Leaf by Niggle

Kaip Jums patiko?
Man tai labiausiai is mazuju kuriniu...

Leaf by Niggle tikrai geras. ir man iš tų, kurie į "Tales from the Perilous Realm", labiausiai patiko, kartu su "Smith of Wooton Major". mielos pasakaitės, ir gana paslaptingos (priešingai nei Farmer Giles of Ham).

aš Leaf by Niggle šiek tiek bandžiau versti, galėsiu kokią labiau pavykusią pastraipėlę pateikti jūsų kritikai

Būtų puiku

Hm, pasirodo mano sesuo - man konkurentė. Aš irgi išverčiau truputį. Apskritai "Lapas, nutapytas Niekelio" - fantastiškiausias nevidužemiškas Tolkieno kūrinys. Alegorija, šiek tiek stiliumi gal į Lewis'ą panaši, bet tikrai žavi. Gal net į parabolę, o ne į alegoriją panašesnė.

Ach, tai štai kaip. tada nespausdinsiu, nes mano vertimas toks naminis (negalvojau net, kad kada nors žmonėms rodysiu), tai geriau tada tegu Starlin savąjį duoda
o jei rimtai, tai tuoj suvesiu į kompą pirmą puslapį.

Kaip versti Parish? Šiaip tai "parish" reiškia "parapija, parapijietis", tai aš iš to susikonstravau tokį trumpą vardą Parapas. parapiją primena, o ir nėra ilgas. ką manot?

Elfhild, gana: čia ne tu, o AŠ sukonstravau Parapą. AŠ, Aš, AŠ, AAAAAAAAŠŠŠŠŠŠŠŠ!!!!!!! Tu arba telepatiškai jį perėmei, arba išgirdai, KAI AŠ TAU PASAKOJAU (nes aš tau pasakojau) ir pasisavinai. Taip kad žiūrėk čia man.

Ką? kas? kur? kada? nesisavinau aš jokio Parapo! ir nieko tu man nepasakojai! ot įžulumas, susikonstruoju vardą, o čia kažkas į mano autorines teises kėsinasi

Atrodo tuoj bus kraujo... Gal tiek to su tom autorinėm teisėm? Būtų gerai, kad nors viena liktų gyva ir veiksni. Ir galėtų žadėtą ištraukėlę išspauzdinti 😉

Štai manasis (čia maždaug pirmas puslapis). dar reiktų paredaguoti, daug kur kartojasi "jis"... žodžiu naminis

Lapas, nutapytas Niekelio

Kartą gyveno žmogutis vardu Niekelis, ir jis turėjo įveikti ilgą kelionę. Keliauti nenorėjo, iš tikrųjų pati mintis jam buvo nemaloni, tačiau negalėjo to išvengti. Jis žinojo, kad kada nors turės pradėti, bet neskubėjo ruoštis.
Niekelis buvo tapytojas. Ne itin vykęs, iš dalies dėl to, kad turėjo daug kitų darbų. Daugelį jų laikė grynais nemalonumais, tačiau atliko gana gerai, kai nuo jų negalėjo išsisukti (o taip, jo manymu, atsitiktdavo per dažnai). Įstatymai šioje šalyje buvo gana griežti. Buvo ir kitų trukdymų. Viena, kartais jis tiesiog tinginiaudavo ir visiškai nieko neveikdavo. Antra, jis buvo savotiškai geraširdis. Juk žinai, ką reiškia minkšta širdis: ji vertė jį jaustis nepatogiai dažniau, nei vertė ką nors daryti; ir net kai Niekelis ką nors veikdavo, tai neapsaugodavo jo nuo niurnėjimo, karščiavimosi ir keikimo (dažniausiai paties savęs). Be to, gera širdis jį įkinkė į nemažą eilę keistų darbų jo kaimynui, ponui Parapui, - vyrui su luoša koja. Neretai jis padėdavo net tolėliau gyvenantiems žmonėms, jei šie ateidavo ir paprašydavo. Be to, kartais vis prisimindavo savo kelionę ir imdavo nesėkmingai pakuoti kai kuriuos daiktus; tokiomis dienomis daug netapė.

O, labai, labai... (Negalėjau nepalyginti Niekelio su savimi Turiu panašių bruožių, tik netapau 😉 )
Būtų malonu sulaukti tęsinio

IMHO geraširdis nelygu minkštaširdis. Aš, regis, verčiau minkštaširdis... O kaip tiksliau būtų?

Skamba labai mielai... Nors neskaitęs originalaus teksto, negaliu vertinti vertimo kokybės
Tik užkliuvo viena frazė - 'nemažą eilę keistų darbų'; kaip pasakytų mano lietuvių mokytoja, eilė būna parduotuvėje, bet ne darbuose. Derėtų keisti į 'nemažai keistų darbų', manyčiau

mhm, taip ir maniau, kad su ta eile kas nors negerai. bet kalbos kultūros žinia dar nesimokiau.
su tuo minkštaširdžiu... atrodo, irgi visur verčiau "minkšta-", bet perrašinėdama į kompą persigalvojau ir pradėjau rašyti "gera-". pasirodo, ne visur vienodai parašiau

Tęsinys bus. tik kantrybės, man reikia apdoroti savo netvarkingą juodraštį

Maždaug antras puslapis

Vienu metu Niekelis tapydavo kelis paveikslus; dauguma jų buvo per dideli ir neįgyvendinami jo sugebėjimais. Jis buvo iš tų dailininkų, kurie lapus tapo gražiau nei medžius. Ilgą laiką sugaišdavo vieninteliam lapeliuui, bandydamas perteikti jo formą, spindesį ir rasos lašelių blizgėjimą ant kraštų. Ir visgi jis troško nutapyti visą medį su vienodo stiliaus, tačiau visais skirtingais lapais.
Buvo vienas paveikslas, kuris jam nedavė ramybės. Jis prasidėjo nuo lapo, pagauto vėjyje, ir tapo medžiu; ir tas medis augo, tiesdamas nesuskaičiuojamą galybę šakų ir verždamasis nuostabiausiomis šaknimis. Keisti paukščiai atskrisdavo ir nutūpdavo ant šakelių, ir turėjo būti prižiūrimi. Tada aplink Medį, už jo ir pro plyšelius tarp lapų ir šakų pradėjo rodytis kraštovaizdis. Ten šmėkščiojo miškas, besitęsiantis laukais, ir kalnai snieguotomis viršūnėmis. Niekelis nebesidomėjo kitais savo paveikslais arba juos pridaigstydavo prie didžiojo paveikslo kraštų. Greitai drobė tapo tokia didelė, kad jam prireikė kopėčių; jomis jis lakstė aukštyn ir žemyn, pridėdamas potepį čia ir ištrindamas dėmelę ten. Kai ateidavo žmonės, jis atrodė pakankamai mandagus, tačiau rankose vartė pieštukus nuo savo stalo. Jis klausėsi, ką jie sakė, tačiau mintyse visą laiką galvojo apie didįjį paveikslą aukštoje pašiūrėje, jam pastatytoje sode (vietoje, kur kažkada augino bulves).
Niekelis niekaip negalėjo atsikratyti savo geraširdiškumo. “O, kad būčiau tvirtesnės valios” – kartais sakydavo pats sau, norėdamas, kad kitų bėdos neverstų jo jaustis nepatogiai. Tačiau ilgą laiką jo ramybės niekas rimtai nedrumstė. “Vienaip ar kitaip, aš vis tiek pabaigsiu šį paveikslą, savo tikrąjį paveikslą, iki turėsiu išvykti į tą nelemtą kelionę” – sakydavo. Bet pradėjo suprasti, jog neribotai išvykimo atidėti negali. Paveikslas turės liautis plėtęsis ir būti pabaigtas.

Ačiū
Kada kita serija? 😉

Nėr už ką Kita serija - ryt poryt. bet jau teks versti, nes mano atsargos išseko. vieną tokį puslapiuką išverčiu maždaug per valandą, jei nepasitaiko daug nežnomų žodžių. dabar laiko turiu, tai paversiu

Tikrai labai ačiū 😉 Aš karštai norėjau paskaityti apie Niekelį angliškai, o dabar dar pasitaikė galimybė ir lietuviškai

Trečia serija. Na, ar jau darosi įdomu?

Vieną dieną Niekelis stovėjo šiek tiek tolėliau nuo paveikslo ir tyrinėjo jį su neįprastu dėmesiu ir atsidėjimu. Jis niekaip negalėjo apsispręsti, ką apie paveikslą manė, ir gailėjosi neturįs kokio draugo, kuris patartų, ką manyti. Tiesą sakant, jis buvo visiškai nepatenkintas savo darbu, ir vis tik šis buvo labai mielas, vienintelis tikrai gražus paveikslas pasaulyje. Tą akimirką jis norėjo pamatyti save patį įeinantį, patapšnojantį per jam petį ir sakantį (su akivaizdžiu nuoširdumu): “Tiesiog pasakiška! Tiksliai matau, ko sieki. Tęsk taip ir toliau, ir nesirūpink niekuo kitu! Mes suveiksim tau pašalą, kad nereikėtų”.
Deja, pašalpos nebuvo. Ir vien jis suprato: reikės šiek tiek susikaupimo, šiek tiek darbo, įtempto, netrukdomo darbo, kad užbaigtų paveikslą, net tokio dydžio, koks buvo dabar. Jis pasiraitojo rankoves ir pradėjo susikaupimą. Kelias dienas bandė nesirūpinti dėl viso kito. Tačiau užplūdo didžiulis trukdymų derlius. Namuose ne viskas gerai sekėsi; jis turėjo vykti į miestelį padirbėti teisme; tolimas draugas susirgo; paną Parapą į lovą paguldė skausmas strėnose; o lankytojai tęsė savo viešnages. Buvo pavasaris ir jie norėjo nemokamos arbatos kaime – Niekelis gyveno jaukiame mažame namelyje, myliomis nutolusiame nuo miesto. Širdyje jis juos keikė, bet negalėjo paneigti, kad pats juos pakvietė dar žiemą, kai parduotuvių lankymo ir arbatėlės gurkšnojimo su pažįstamais mieste nelaikė “trukdymais”. Jis bandė užgrūdinti savo širdį, tačiau nesisekė. Buvo daugybė dalykų, kuriems neturėjo valios pasakyti ne, laikė juos pareigomis ar nelaikė; taip pat buvo darbų, kuriuos buvo priverstas atlikti, ką begalvotų. Keli lankytojai pastebėjo, jog jo sodas gana apleistas, ir jis gali susilaukti Inspektoriaus vizito. Žinoma, labai maža lankytojų dalis žinojo apie paveikslą; bet jei būtų žinoję, niekas nuo to nebūtų pasikeitę. Vargu, ar jie būtų laikę tai svarbiu dalyku. Drįstu pasakyti, tai nebuvo itin geras paveikslas, nors galbūt turėjo vieną kitą gerą fragmentą. Vienaip ar kitaip, Medis buvo neįprastas. Savotiškai unikalus. Toks buvo ir Niekelis; nors jis taip pat buvo labai paprastas ir greičiau kvailas mažas žmogus.

Laukite tęsinio...

Aš skaitau susidomėjęs, nes kaip suprantu tai scenarijaus būsimam filmui, kuriam tikiuosi suvaidinti pagrindinį vaidmenį apmatai. Reikia gi įsijausit į būsimą rolę

Senasis Gollumas rašė:Aš skaitau susidomėjęs, nes kaip suprantu tai scenarijaus būsimam filmui, kuriam tikiuosi suvaidinti pagrindinį vaidmenį apmatai. Reikia gi įsijausit į būsimą rolę

puiku, turėsim aktorių profesionalą

Pagal mano apskaičiavimus tokiais tempais versdama visą Niekelį išspausdinsiu per 3 savaites (liko 20 puslapių)