Unfinished Tales - knyga tolkinistams maniakams ;)

Maniakams - gal per grubiai pasakyta, bet nė kiek dėl Tolkino nepamišęs žmogus Unfifnished Tales su karštu susidomėjimu neskaitys
Žinau, kad šiuo metu kai kurie forumo nariai (įskaitant mane) kaip tik pirmą kartą skaito UT, kiti jas neseniai, o treti - ir seniau, perskaitė. būtų įdomu išgirsti pirmus įspūdžius

Gadikliai

Tai va. 600 puslapių - kas ten tokio? atsiplėšti neįmanoma. bet manau, kad yra viena sąlyga - turi neblogai žinoti įvairias Silo detales. Jei nesigaudai Sile, pirmieji du skyriai praras tą žavesį, kokį turėtų, jei iš Silo prisimintum kai kurias smulkmenas. Todėl labai rekomenduoju prieš kimbant į UT dar kartą atidžiai pasiskaityti Silą. Kai kas UT kartosis, pavyzdžiui, čia pasakojimas apie Tūriną tas pats, tik gerokai išplėstas. Nelabai suprantu, kodėl tokios ilgesnės versijos neįdėjo tiesiai į Silą... turbūt todėl, kad pabaiga nevisai aiški, bet šiaip skaityti UT versiją neatsibosta. Tai ir yra nuostabiausia UT pusė - čia mažiau veiksmo, labiau panašu į kokį nors romaną (ar jo ištrauką), negu į istorijos vadovėlį. Bet faktų daug, ir jie - tikras desertas su didžiausiu pasigardžiavimu skaičiau apie tai, kaip Tuoras vienintelį kartą savo gyvenime pamatė Tūriną. Apie tai Sile, atrodo, buvo tik vienu sakiniu užsiminta, o čia viskas plačiau. Šitaip pasiskaitinėjus susidarai bendresnį vaizdą, kas, kur, kaip ir kada vyko, užsipildo Silo spragos ir neaiškumai
Be to, prie garsiojo Lūthien ir Bereno mito prisideda dar viena meilės istorija - šįkart žmonių, apie Aldarion ir Erendis, Nūmenorės gyventojus. Istorija labai ilga, čia daug smulkiau aprašomi Nūmenorės papročiai, pamatai, kaip žmonės gyveno, vertėsi buityje, ne vien išgirsti karų ir valdovų statistiką
O kai perskaičiau visas galimas Galadrielės ir Keleborno istorijos versijas, įskaitant tą, kad Kelebornas buvo Telerų princas, prisiminiau kaimietišką Keleborno veidą filme ir nusprendžiau, kad jis atrodė tikrai ne taip
Dabar kibau į įdomiausią knygos dalį - trečią skyrių. kažkada jau skaitinėjau. Laikotarpis - Trečias amžius. Tikras lobis - Bilbo kelionės ir Juodųjų raitelių siužeto linijų papildymai, numalšinantys alkį, kuris atsiranda atidžiai perskaičius LotR ir užsinorėjus DAR =D>
Tiesa, viena UT problema - gale nėra jokio žemėlapio, o jo tikrai prireikia Todėl tenka sėdėti apsikrovus dar ir ŽV bei Silu.

Irgi skaitau pirmąkart, kol kas - Tūrino istoriją. Tuos gabaliukus, kurie yra tik Sile, paskaitau iš ten. Dar skaičiau ir Galadrielės bei Keleborno peripetijas (žaidimui reikėjo info) - įdomu, ypač įdomu, kad kai kuriose versijose ji gana spalvinga asmenybė.
Kelebornas filme visai neblogas - jis, kaip ir filmo Elrondas, gražus ne pagal mūsų supratimą

Elfhild, drįstu priminti, kad UT gale žemėlapis yra - Trečiojo ar tai Antrojo amžiaus.

Man labai patiko Tuoro susitikimas su Ulmo. O fantastiškiausia vieta - palantyrų aprašymas.

Šiuo metu jau baiginėju UT (taip pat pirmą kartą, dabar kaip tik perskaičiau 'Hunt for the Ring' pirmą atkarpą).
Labiausiai man patikusi istorija - apie Turiną. Patiko ji ir Silmarilione, bet čia - daug geriau, nuostabiau ir visaip kitaip -iau.
Tikra tiesa, kad knyga tik 'maniakams', bent daliniams. Nes UT nėra 'nušlifuotas' kūrinys, kaip ŽV ar Sil'as. Tai būtent ir yra neužbaigtos istorijos, kurios turbūt nesukeltų ypatingo susidomėjimo tiems, kam ŽV ar Sil'as įdomūs tik kaip fantastinės literatūros kūriniai, bet ne kaip mitologiniai - istoriniai romanai.

Hmmm... hrumm... tikrai yra žemėlapis, bet kažkodėl pastarąsias dvi savaites jo nepastebėjau. Tačiau jis tik 2-3 amžiaus (kaip ŽV), o Beleriando nėra, o būtent Beleriande ir sunkiau gaudytis

Tuoro susitikimas su Ulmo - tikra pasaka, ir dar nepakartojama akimirka, kai po tiek laiko vienišų klajonių susitinka Voronwe. mačiau tų epizodų iliustracijų internete, bet jos visai neatitinka nuotaikos. kažkodėl dauguma iliustratorių Ulmo įsivaizduoja tokį mažytį sukrešusį žmogelį (vos didesnį už Tuorą), o man jis- bangų milžinas...

Prieš pradėdama skaityti tikėjausi, kad bus ko nors apie Cuivienen ir pirmąsias dienas. deja ta tema vis dar lieka mažai aprašyta paslaptim (turbūt ir iš elfų atminčių išsitrynė)

Tai būtent ir yra neužbaigtos istorijos, kurios turbūt nesukeltų ypatingo susidomėjimo tiems, kam ŽV ar Sil'as įdomūs tik kaip fantastinės literatūros kūriniai, bet ne kaip mitologiniai - istoriniai romanai.

Mus galima pavadinti mokslininkais, tyrinėjančiais tam tikrą medžiagą. kas daugiau ims skaityti neužbaigtą knygą?

Aš tai ją mielai paskaityčiau, bet Silas guli vos pradėtas...Rusiškai skaityti sunku...

O kur tu radai rusišką leidimą? Aš ieškojau angliško, bet neradau. O apie rusišką ir nepagalvojau. Neblogai skaitau šita kalba (kalbu irgi, o va rašyti visai nemoku...)

Bijokit Eru - jei nors kiek mokat angliškai, angliškai ir skaitykit. Rusai nuo savųjų vertimų patys pakraupę (nors, kai tų vertimų tiek, kuris nors gal ir pakenčiamas).

Man lengviau būtų perskaityt rusiškai, o po angliškai... Nes maniškė anglų stiprokai šlubuoja... Abiem kojom

Angliškų JRRT knygų galima įsigyti (Vilniuje) Trakų gatvėje, prie pat Pylimo gatvės, kiemelyje esančiame Oxford'o užsienio kalbų knygyne. Konkretesnė nuoroda - praėję namą su 'atlantais', žiūrėkite šiek tiek aukščiau savo galvos ir virš vieno įėjimo į kiemą pamatysite tamsiai mėlyną iškabą 'Oxford university press' (berods... bent jau tikrai yra žodis 'Oxford'); tame kiemelyje ir yra Paprastai būna bent keli skirtingi ŽV ir Hobito leidimai, taip pat gana dažnai Sil'as ir keli HoME tomai... taip pat tokie geri dalykėliai, kaip 'Complete guide to ME', 'Tolkien companion' ir pan. Ir dar daug visokių netolkinistinių knygų - nuo žodynų iki Hario Poterio

ui...paprašiau mamos kad atvežtų Tolkieno knygą tai vietoj UT ji parvežė Book of Lost Tales...by Christofer Tolkien uch...šiek tiek ne tos knygos užsiprašiau...

Oxfordo knygynėlis tas tikrai neblogas, bet paskutinį kartą kai buvom su Starlin ir aiškiai paklausėm, ar neturi Unfinished Tales, atsakė, kad "ne, Lost Tales neturime, turėsime kitą mėnesį" suprask kaip nori.
Kitas lobynas - žinomasis Masiulis, kur gali užsisakyti ir atveža už normalią, kaip ir visur kitur, kainą.

O UT, atrodo, angliškai sunkiau skaitosi nei Silas ar tuo labiau ŽV (nekalbant apie Hobitą). nes čia daug Kristoferio Tolkino komentarų, o jie jau parašyti daug sudėtingesne kalba. Neįsivaizduoju, kaip įveikčiau Letters :shock:

Lost Tales - labai gerai Čia gi pirma HoME dalis, o kad parašyta 'by Christopher Tolkien', tai tik dėl to, kad jis surinko, sudėliojo, pridėjo komentarų ir išleido. Bet rašė ne jis, o JRRT
Tik prisimenu, kad kai pirmą kartą skaičiau LT, man nelabai patiko ir perskaitęs mažiau nei pusę numečiau. Paskui pasiėmiau antrą kartą, ir patiko labai labai... bet antros dalies dar neįveikiau. Vis palieku tai ateičiai...

Masiulio knygyne pigiau, nei Oksenfiurto (Sapkovskį prisiminiau )
Laiškai labai gražiai "skaitosi" - vai(z)duoklyje perskaičiau. Labai šiltas jausmas apima, kai taip gali susipažinti su jų autorium.

Taip, žinau, kad HoME pirma dalis, bet esmė tai, kad ji vietoj Unfinished pasakė Lost rodo, kad UT tame knygyne paprastai nebuna. kitaip žinotų

Aš tai radau Kalvarijų turguje.Dar žinau, kad daugumoj smulkių rusiškų fantastinių knygų pardų pačio ŽV kartais nebūna, bet ten gali rasti tokių knygų apie Tolkieną ir jo pasauly, kurių panašaus pobūdžio knygų sąrašuose nėra.Gal ir verta užsukti.Dar porelė apie Tolkieną yra Akropolio "Baltose lankose", rusiškame skyriuje pirman aukšte.

Elfhild rašė:Taip, žinau, kad HoME pirma dalis, bet esmė tai, kad ji vietoj Unfinished pasakė Lost rodo, kad UT tame knygyne paprastai nebuna. kitaip žinotų

Mano atsakymas buvo skirtas Elvai, tik kol jį rašiau, atsirado ir tavo žinutė

O laiškai tikrai įdomūs, nors kol kas skaičiau tik kelis pirmus (irgi kompe, tik atsisiuntęs, kad pažiūrėčiau, ar tikrai tas, ko reikia ).

o aš Elvos žinutės ir nepastebėjau. konfūzas

Laiškai - tikras gėris. Perskaičiau lygiai 123, bet taip ir sustojau, nes nemėgstu kompe skaityti. Laiškuose labai gražiai atsiskleidžia Hobito, ŽV ir viso kito užkulisiai, ir šiaip labai įdomių faktų galima sužinoti. Tik norėtųsi tikrą knygą iš kur nors gauti

Laiškų perskaičiau du trečdalius, dėl suprantamų priežasčių tolesnis skaitymas atidėtas neribotam laikui. Šiaip pati anglų kalba sunkesnė, bent jau ne tokia kaip LotR, Sil ar UT, tiesiog daugiau visokių "vietinių" posakių,šnekamosios kalbos, bet esmę supras bet kas skaitęs ŽV.

Hilda: buvo atvirkščiai - mes klausėm Lost Tales, o pasakė Unfinished.

Dar apie Galadrielės ir Keleborno istoriją UT: (GADIKLIAI) skaityti sudėtinga, nes variantų tūkstančiai, bet bent jau man ši UT dalis padėjo daug geriau suprasti Galadrielės personažą. Pvz. kad ir tas faktas, kad jai į Valinorą neleista sugrįžti - apskritai kitoje šviesoje nušvinta jos Namaarie giesmė.

Būtent - dėl Galadrielės tremties. Logiškai pagalvojus, skaitant ŽV tikrai neaišku, kodėl ji negali iškart imti ir išplaukti anapus jūros, ir Namarie žodžiai ne visi logiški atrodo. Beje, kažkurioje vietoje (atrodo, Galadrielės ir Keleborno prieduose) buvo paminėta, kad Galadrielė buvo galingiausia elfė po Feanoro. tai visiškai pateisina tą FotR vietą, kur ji pasidaro "radioaktyvi" - švyti ir staugia galingu balsu. kai pirmą kartą žiūrėjau, man tai nepatiko, bet paskui supratau, kad ten kaip tik teisinga.