Baigiau skaityti visą giją. Starlin tekstas labai tinkamas, manau. Toks papratas, neilgas, bet esminis. Tuomet jį reikėtų ir apsiimti versti? Ar dar reiktų redaguoti? Iš manęs ne koks rašytojas, iškeliu rankas...
Na, o dėl vietos - tikrų tikriausia teisybę sakot, kad negerai slėpti kapsulę po pačiu Ąžuoliuku. Tada reikia manyti, kasime ją apie 10 metrų spinduliu nuo jo (šaknys labai plačiai išsikeroja). Galbūt virš jo, ateityje dar sugalvosime ir kokį žmogaus rankų paminklą pastatyti, tas bus ir šioks toks orientyras (bent jau keliems dešimtmečiams). Pritariu idėjai, kad reiktų nustatyti tikslias kapsulės koordinates ir įdėti jas į dubliuojančią kapsulę, kuri taip pat reikalinga. Kadangi "du" nelabai tokinistinis skaičius, galėtume netgi dar vieną kapsulę rezervuotis ir palikti ją žemės paviršiuje (tarkime būsimoje tolkinistinėje bazėje). Taigi, tarkim atrandama viena kapsulė, tačiau joje visi popieriniai užrašai sutrūniję. Randamos koordinatės (jos gali būti ant keramikos, kaip SG minėjo) kitos kapsulės, kurios ir ieškoma. Tikimės - ją mums pavyko sandariau pagaminti, tad dokumentai kuo puikiausiai išlaikę. Toks principas.
Dabar dėl pačios kapsulės. Išorinis sluoksnis turi būtinai būti iš metalo, nes iškasant kapsulę bent vieno smūgio metalu į korpusą neišvengsi (sunku tikėtis, jog ji bus atrasta švelniu archeologo mentelės prisilietimu). Na, geriausia būtų spluoštinis stiklas, bet neįsivaizduoju, kaip inžineriškai iš jo būtų galima padaryti kažką panašaus į dėžutę (ir apskritai iš kur jo gauti). Brolis dirbo kasinėjimuose, tad jo pastebėjimas: "varis ir žalvaris - tūkstantis metų po žeme išsilaikytų kaip nieko". Paprasta geležis ilgiau išsilaikytų nebent smėlyje, arba būtų pakankamai stora. Paradoksalu, bet aš moku virinti tik paprastą plieną. Tarkim tada imame jo pakankamai storus lakštus ir suviriname skynelę, paparasta dėžute, elipsoidą... Klausimas - kokio dailumo jos reikėtų? Bent jau mano galimybės gana ribotos, tačiau porą žodžių ar logotipą išgraviruoti įmanoma. Kitas variantas, tiesiog nunešti specialistui išmatavimus, kad jis mums suvirintų pirmąjį sluoksnį iš nerūdijančio plieno (turėjau kažkada netgi kontaktus). Tai jau truputį kainuotų, nors sunku pasakyti kiek tiksliai. Metalinis sluoksnis hermetiškas būtų tik tuo atveju, jei jį visiškai užvirintume, bet manau tai nėra visai būtina, nes... užkastume 1,2-1,4 m gylyje ant kalno - ne tas pats, kas paskandinti kapsule ežero dugne...
Tuomet, mano nuomone, turėtų sekti stiklo arba akmens vatos sluoksnis dėl tam tikro minkštumo, smūgių amortizavimo. Vatai suteikiama forma plastiko plokštelėmis, kurias jau galime ir sulydyti į visiškai hermetiško tūrio talpą. Šioje talpoje ir galima mėginti taplinti medžiagą ateinančioms kartoms... Nors man kažkaip dar norėtųsi dėti viena sluoksnį minkstinamosios medžiagos ir šerdinę talpa gaminti iš paprasto stiklo, hermetizuojant vandeniui atspariu silikonu. Žinoma, tokia šerdis trapi, bet daug solidžiau ir karališkiau atrodytų, nei paprastas užlydytas plastikas (kažkoks maksiminis variantas). Ją galima būtų pagaminti išties dailią su piešiniais ant pačio stiklo (yra specialių dažų). Sudužus jai, nieko tragiško neatsitiktų, nes dar liktų plastinas (iš techniškosios pusės turiu supratimą, jog stiklinės sienelės jungtųsi meteliniais kampuočiais). Kaip jums? Tiesa, viena kapsulė kainuotų tikrai ne daugiau 200 lt, manau būtų įmanoma sutilpti netgi į 100lt. Tiesiog dabar nežinau tikslių matelo, plastiko kainų, kiek prašytų už darbą suvirintojas ir pan.
"Few now remember them ... yet still some go wandering, sons of forgotten kings walking in loneliness, guarding from evil things folk that are heedless."
Tada jau galėtume užsiimti ir žvaigždėlapių braižymu - žavuma 
