Rūtos kūryba

Dėkui Tikiuosi, kad ne per daug kūrybos čia dedu, tiesiog aplanko įkvėpimas, parašai, o po to norisi kitiems parodyti Dar vienas baltai žalias kūrinys:

Kaip balta, apšerkšnijusi dvasia,
Nusekė jaunuolį mylimoji.
Jos širdyje plevenusi drąsa
Į priekį vedė jos ledines kojas.
Dainavo nepamirštamu balsu,
Ryški šviesa ją traukė ten, į tolį.

Kaip žalias, didis ąžuolas narsus,
Tamsoj keliavęs vienišas šaulys,
Pradžioj palikęs artimus visus,
Žygiuoja užjūrin, už kalnų jis.
Pamiršusi savus seniai namus,
Į tolį veda jo jauna širdis.

Kur ėjo jie, ten skleidėsi žiedai,
Pavasariu, gėlių laukai kvepėjo.
Sustoti ten norėjosi tikrai,
Bet troško laisvės. Ir toli regėjo –
Kur šypsosi naujagimiai vaikai,
Ten už kalnų, už jūrų, kur jie ėjo.

Nimrodel rašė: Ir toli regėjo –
Kur šypsosi naujagimiai vaikai,
Ten už kalnų, už jūrų, kur jie ėjo.

WOW, ne dvigubas WOW.

Kokia gera vieta, vat, šitai ir daro eilėraščius gražius, jaukius...

Nu ką. Įmesiu keletą trioletų, kiekvieną atsiroj žinutėj, kad kas netyčia nesusipainiotų. Taigi:

Aidi muzika iš tolo
Pro tankynę miško žalio,
Vasaros šiltoj naktelėj.
Aidi muzika iš tolo,
Paklausyt, sustoti nori
Ir jauti to garso galią.
Aidi muzoka iš tolo
Pro tankynę miško žalio.

Brolis sėdi vienas, liūdnas,
Prie giraitės jaunų ievų,
Nebeturi daugiau nieko.
Brolis sėdi vienas, liūdnas.
Kai visa gamta užsnūdus,
Užkampy ,apleistas Dievo,
Brolis sėdi vienas, liūdnas,
Prie giraitės jaunų ievų.

Kompas rodo, kompas žino.
Enter, escape, delete, amen.
Rašo, rašo, backspace, spacebar.
Kompas rodo, kompas žino.
- Savo principus pamynęs
Sėdi čia, užuot ką daręs.
- Kompas rodo, kompas žino.
Enter, escape, delete, amen.

Rieda, juda autobusas,
Rankos dreba, prakaituoja,
O prie išėjimo – grūstys!
Rieda, juda autobusas.
Kad jinai greičiau uždustų!
Konnrolierė rėkia, loja...
Rieda, juda autobusas,
Rankos dreba, prakaituoja.

Ratas sukasi mašinos,
Dyla padangos guminės,
Ir užverda greit benzinas.
Ratas sukasi mašinos.
Blizga vairas jos varinis,
Langas juodas, veidrodinis.
Ratas sukasi mašinos,
Dyla padangos guminės.

Vakaras tylus atėjo,
Krito žemėn medžių lapai.
Nuskambėjus lietaus natai,
Vakaras tylus atėjo –
Žemę krištolu nusėjo.
Ir nupūstai pienių vatai
Vakaras tylus atėjo,
Krito žemėn medžių lapai.

hmm... Nežinau net. Šiaip skaityt nelabai įdomu... Daugiau mažiau tas pats per tą patį, nuobodoka.

Tokie yra trioletai, kartojasi eilutės 1,4,7 , po to 2,8, o po to rimuoti reikia.

Prasmės neklauskit, viskas surašyta čia: dalykai, tarpusavy susiję,toia ir prasmė. Ai ir apie infliaciją

Žaidimas – liga,
Liga – pabėgimas,
Pabėgimas – bala –
Bala – rėkimas.
Rėkimas – kai skauda,
Kai skauda – žaizda,
Žaizda – ne į naudą,
Nauda = arbata.
Arbata – sušilti,
Sušilti, reik meilės,
Meile nenusvilti,
Neliktų vien eilės ->
Eilės iš kraujo,
Kraujas iš venų,
Venos tik mano,
Mano tie genai.
Genai išnyko,
Išnyko po bombos –
Bombos Fudzijamos.
Fudzijama – gumbas,
Gumbas ganos,
Ganos danguj,
Danguj labai šilta,
PIGI ELEKTRA.

Geras, skaitai skaitai, gan įdomus eilėraštis, pokšt ant galo, pigi elektra

Galinjaaj sugalvota

Lopšinė

Miki, miki,
mažas mano
vaikeli,
Merkias merkias
žydros tavo
akelės.
Medžių liepų,
krūmų lazdynų
šešėly,
Laukia miego senelis,
Šiaurės Vėjas.

Skriski, skriski namo,
O
Devynbalse...
Plasta, plasta sparnai.
Tavąją
narsą
Sustabdys, pavogs,
pilkas
erelis..
Miki, miki,
mažas
mano
vaikeli.

http://img362.imageshack.us/img362/8321/img1497lv7.jpg Ne pats geriausias piešinys, bet užtat linksmas .

http://img507.imageshack.us/img507/3834 ... kesqi0.jpg Dar vienas neblogas.

Šitas man patiko Kaukolė - nelabai, per daug matyti perspektyvos ir proporcijų neatitikimai. O čia visai neblogai.

Taip, tas antras daug geresnis, ir man patinka O čia iš fantazijos piešei?

Tai jo, iš ko gi dar