Eldar ar Elendilli

Įtariu, kad jiems senėjimas - individualus reiškinys. Atrodo, Gwindor pasėdėjo nelaisvėje ir biologiškai suseno? Be to, elfai gyvendami fiziškai "dėvisi", bet tai nebūtinai atrodo kaip žmogaus senėjimas. Kūno materija tiesiog išretėja, kol tampa nematoma žmogui (spėju, kad tam tikrai reiktų keliasdešimties tūkstantmečių). O Amane, aišku, niekas neretėja ir nesensta.
Genų Bereno ir Lūtijenos išplėstinėse genealogijose ieškodavau nuobodžių paskaitų metu. Atrodo, minimalus jų kiekis - du: viena pora lemia mirtingumą/ne, o kita - gebėjimą/ne rinktis.

Manau, kad vien partijos viduje geros diskusijos apie elfiškumą nebus, nes partijoje nėra tam tikro asmens 😉 O už partijos ribų diskusija buvo... Na, jei Hild kada nors pareikš nuomonę apie elfų referatą, galėsim pakalbėt ir čia.

Laiqualasse rašė:...elfas mokslininkas yra toks, kuris ne tik nepamiršta, jog ne vien knygose yra gyvenimo tiesa, bet ir sugeba derinti mokslines žinias su mistiniu gamtos grožiu bei galia ir žino, kada galima taikyti viena, kada kita.

Norėčiau pasitikslinti, ką čia reikšia žodis "mistinis". Elfas tikrai turėtų pastebėti ir branginti gamtos grožį, bet nemanau, kad jiems buvo būdinga mistika (nebent avarams ar dar kažkam, apie ką JRRT nerašė). Pasak "Dabartinės lietuvių kalbos žodyno", mistika: 1. tikėjimas paslaptingomis antgamtinėmis jėgomis, su kuriomis žmogus galįs bendrauti; 2. prk. kažkas paslaptinga, neišaiškinama. Mano kuklia nuomone, elfai (ir dabartiniai žmonės) žino, kad pasaulyje yra nemažai paslaptingų dalykų. Visi žino, kad viskas iki galo išsiaiškinta nebus. Tačiau tai - tik perkeltinė prasmė. Tikėjimas "paslaptingomis antgamtinėmis jėgomis" elfams, ypač eldoms, būtų visai kitoks, nei dabartiniams žmonėms. Pasaulio galybės ainos jiems buvo akivaizdus dalykas: nors ir paslaptingas, bet ne tokia prasme, kaip, tarkim, angelai mums. Be to, įžengusių Būtin ainų antgamtiškumas labai neantgamtiškas: jie buvo prieš gamtą ir ją kūrė, tačiau, jon įžengę, tapo ganėtinai gamtiški. Elfams tos jėgos - realybė. Negana to, manau, kad elfams buvo būdingas blaivus požiūris į pasaulį: jie siekė jį pažinti, jų "magija" - tai, ką mes vadiname menu ir technologija (aišku, elfų atveju jie buvo taikomi, siekiant išlaikyti darną, o žmonės taip elgiasi ne visada).

Na, bet šis apibūdinimas parašytas žmogaus ir iš žmogaus pozicijų, todėl nenuostabu, kad tai, kas elfui natūralu, jis vadina mistika. Beje, "mistika" religiniame žodyne dar reiškia ir artimo kontakto su dievybe patyrimą, tiksliau tų patyrimų visumą (turiu omenyje krikščioniškuosius mistikus).

Gerai, jei parašyta iš žmogaus pozicijų ir taikoma elfui. Bet, kadangi tuo metu kalbėjome apie elfiškumą dabartiniame pasaulyje, norom nenorom atsiranda noras tą sakinį interpretuoti, lyg jis būtų taikomas žmogui, kurį galima vadinti elfu dėl tam tikrų ypatumų. Tokiu atveju kategoriškai nevadinčiau elfu žmogaus, kuris aklai tiki (o niekaip kitaip toliau minimais dalykais tikėti ir negalima, nes jų veiksmingumo mokslinių įrodymų nėra), tarkim, horoskopais, vandeniu su "neigiamais vandenilio jonais", dieta pagal kraujo grupę ir Folio diagnostika (trys paskutinieji - iš "vampyrų medžioklių", įvykusių ta proga, kad kažkas man bandė šiuos dalykus išreklamuoti ir įpiršti), ir t.t. (nukrypau nuo pradinės minties, nes tai nėra "mistinis gamtos grožis", bet žodis "mistika" labai gundo apie tai užsiminti). Aišku, tikėjimas tokiais dalykais elfui turbūt būdingesnis nei hobitui, bet, mano asmeniniu įsitikinimu, mažiau būdingas nei vidutiniam žmogui (apie avarus nekalbu - jie gal šiuo atžvilgiu kaip žmonės). O jei apie gamtos grožį - manau, elfui tai labai svarbu, gal net svarbu ne tik tą grožį matyti, puoselėti, bet ir nuo jo apsvaigti ir pajusti susiliejimą su Visata... (tokiu požiūriu "mistika" tiktų).

Indraja rašė:<...> aklai tiki horoskopais, vandeniu su "neigiamais vandenilio jonais", dieta pagal kraujo grupę ir Folio diagnostika

Horoskopais netikiu, bet pasiklausau iš įdomumo.
Neigiami vandenilio jonai - Mokslo pažanga nesustabdoma
Dieta pagal kraujo grupę - netikiu dietų veiksmingumu iš viso, nepriklausomai nuo to, pagal ką jos sudarytos.
Folio diagnostika - neteko girdėti...

O bendrai paėmus, sąvoką 'mistika' apibūdinai visai taip, kaip ir įsivaizdavau, rašydamas aukščiau esančią žinutę. Tik pats nesugebėjau to protingai ir suprantamai apibūdinti.

Kaip tik "dieta" - žodis, tinkamas apibūdinti elfiškam gyvenimo būdui (čia kalbu ne apie tą konkrečią minėtą dietą), tik jokiu būdu nereikia suprasti, kad dieta - tai būdas sulieknėti ar panašiai. Kaip angliškas "diet" - mityba. Neįsivaizduoju elfo persivalgančio (nor girtuokliavimo būta, ar ne? ), apskritai, būtent elfui būdinga gyventi harmonijoje su savimi, su savo organizmu...

Na, jei saikingas valgymas - gyvenimo būdo dalis, tai sutinku. O jei turėtume omeny dietą, kurią paprastai įsivaizduojame (įtikėjimas tam tikra, nepraktikuota nuo gimimo mitybos sistema ir kultą primenantis jos laikymasis bei nervinimasis) - tai turbūt ne.

Ne, turiu omenyje ne kalorijų skaičiavimą ar torto atsisakymą dėl sveikatos (t.y. lyg ir dėl "normalesnio" tikslo nei manekeniška figūra), o būtent jausmą. Elfas jaučia, kad valgydamas kažką naikina, kažkam atima gyvybę, todėl žino, kad, nors naikinimas jam - neišvengiamas procesas, ir vargu bau jis pats kada galės atiduoti savo kūną maitintis kitiems, galima savotiškai išpirkti savo kaltę (tik kad "kaltė" čia netinkamas žodis), sušvelninti ją. Jis jaučia, kad suvalgydamas daugiau, nei dera, sužaloja tiek save, tiek tą, ką valgo.

Mane ryškai paveikė šio ryto fizinio lav. teorinė paskaita

Visus sveikinu su Naujaisias Metais Dar viena bangelė nusirito veidrodiniu Laiko ežero paviršiumi - tokia pati, kaip daugybė kitų, ir kartu - nepakartojama, savaip atspindinti Šviesos ir Tamsos žaismą...

Ačiū, ačiū! (nors aš kaip elfė pastebiu, kad man naujieji būna bent trejetą kartų per metus ) Nieko tokio gražaus nepasakysiu, bet...

kam čia sakyti? Pasižiūri pro langą ir taip viskas aišku... Šviesotamsa...

Valinare sinya coranar!

Įdomu, ar čia tik sutapimas, kad Baltiškieji ir Gondoro Naujieji Metai beveik tiksliai sutampa?

Nukryptemė - žodis 'šviesotamsa' bent jau man asocijuojasi ne su naujais metais, o su "mielomis" dailės pamokomis ir dar "mielesne" mokytoja Bet čia tik tarp kitko

Žiū, kažkur toli LJ vyksta diskusija - kaip elfas elgiasi / galėtų elgtis / turėtų elgtis su sužeistu orku?

O gal šią giją perkelkim į Šokantį ponį? Nes dabar elfai apkalbinėjami (ir kartais labai įdomiai) visai ne tose temose. Tik tada gal reiktų pervadint. Arba gal geriau naują sukurt, o čia elfiškumo nebeaptarinėt?