Komercija ir ne

Kazkodel skaitydamas jusu pranesimus, kad visi filmai yra komerciniai, prisiminiau Spilbergo sukurta filma "Catch me if you can". Kiek zinau si filma Spilbergas sukure savo noru (kiek pamenu komedijas jis kuria nedaznai), be to jame jis pats pakviete vaidinti T.Henksa, kuris yra geras Spilbergo draugas ir sutiko nusifilmuoti siame filme (uz nedideli honorara), tad manau, kad ir siais laikais yra rezisieriu kurianciu filmus ne del pinigu, o savo malonumui. Beje visai nebloga komedija, su gerais aktoriais ir paremta tikrais faktais.

Amžinąsias diskusijas apie komercinį ir nekomercinį kiną tęskime čia. Senosios - štai čia: Lars von Trier prieš Žiedų valdovą
http://www.aimoo.com/forum/postview.cfm ... ID=1158193

Bet as kaip suprantu Spilbergui reikejo kad filmas bent atsipirktu nes kitaip jam gali buti blogai, o tai jau kazkodel kvepia komercija...(aisku cia tik mano nuomone)

Na atsipirkt manau bet koks filmas turi, jei jis neatsipirks, tai vadinasi rezisierius, tiksliau sakant filma kurianti kompanija i minusa soka. Beto man rodos ji sukurt ne taip brangiai ir isejo.

Bet pavizdziui tarybiniais metais , tarybu sajungos filmai mano manymu ne visi atsipirkdavo bet filmai buvo finansuojami valstybes , ir manau ten vienodai rode ar iseina i minusa ar ne bele filmas padarytas.IS esmes tie filmai buvo daromi is idejos , meniniu ar dar velnias zino is kokiu paskatu. Todel kazkuria prasme galima teigti jog tarybiniai filmai buvo nekomerciniai

Tačiau tarybiniais metais kone visos mano šakos buvo nekomercinės, ar ne? Ir pati TSRS buvo anti-kapitalistinė ir anti-komercinė šalis. Taigi, manyčiau, kad lyginti tarybinį kiną su 'kapitalistiniu', bent šiuo požiūriu, yra tikrai neverta.

O kodel neverta lyginti kapitalistinio kino su tarybiniu?Juk tarybiniais metais buvo sukurta tikru sedevru ir kartais net geresniu uz kapitalistinio kino.

Tarybiniais metais sukurti filmai, tai beveik visi buvo propagandiniai. Pasaulinio karo metu pries vokiecius, Saltojo karo metu pries amerikonus. Tie filmai tipo turejo skatinti patritizma.

Filmuojant tarybinius filmus irgi buvo komercijos, tik gal kitokio pobūdžio
Esu girdėjus, kaip kažkokiam filmui reikėjo žmonių "masovkėms" ir parašė skelbimą, kad ieško žmonių, kurie norėtų filmuotis už 5rb tokiame ir tokiame filme. Susirinko daug žmonių, pasiryžusių mokėti už tai, kad galėtų filmuotis, o iš tikrųjų, organizatoriai planavo mokėti aktoriams. Kažkas užsidirbo

Izengardas rašė:O kodel neverta lyginti kapitalistinio kino su tarybiniu?Juk tarybiniais metais buvo sukurta tikru sedevru ir kartais net geresniu uz kapitalistinio kino.

Aš gi sakiau, kad neverta tų filmų lyginti komerciniu požiūriu. Visiškai sutinku, kad yra labai gerų tarybinių filmų, kaip ir labai blogų kapitalistinių. Ir atvirkščiai. Taip pat yra ir propagandinių kapitalistinių filmų. Bet visuose kapitalistiniuose filmuose komercijos yra daugiau, nei tarybiniuose.
Taigi šiuos filmus galima lyginti, ir reikia lyginti. Nereikia lyginti tik jų komerciškumo.

o atsiprasau esu truputi bukokas padaras kol visa informacija apdoroju praeina laiko...

Nežinau, čia į temą ar ne, bet pastebėjau tokį dalyką. Dažniausiai komerciniai filmai būna geri ir įdomūs (čia kiekvienam kaip, bet didžioji dauguma žmonių juos žiūri), o vat nekomerciniai filmai, tai daugiau menas menui, nuo ko tik patys menininkai kaifuoja.

Milda rašė:...Dažniausiai komerciniai filmai būna geri ir įdomūs (čia kiekvienam kaip...)
... nekomerciniai filmai, tai daugiau menas menui, nuo ko tik patys menininkai kaifuoja.

***
Štai tas ir yra, kad komercinis filmas gali būti ir vadinamųjų "nekomercinių" rūšies. Juk filmo komerciškumą lemia jo žiūrimumas.
O štai del antrojo tavo teiginio sutinku ne visai. "Menas - menui" yra įdomus ne tik menininkams. Tiesa yra filmų, kurie kuriami tik siauram ratui arba vien iš noro pasirodyti "originaliu nepripažintu Genijumi".
O ir tarp vadinamųjų "komercinių" filmų pasitaiko tokių, kur "tūpas ir nuvalkiotas" siužetas, dėka talentingo režisieriaus, operatoriaus, montuotojo ir net apšvietėjo ar dailininko, yra įdomus (tam tikra prasme).

Komercija yra viskas, kas daroma dėl pinigų.
Todėl viskas, ką rodo kinoteatruose ar pardavinėja vaizdajuostėse, yra komercija.
Taip kad ir menas yra komercija. Ir, beje, nuo labai seniai.

Žinoma, geriau yra tada, kai filmai statomi vien iš įkvėpimo ir iš dangaus (ar gero sponsoriaus rankų) nukritusių pinigų. Bet juos tinkamai pareklamavus, pilkoji snobų masė plauks žiūrėti, wtf.
Taigi daug komercinių filmų yra 'ne lygis', nes jous žiūri goblinai ir bliondinės su popkornais ir mobiliakais rankose, o kiti yra 'lygis', nes ne daug kas apie juos apskritai žino, ir dažniausiai juos žiūri tie, kurie ieško kino meno - susilpnintos komercijos formos. Yra dar ir tarpinė sfera filmų, kuriuos galima atsipūtus ir pasislėpus nuo visų diskusijų, kas menas, kas ne, žiūrėti dėl gero jų atlikimo, kaip kad sakė gerbiamas SG.

*iš anksto prisidengiu kopūstlapiu nuo atskriejančių pomidorų*

Geriau jau profesionali komercija, nei meniškas šlamštas.

Visiškai pritariu tiek Bird of Pray, tiek Aiquen.
Vienas iš blogiausių variantų apskritai yra tie save vadinantys menininkais, kurie skelbiasi "darą" tikrą meną ir jiems tas pats, ar kas nors tuo domisi, tačiau tuoj pat pradeda verkti, kad visi kvailiai, nesupranta meno, o jie neturi iš ko pragyventi. Bet ką padarysi, kad komercija dažnai būna daug kokybiškesnis produktas ir ne mažiau meniškas.

Civilizacija atsiranda tada, kai atsiranda žmonių pasiskirstymas. Kai atsiranda pasiskirstymas, vienas žmogus sau visko nebepasigamina, bet gauna iš kitų. Tiems kitiems jis atsimoka - nesvarbu, natūra ar pinigais. Jeigu žmogus visą savo gyvenimą dvidešimt keturias valandas per parą kala tą atsiskaitomąją natūrą arba pinigus, jis neturi ko investuoti į tai, kas gyvybiškai nebūtina - taigi meną. Tik tuomet kai atsiranda pinigų/natūros perviršis, tas vargšas šumerų žemdirbys nueis į šventyklą ir padės dievui auką ne kaip mokestį, o grynai nuo dūšios - taigi paaukos "dvasiniams reikalams". O perviršio išleidimas negyvybiniams reikalams - jau viso pinigų judėjimo pradžia. Pinigų judėjimas, grubiai tariant, kurią komercinę aplinką. Ne tiek jau daug išmanau apie finansus, bet mano manymu, nereikėtų skirstyti meno į "komerciją" ir "ne komerciją". Nebent žodžiui komercija prisikirsim tą jau beįsigalinčią naują reikšmę. Taip pat labai įžeidu skirstyti į "elitinį" ir "runkelinį" meną. Turbūt tenka skirti į gerus ir blogus filmus, o kadangi tai itin individualios kategorijos, tai mums jos labai tinka - menas toks dalykas, kurio apibūdinti neįmanoma, t.y. neįmanoma aprėžti aiškiomis ribomis. Todėl nenorėčiau išsikirti kategorijų tarybiniai/vakarų filmai, netgi meniniai/propagandiniai filmai (beje, nereiktų sakyti, kad SSRS filmai - viena propaganda, oi ne, net įžūlu būtų taip teigti). Yra filmai, kurie vieniems patinka, kitiems - ne. Aš nesmerkiu tų, kurie eina pažiūrėti, mano nuomone, šlamšto. Aš pvz. kine ieškau pamokos, ko nors, ką galėčiau sužinoti, atrasti, išmokti. Netgi "Trojoje" tą galima rasti, bet koks nors "Kario amatas" už "Troją" pranašesnis, nes pamoka ten daug gilesnė ir įdomesnė.

Teisingai Starlin sako - blogiausiu atveju filme rasi pamoką "kokio filmo jokiu būdu nestatyti" 😉

Gera mintis, Spinduliuk

Beje, aimoo forumo jau seniai nebėra, bet senoji diskusija tupi mano kompiuteryje (kitame, todėl dabar negaliu nieko iš ten įdėti). Galbūt vėliau įmesiu keletą įdomesnių pasisakymų.

Kalbant apie komercija tai 2006 pasirodys trys tikri komercijos lobiai-"blokbasteriai":

Srekas 3;
Indijana Dzounsas 4;
Kietas riesutelis-dzonas Mackleinas-4;

na dar galima priskirti "Wariour" apie Boudika..