Užsišaldom?: Laiko Kapsulė

smeli rašė:visai imanoma kad ta dezute bus ateiti vienintelis musu civilicacijos irodymas, todel to meto rekonstruktoriai rekonstruos musu laikus pagal sias nuotraukas ir piesinius

Idėja (tik turbūt brangi) kapsulei.

Laiško ateities kartoms variantas:

Būk pasveikintas ar pasveikinta, šios slaptavietės radėjau!

Jeigu gebi perskaityti, ką rašome, vadinasi, dar ne tiek daug laiko prabėgo nuo tada, kai šią dėželę užkasėme... arba niūriausios prognozės neišsipildė, ir lietuviai vis dar šneka lietuviškai (atsiprašome, jei lietuvis nesi).

Esame būrelis jaunų žmonių, 2003-iaisiais atsitiktinai susirinkusių į vieną krūvą ir pasivadinusių "Tolkien Lietuva". Galgi nei Lietuva, nei Tolkienas dar nėr pamiršti... ir nebent antrasis reikalautų išsamesnio paaiškinimo. Johnas Ronaldas Reuelis Tolkienas - anglų rašytojas, gyvenęs 1892-1973 m., garsiųjų "Hobito", "Žiedų valdovo", "Silmarillion" autorius. Taip jau nutiko, kad jo kūryba kai kam giliai širdin įstringa: taip giliai, kad ryžtasi save pavadinti "tolkinistais" ir ieškoti panašia liga susirgusių žmonių. Radom - per internetą, mat "Tolkien Lietuva" iš pradžių buvo tik forumas, virtuali bendruomenė. Vėliau ėmėme vis dažniau susitikti gyvai.

Šios laiko kapsulės idėja gimė per trečiąjį kasmetinį Tolkien Lietuva žygį 2006-taisiais. Neįsivaizduojame, kokios "būsimosios kartos" kapsulę atras, ir kaip atrodys tada Lietuvos tolkinistai. Tačiau norime jums šį tą palikti ir šį tą pasakyti:

- Daugelis mūsų negalėtų atsakyti, kodėl tapo tolkinistais. Bet faktas yra faktas: jei ne šis pomėgis, nebūtume susipažinę. Draugystės mezgėsi ir griuvo, vieni ateidavo, kiti išeidavo, bet bent jau dabar, kai rašome, džiaugiamės, kad buvo, yra ir gal bus šita bendruomenė ir jos dvasia. Esam labai skirtingi, ir per šitą pažintį galėjome pažinti platesnį pasaulį.

- Nors tolkinistai margi kaip rudeniniai lapai, vis tik yra idėjų, kurias iš Tolkieno perima jei ne visi, tai bent kokia pusė. Pavyzdžiui, mylime gamtą. Galbūt kažkur šalia auga ąžuolas - tai JRRT Ąžuoliukas, kurį 2005-aisiais pasodinome Tolkieno garbei. Mylime ir savo kraštą, Lietuvą, nors ne visi esame čia. Mylime lietuvių kalbą ir nesigėdijame jos. Stengiamės žvalgytis aplink ir kuo daugiau suprasti: nors buvome skirtingai auklėti, išpažįstame skirtingas religijas ar neišpažįstame jokių, mūsų profesijos bei amžius itin įvairūs, esame panašūs tuo, kad kiekvieno pomėgių ratas platus ir spalvingas.

Neįsivaizduojame, kas tu, radėjau ar radėja, esi. Neįsivaizduojame, kurie dabar metai. Ir nežinome, ko tau geriau palinkėti. Tačiau, jei jau radai mūsų dėželę, prašome: peržvelk ją, o paskui užkask vėl. Jei norėsi suprasti mus, susirask Tolkieno knygų. Susirask, pavartyk... perskaityk "Hobitą", "Silmarillion", "Žiedų valdovą". Jeigu skaitant paskutinį skyrių ištrykš ašara - ačiū tau, tu jau žinai, kodėl.

Tavo, jūsų -

Tolkien Lietuva

Nežinau kaip jums, bet man norėtųsi į tą dėželę įdėti mus pačius. Mažą nuotraukėlę su nicku, jei norim - ir vardu pavarde, trumpu aprašymėliu. Tų žmonių, kurie norės, tų, kurie ir yra Tolkien Lietuva (per prievartą nieko, aišku, įtraukti nereikia). Tuomet ir patys, net jei išsiskirstysim, po kokių 50 metų galėsim išsitraukti dėžę ir visi drauge pažiūrėti, kokie buvom jauni, gražūs ir naivūs

Aha, tik gal nereik iškrypėliško "Johnas Ronaldas Reuelis Tolkienas" - geriau jau originaliai be galūnių + fonetiškai su galūnėmis. Kas gi sugalvojo, jog gali egzistuoti žodžiai, kurių pradžia tariama pagal vienos kalbos (beje, skaitytojas neretai nežino, kurios, o jei žino, nežino taisyklių) fonetiką, o pabaiga - pagal lietuvių, ir dar kaitoma? Tuo labiau, kad fonetinis variantas ir žada įgyti daugiau teisių, ir seniau buvo vartojamas.

dar... bent viena tekstuka reiketu uzrasyti ivaiomis mums imanomomis kalbomis

1. lt
2. ru
3. en
4. pl
5. ??

tik del to kad buvo rasta kazkokia egiptietiska lenta nat kurios tas pats tekstas buvo uzrasytas ivairiomis kalbomis - mokslininkams pavyko issifruoti egiptietisku rasmenis

Hmmm, gal visai nieko idėja tomis keliomis kalbomis rašyti.
Tik kam lenkų kalbos reikia? :shock:
Jau tada geriau švedų.

Aš visom keturiom už Norėčiau pati rasti tokią dėželę, su kieno nors prisiminimais...

kapsulė tikrai puiki idėja. Bet nejau manote kad lietuvių kalba išnyks kad ją kaip rozetės akmenį teks šifruoti :shock:

smeli rašė: 1. lt
2. ru
3. en
4. pl
5. ??

Vokiečių, ispanų, kinų. Pritariu Darlai dėl švedų. Lenkų tikrai nebūtinai, bet nepakenks.

Būtų logiška parašyti angliškai, prancūziškai, rusiškai, arabiškai, ispaniškai ir kiniškai - visgi tai yra 6 darbinės JTO kalbos, kartu ir 6 plačiausiai pasaulyje vartojamos kalbos. Aišku, nepakenktų ir kaimyninės - latvių, lenkų, gal ir užjūrio kaimynų švedų. Bet persistengti tikrai nereikia.

Siūlausi apsiimti techniškąja laiko kapsulės dalimi. Po poros dienų manau galėsiu pateikti pirmuosiu pačios kapsulės realius variantus:) Bandom įgyvendinti įdėją?

Šaunuma, labai smagu, kad ledai juda Laukiu informacijos

Aldarion rašė:Siūlausi apsiimti techniškąja laiko kapsulės dalimi. Po poros dienų manau galėsiu pateikti pirmuosiu pačios kapsulės realius variantus:) Bandom įgyvendinti įdėją?

Mjo, čia tai geras.. tikrai laukiam!

You have my sword... ne... moralinę paramą. Ir finansinę proto ribose (~15 Lt), tik nepamirškite jos pasiimti.

Dėl kapsulės.
Chebryte, negalima jos kasti po Ąžuoliuko šaknimis. Nežinot koką jėgą jos turi? Pervers konteinerį kiaurai. Nebent tai būtų stiklas (kiek teko girdėti ir matyti - net per keramiką eina kaip per sviestą.)
O ir metalas turi būti ne bet koks. Geležis (plienas) netinka - rūdys. Varis? Aliuminis?
Plastikas? Gal... bet yra abejonių dėl hermetiškumo. Kol kas praėjo per maža laiko nuo atsiradimo. Todėl apie ilgaamžiškumą ankstoka spręsti.
Nors... orentuojantis į 100-200 m. - gal ir pakaktų. Bet vėl gi - fizinio atsparumo (vėlgi - tos pačios šaknys) abejonės išlieka.
O ir textusą rašyti ant popieriaus, dėti nuotraukas - vargu ar išliks užkastos žemėje. Nebent kažkur įmūryti ar įbetonuoti.

Jei tikimasi, kad ateities archeologai kapsulę iškas tai apskritai beprasmiška ją užkasinėti po medžiu ar pan, nes tokioj vietoj, kažkur laukuose, paprasčiausiai nekasinėjama. Geriau prie pastatų ar kitų vietų kurios ateityje galėtų dominti "kasinėtojus".

Tai darom dvi - vieną po/prie Ąžuoliuko, kitą prie kokio nors namo (*kche*Starlin namų*kche*)

Plastikas ir stiklas man nelabai patinka dėl to, kad šitos abi medžiagos yra, labai techniškai kalbant, skysčiai. Ir ilgalaikėje perspektyvoje ne ką patvaresnės už, tarkim, dervą. Galbūt kažko nežinau, bet man atrodo taip. Greičiausiai reikėtų daryti kombinuotą dėžę - vienas sluoksnis iš plastiko, kitas - iš metalo.

Jei dėžė pakankamai sandari, tai popierius išliks ilgus amžius.

Sandarumo kaži ar užteks,vidus turėtų būti hermetiškas (vakume). Nes kitu atveju popierius, manau, sudūlės.

Būtent - sudūlės. Net gi knygos, kurioms 80-100 metų, esančios mano namuose po truputį byra. Nors ir yra saugomos tikrai geromis sąlygomis.
O dėžė turi būti ne "pakankamai", bet beveik idealai hermetiška. Nereikia užmiršti, kad ji bus žemėje užkasta. O drėgmė turi "puikią" savybę prasiskverbti į nepageidaujamas vietas.
Beje - dėl texto. Vienas egzempliorius gali būti parašytas molyje ir išdegtas. Keramika - nesudūlės.