Komercija ir ne

O mano manymu komercija gali būti štai kokia:
-Iš anksto neplanuotas didžiulio pasisekimo sulaukusio filmo tęsinys;
-Filmas, "statytas daugumai" (kaip pvz. koks nors neturintis meninės vertės veiksmo, siaubo filmas, prigrūstas nuvalkiotų spec. efektų);
-Filmas statytas pagal populiarų komp. žaidimą;
na. ir regis, viskas. Jei kas nors dar turi minčių, parašykit 😉
P.S. kadangi tarybinį kiną finansavo valdžia, tai todėl jis jai turėjo įtikti

Pirmiausia - filmas turi būti gerai išreklamuotas. Be "pompos" - nė iš vietos
Prasukus gerą reklamą - žiūrovai stovės elėse prie kinoteatrų. Ir visai nesvarbu, kad po to - spjaudysis ir keiks save, kad ėjo žiūrėti šlamšto. (nors sąvoka "šlamštas" - nelygu žiūrėklio IQ)

le_golas rašė:Beja, filmai, kuriuose nėra nieko holivudiško, dažniausiai didelio biudžeto nesukrauna. Nesakyk, tas "holivudizmas" turi savo kabliuka.

le_golas, ar tu čia girdi ?
Pirmą, o ką tu vadintum holivudišku?
Antra, "Pano labirintas", pvz., pakankamai neholivudiškas ir komerciškai sekmingas.

Holivudišku? Na, galbūt nutolimas nuo realybes... Kad ir iš pažiūros realistiškame veiksmo filme (ne fantastiniame, o paprasčiausiame šaudau-gaudau stiliaus filme apie banditus ir mentus) vienas vyrukas apgauna šimtus kitu, lengvai sudaužo +/- 20 pilnai apsiginklavusių žudikų ir t.t... tiesa, be to dabar neapsieina ne tik amerikiečių kinas. Čia, žinoma, daugiau, kaip minėjau, apie veiksmo filmus...

O dėl "Pano labirinto", tai galiu pasakyti tik kad išimtis patvirtina taisyklę.

Holivudas, mano nuomone, tėra filmų kūrėjų rajonas, o kiekvienas juk kuria savaip. Nemanau, kad visi Holivudo filmai turi savo bruožus. Gal tik tai, kad ten viskas brangiai kainavo, nes jiems finansavimo netrūksta. Verčiau reikėtų sakyti popkultūra- kai didelis biudžetas ir visokio mėšlo (užuominos į juokelius spec. efektai) prikrautas filmas laimi prieš jaukią, gražią juostą.
Beje- kiekvienas filmas skiriamas tam tikram skoniui. Gal tau nepatinka, kai "išpyškina" keliasdešimt vyrukų, o tavo kaimynui- patinka.

Toidas rašė:...Holivudas, mano nuomone, tėra filmų kūrėjų rajonas, o kiekvienas juk kuria savaip...

Kalbame ne apie geografinę Holivudo esmę, bet apie "štampus", kurie daugeliui ten sukurtų filmų būdingi. Juk ne veltui - antrasis Holivudo vardas - "Svajonių fabrikas". Kieno svajonių? Ogi Pilkosios masės, kuriai reikia parodyti, kad visos problemos išsprendžiamos vos ne principu "lydekai paliepus, man panorėjus, Amerikos demokratijai leidžiant ir remiant".
Dar vienas Holivudo šyrpotriebo "arkliukas" - amerikonizmo propagavimas. Tai yra vos ne kiekviename filme apie dabartį (bent jau - XX-XXI amžių). Būtų JAV egzistavusi Senosios Graikijos laikais - "300 spartiečių" būtinai figūruotų amerikonas (kad ir išsigelbėjęs iš skęstančio laivo), kuris švilpaudamas "Yankie Doodle" ir kartkartėmis šūktelėdamas "F... you" triuškintų blogiečių gretas, kaip buldozeris sraigių koloniją, tuo išjudindamas ir Spartos karius parodyti ką jie gali.
Nesiginčysiu, kad yra režisierių, kurie gali sau leisti ir TEN kurti GERUS FILMUS. Tik ar patys amerikonai juos taip jau labai įvertina iškart? Tokie filmai pirmiausia susilaukia publikos liaupsnių užsienyje ir tik tada namie.

Štei ką teko pastebėti: kai kalba eina apie užsienio filmus, laiminga pabaiga yra laikoma trūkumu, o kai apie lietuviškus – privalumu .

Exon, tame nėr nieko nuostabaus. Tai yra todėl, kad lietuviai - emo tauta