Chirurginė laboratorija

Nė nemanyk, kad paliksiu ją visą tau, pagalvoja hobitė ir pagriebusi bokaliuką įsitaiso prie kito bačkutės šono.
Retkarčiais ji vis dar įtartinai dėbtelį į gerb. S.G...

SG pakelia galvą ir dėbteli į Maja su Aiquen:
-Anoniminės Alkoholikės. Dar Arklį išmokykit gerti...

-Aš moku -persiunta Coranar, prilėkdama prie SG.Ir atsargiai paliečia jį kanopa.Jegu susvyruos-vadinasi, neelfiškas kūnas tikras, ir pasiautėti negalima.Bet kai pasirodo, kad kūnas visgi tikras, pakeičia krypį ir nupėdina prie bačkutės.
-Ir man įpilkit,-gražiai paprašo, nutarusi, kad jom nepatiks, jei ims gerti tiesoai iš statinukės.Taip galima viską nemačiom išsiurbti-
bet įdomu, ar ta maža statinaitė būtų apgirtimo dozė dvimetriui(iki pečių....) arkliui....

Aiquen įpila arkliui alaus į dubenėlį:
- Štai, gerk, kanopuoti... Nebijok, alutis geras, stiprus- visiems užteks. O jei neužteks...- išraiškingai patapšnoja sau kišenę, kurioje kažkas gardžiai sukliuksi.- Už kokybę garantuoju!
Į sveikatą! Ei, garbusis mokslininke, neprisidėsite? Niekas taip nepažadina kūrybinių galių, kaip lašelis šio bei to...

*Hm...kiek girdėjau orkų sausgyslės labai patvarios....ir va netoli vieno jų paklodė, pagaliukais paramstyta..a la "pilis"...*
Elva sunkiai atsistoja, išlenkia alučio ir išeina, žvangindama peiliu, orko dalių parnešt...jei pasiseks...

Apsiašarojusius, mojuodamos nosinėmis ir šniurkščiodamos ją išlydi Aiquen ir Maja. Nors jau pusė statinaitės tuščia, jos didvyriškai prilaiko viena kitą, kad nepargriūtų ir joms neblogai sekasi... Pasinaudodama proga, Coranar išsiurbia alaus likučius ir prigula (o dar sako, kad arkliai miega stovėdami) nusnausti.

SG apsidairo ir pamato likęs beveik vienas. Jis atsistoja, tyliai apeina knarkiantį aklį ir atidaro slaptą spintelę sianoje. Išsiim aiš ten tamsaus stiklo butelį, prisipila iš jo į bokalą tamsiai smaragdinio skysčio.
"Smaragdinių samanų vynas... 50 metų išlaikytas. Gerai, kad nereikės su niekuo dalintis."
Jis paslepia butelį atgal, ir pasigardžiuodamas siurbčioja vyną...

Ant grindų snaudžianti Coranar kažką suprunskščia per miegus, atistoja,vėl atsigula ir ima kočiotis.Staiga pašoka pašėliusiai žviegdama taip, kad girtuoklį prižadintų, ir tikrąją žodžo prasme neklausydama proto, paklūsta intstinktams, liepiantiem tokio netikėtumo-stiklo šukės mentėje-išgąsdintam gyvuliui [i[bėgti[/i].Nulėkusi kokį kilą miško pusėn, Coranar susiranda pamestą protą ir paršuoliuoja atgal į labę.Prieina prie Golumo, kuris iš visų trijų atrodo blaiviausias ir gražiai paprašo išimti šukę iš jos nuosavos teritorijos.

Parsivelka suirzusi Elva, koja ridendama statinę ir tysdama iš paskos už čiuptuvų neaiškios kilmės cypiantį ir burbuliuojantį padarą.
*Pan orkievič atostogauna. neradau jo, po perkūnėliais. Bet va šitą gyvį pagavau slampinėjantį po ta orko paklode*
Bando nukratyt aplink koją apsivyniojusį daiktą.
*Ėmiau kaip galimą detalę tai velnio mašinai kurią čia ruošiatės gamint bet...kažkaip jis mane ėmė patikt...*
Mirkteli apvaliam violetiniam nemirksinčiam veizolui

SG pasideda bokalą ir išlupa šukę iš drebačio Coros kūnelio:
-Imk. Džiaukis,- taria jis paduodamas stikliukėlį arkliui. Po to atsisuka į Elvą -O tu ką čia parsitempei?

*Ai, nežinau..kažkoks įdomus padarėlis. Kaip jis meiliai į tamstą žiūri...ir dar čepsi...matyt tas orkpalaikis jį pamiršo prieš išsibelsdamas pamaitint...*
Paima ant rankų glitų, čiuptuvais mojuojantį padarą ir eina parodyt savo naujojo gyvūnėlio kitiems bei jo pašert.

Aiquen įdėmiai apžiūri Elvos partemptą gyvį.
- Hm... Primena galvakojus akmengraužius... Išnykusi rūšis, paskutinis toks buvo pastebėtas ežere prie Morijos vartų. Maitinasi pusbrangiais akmenimis bei tauriaisiais metalais, nor gali suvirškinti ir organiką... Turiu mintį! Iškaskim aplink labę griovį ir paleiskim į jį tą padarą- tegu plaukioja, bus vietoj sarginio šuns. A?.. AaaaaaaaaAAAAAAA!!!!!!
Suspigusi atšoka į šoną, kai akmegraužys vikriu čiuptuvo švystelėjimu nutraukia nuo piršto bobulės dovanotą žiedą su rubinu ir su pasimėgavimu sučiaumoja. Labę sudrebina palaimingas riaugulys.
Aiquen puola dairytis laisvo bokaliuko...

Elva paglosto čiuptuvą, apsivijusį jos liemenį. Girdisi silpnas urzgimas.
*Paklausykit...jis murkia! Pavadinsiu tave Murkiu..Geras Murkis....Murkis alkanas? Eik pagraužk akmenų lauke...tuo pačiu iškramsnok griovį aplink laboratoriją...*
Palikusi ramybėje Murkį eina apžiūrėt statinės, kurios turinys dar neaiškus...

SG, žvelgdamas į akmengraužį, apsičiupinėja: ar visos kišenės užsegiotos?
-Murkis. Murkis... O kišenės tai nuosavos. Ir turinys jose - irgi...
Gollumas atsistoja ir išena į lauką pasižiūrėti koks oras ( ir dar kai kokiais reikalais)

O kaip mes per tą griovį parsigausime, jei Murkis jį išgriauš?Jei jis nebus trijų-keturių sieksnių, pločio, peršoksiu, bet svoris ant kupros man kliudo..
*svarsto Coranar, išsiurbusi stikliuką ir nebekreipdama dėmėsio į nebebaltą, o raudoną mentę.*
Gerai, kad jokio metalo nebetr, kažin ar sveika jam būyų vaiduokliški šar vau?...

- Labas rytas, ką praleidau,- Maja pagaliau grįžta į šį pasaulį.- Jūs nepatikėsit ką sapnavau - elfai su orkais kažkokį žaidimą su kamuoliu žaidė. Aišku, kad elfai buvo geresni, bet po to atėjo hobitai ir visiems parodė, kas čia profai 😉

*Pro duris įeina SG. Išgirdęs paskutinius Majos žodžius, šypteli:
- O to Hobito vardas ar ne kažkoks Jacihornas Šaro?

- Nežinau, nespėjau paklausti, - nusižiovauja hobitė. - Tu gal geriau Aiquen paklausk - ji ten irgi buvo, per pertraukėles dainavo. Ir dabar dar ten - pergalę matyt švenčia...
Ji pavydžiai nužvelgia ramiai tebesnaudžiančią puselfę.

*Aiquen sunkiai praplėšia akis*
- Kas? Ką? Niekur aš nedainavau... na, dainavau... tribūnoj... Su kitais sirgaliais... Paskui kažkas įbruko į rankas kažkokią rylą ir išstūmė į aikštę... atsimenu tik, kad užkliuvau už suolo ir pyliau į kažką galvą.
*Ji tingiai pasirąžo, įsipila dar vieną bokaliuką ir nueina prie lango pažiūrėti, kaip Murkis aria pievelę priešais labę. Mintyse pradeda formuotis diversija- o kas, jei panaudojus Murkį kaip žemrausę, pasikasti po Orkų Karo vado palapine ir užpulti jį iš pasalų? *

*SG pasikrapšto paausį, nužvelgia laboratoriją ir žvaliai prataria:
- Na gerai, mielosios parapijonės. Užteks siurbčioti tą skystą zarazą. Laikas griebtis to, dėl ko aš šią vietelę įtaisiau. Maja, čiupk kibirą ir šiaušk atnešti žemių, kur Murkis prirausė. Aiquen - pagauk po lango stiklą ropinėjančias tris muses. Cora - psitrauk į kampą ir netrukdyk, bo tau ne tik mentė, bet ir akys raudonos. Darysim ypatingai ypatingai ypatingų galių turintį Pribumbasą Vidurių Paleidimui Visokio Rango Orkų Vadams - "PVPVROV -3002 Beta"
*"Nu ir pavadinimą sugalvojau... ",- pagalvoja Gollumas. "Net pats patikėjau, kad esu Genijus . Nors taip ir yra *