gollumai!!!!!!!Man haliucinacijos dar neapsipūtus!Nešk to skystimėlio....kad bent reason'as būtų dėl ko man vaidenasi...*

Kas gi čia taip šūkauja, nesupranta Maja, parklibinkščiavusi namo.
- Ei, kas čia labėje gyvena? Golumai, Elva?... Aš grįžau... O kad tave Balrogas nupūstų Cora, ir tu čia ...
Maja žinoma apsidžiaugia išvydusi kovos draugę. Kad ir permatomą
- Žinai, mieloji, galėtum jau apie gyvybės šulinį pagalvoti. O dėl teismo nesuk galvos. Nebus to balagano - dar pora dienelių ir senaties terminas sueis. Vėl galėsi gyva ir sveika su vėjeliu lakstyti.
- Kaip aš noriu valgyti. Ir išsimiegoti. Pavargau kariauti, bet dar labiau įgrįso teismo salėje trūnyti - tai ir parėjau. Ei, dr. S.G., ar turim ko nors užkrimsti?- dar paklausia hobitė ir atsijungia, atsisėdusi ant sofkutės.

-Elva, pašildyk jai daržovių sultinio, o tai iš bado nustips,-Coranar mosteli galva laužviryklės pusėn.-Kanapių alus jau nebeturiu,o gaila-gi dabar niekas negalės apsikaifavęs man per galvą užtvoti,-vaiduoklė pašnairy\uoja į Senąjį Golumą, įsigilinusi į savo teisminės kalbos rašymą.-Bet matau, kad pavalgyti tai ir tau, brangioji, reikia,-Coranar nusileidžia ant artimiausio pievelės pakraščio ir užsimerkia.Staiga jai tenka atsimerkti-elfei už nugaros išdygsta poros Majos karių dvasios.

Elva pasiima sunkią keptuvę, puodą ir ima svert kuris sunkesnis.
*Va šitas puikiai tiktų...nuo tos keptuvės jam net iltis nesuklibėjo...Maja, sriuba jau šyla, malonėk atsipaipalioti brangioji*

Kas čia taip skaniai kvepia, bando suprasti hobitė po truputėlį grįždama iš sapnų karalystės.
- O, vakarienė Pačiu laiku.- Maja pasiražo ir puola prie stalo.- Ir susitvarkyti suspėjote - tikros šaunuolės.
Po to gal dvidešimtį minučių karo didvyrė stiprinasi, karts nuo karto persimesdama pora žodžių su merginomis. S. Golumas nepakelia galvos nuo savo makulatūros.
Maja nebeištveria:
- Dr. S. G., gal ir jūs užkąskit. Bus tų teismų, ne karo metas ,- bet gerb. daktaras nesureaguoja net į tai. - Na ką gi, - gilus atodūsis, - ar man dar šaukimas neatėjo?

-Šaukimo nėra, o susitvarkė viena Elva,-paaiškina Coranar.-Kaip, tavo manymu, aš galėčiau ką nors sutvarkyti?-vaiduoklė įsisteibelija į Mają, baigiančią gurkti sultinį.-Tačiau jums apšvcietimo reikėtų.Ir šilumops...-Coranar pasišaukia savo ristūną ir kažką sušnibžda jam į ausį.Žirgas išeina laukan, sužvengia, ir pribėga gyvas žirgas-Lasselanta, kuris įlipa į ratą ir pabėgioja jame, kadf apšviesti ir sušildyti labę.
-Vienintelis nežuvęs kare,-tarsteli elfė merginoms ir atsveikina su Lapkričiu, išlydėdama arklį pro duris.

*Gollumas pasuka galvą*:
-Kas nors paduokit atsigerti. VANDENS.

Elva nuneša kibirą vandens ponui teisininkui, kad jį kur galas.
*Kol tu kuities čia velnias žino ko po tuos popierius, tavo labė dūla be reikalo. Ir kažkodėl ją tvarkyt turiu aš, nes kiti išsilakstė. Kur tą smėlių velnias nujojo....šluotą jam į dantis o ne kardą...*

- Pagaliau, - Maja net rankomis suplojo ir nekreipdama dėmesio į Elvą (*kuri žinutę parašė greičiau *)puolė nešti vandens.- Su citrina, ar be? O gal su ledukais? Galiu įdėti šiaudelį ir papuošti mėtos lapeliais. O gal labiau norėtum mineralinio - turim ir paprasto, ir su angliarūkšte. Arba melionų ir raudonųjų greifruktų skoniu?...

*Pasigirsta baladojimas i duris. Vidun ivirsta pashto balandis... Nu gerai, perauges pashto kalakutas, tempdamas prie kojos pririshta kibira, nuo kurio kvepia keptais grybais. Paskui pirma kalakuta irioglina dar du, vilkdami bachka su tabakeliu. Galiausiai iplasnoja balandis (shi karta real) Ir atnesha atvirute su linkejimais: Majai nuo Zae.*

Va čia tai bajeris - Maja rankomis suploja ir pradeda kvatotis,- Golum, Elva, Cora, jūs tik pažiūrėkit, kokie gali būti puikūs orkai 😉 Tai ką bendražygiai mieliausieji - gyvenam Pirmiausia užkandam (hmmm, kvapas dieviškas...), o po to prisikemšam pypkutes ir pamedituojam. Ei, Elva, gaudyk tuos kalakutus, pabėgs - taigi kokie paukščiai, armiją pamaitinti galim Ne, balandį paleisk, paleisk, bo žalieji elfai užprotestuos. O jei dar paaiškėtų, kad tas paukštukas - Taikos pasiuntinys, tai tikrai bėdos neišvengtume...

Iš letargo miego pakyla Gollumas:
-Kur tabakas? Kur kalakutai? Kur grybukai? Noriu paėsti ir parūkyti.

Coranar, metusi žvilgsnį į SG, nulekia į teismą išklausyti bei pataisyti Alatar puolamosios kalbos.Sugrįžta;
-Ei, Elva, gaudyk aną kalakutą, šitas jau neišbėgs! Maja, kibiras grybų virsta!Gaudyk!-liepia, o pati susikaupia ir ima vaidentis-viela, gulėjusi kampe, pakyla ir kilpa apsiveja apie paskutiunio kalakuto kaklą.

Elva nutaisiusi kankinės miną puola gaudyt burbuliuojančius plunksnuotus padarus
*Kad juos kur. Zae, tavo kalakutpalaikiai, pats ir gaudyk!!!!*
Taikliu smūgiu prismeigia kalakutą peiliu prie sienos.

Iš teismo trumpam parpuškuoja SG ir sustingsta, pamatęs prismeigtą prie sienos kalakutą:
- Nu čia dabar kas per kruvinos dekoracijos? Elva? Tavo darbas? Man patiko. Bet daugiau taip nedaryk.
*Jis vėl iššuoliuoja atgal į Teismą*

*Čia laboratorija, o aš atlikinėju eksperimentą - ar kalakuto smegenėlės pakankamai greitos kad apie skrendantį į taikinį peilį praneštų centrui, apmąstytų visus už ir prieš ir dar duotų staigų įsakymą, kuris išgelbėtų nuo peilio, jau stirksančio .....ne, visgi nepakankamai galvotas paukštukas..*
Bando ištraukti įsmigusį kišeninį peiliuką

Namai namučiau mieliausi. Pro duris su triukšmu įvirsta Maja:
- Teismas baigtas.- iškilmingai pareiškia ji. - Deja, dėl Exon atliktos diversijos (tik nesakykit, kad Snieguolė netyčia prasinešė per salę ) smeli liko nenubaustas Duokit man greičiau maisto, o tada aš eisiu kurti didelio, bjauraus, asmeninio ir neteisėto keršto plano.

Tarsi iš niekur į Majos galvą atskrieja Alatar patarimas...

"Niekda nesiek keršto,tai nėra gera išeitis..pamokymas(kad ir koks jis bebūtų) yra žymiai veiksmingesnis,nei aklas pyktis..tai-šių laikų išvystytas produktas,pasiekęs neregėtas aukštumas dėl palankių aplinkybių..jei visi siektumėme keršto,pasaulis ristūsi žemyn,nes kuo daugiau keršto,tuo dvigubai daugiau pykčio..o kasgi dabar vyksta?ritamės..neprisidėk prie kritimo,negreitink jo,valdyk tamsiąją žmogaus art hobito pusę.Įsimink:bausmė tai nėra kerštas,o juo labiau kerštas nėra bausmė.Bausmės prasmė pamiršta...prisimink ją..."