Ant grindų gulintis Gollumas pramerkia akis:
- Ei, kas čia buvo? Ar alus taip trenkė per smegeninę, ar koks orkiškas parazitas. Kiek prisimenu, ėjau lauk iš šio bardako...
- Пап, а Лукьяненко существует ?
- Нет, сынок, это фантастика.
Smeli paciumpa goluma uz kupros, atdaro duris is sviedzia lauk is tavernos:
- Jei nori eit tai eik, o ne zirzek cia visas laikas. Kad be elfes ar bent be apetitnos hibitukes nepasirodytum aisku?
Na ir smagumėlis, galvoja hobitė, įsitaisiusi palubėj Visi apduję, lyg kokių žolyčių apsirūkę būtų. Ir atrodo, skirstosi.
- Ei, palauk, - šaukia ji Golumui pavymui, - neskubėk, be tavęs čia bus labai liūdna - orkai, du vaiduokliai ir kalbantis arklys...
Ji apsižvalgo ir pamato, kad Elvos jau nė padujų... Kur ją nazgūlai nešioja? Man, ką su arkliu bendrauti?
Gollumas vėl įšliauždamas per slenkstį:
- O ką? Arklys - bloga kompanija?- ir atsisukęs į Smelį atkiša špygą. -Nesulauksi, kad ką nors tau tempčiau. Išgraužk..
Vargšelis išslenka į lauką, kur pasigirsta klaikus "Oi", nes jis vėl užsirovė ant grėblio.
- Пап, а Лукьяненко существует ?
- Нет, сынок, это фантастика.
Jo majo, pernelyg tie orkai dabar sotūs.....-galvoja arklys, tingėdamas eiti keliolika mylių iki kito orkų kaimelio, kur gyvena alkanieji.-Ai, taip pagyvensim...O kodėl aš tau bloga kompanija -grėsmingai atsisuka į Mają.
Po šiuo dangumi gimsta labai mažai būtybių, kurių norai turi kokią nors reikšmę.
Į tavernos vidų sugrįžta Gollumas, susiėmęs už kaktos ir kreipiasi į visus:
-Kad jus visus Sarumanas griebtų. Negi nors švaros mėnesio paskutinę dieną negalima apsitvarkyti apklinkos. Aš ką visą laiką turėsiu laipioti ant visokių kvailų tvarkymo įrankių. Smeli, jei esi sotus, tai gal siunčiam į darbą tuos, kurių dar nesuvalgei?
- Пап, а Лукьяненко существует ?
- Нет, сынок, это фантастика.
-Neturiu nieko prieš arklius. Prieš žirgus taip pat... Bet, suprantate, gerbiamasai, esu truputį pasimetusi - pakliuvau pas orkus, buvau suvalgyta, prisikėliau, kaip pamėklė... Truputį neįprasta paprastam hobitui, ar ne? O čia kalbantis žirgas Susipažinti aišku buvo malonu, bet norėtųsi, kad kas nors labiau pažįstamas man kompaniją palaikytų... Kad ir kitas vaiduoklis. Ar tas - grėbliu trenktas. O dabar, atleiskite.
Maja nukelia įsivaizduojamą skrybėlę prieš arklį ir grįžta į palubę, pasisūpuoti ant žvakidės.
-Prašyčiau... Aš ne trenktas, bet susitrenkęs. O tai - didelis skirtumas. Beje, ar visi suvalgyti tampa tokiais gudriais?
*Gollumas niurzgėdamas atsisėda tavernos kampe ir pradeda masažuoti kaktą.*
- Пап, а Лукьяненко существует ?
- Нет, сынок, это фантастика.
-Palauk, žirgeli, nesižudyk Mirusiu būti nėra taip linksma - nei alaus išgersi, nei pypkutės parūkysi... Aš nuoširdžiai perspėju. Negi manai, kad man taip patinka šitoj orkų lindynėj? Pastrigau aš čia... Negaliu niekur išeiti... Elva - gali, o aš - ne... Niekas iš anksto negali žinoti. O jei ir tu kokiam pagriovy užstrigsi?
Maja šaukia, kiek vaiduokliški plaučiai neša, Coranar pavymui.
Gollumas iš kampo suinkščia:
-Nebliaukit kaip skerdžiamos. Ir be jūsų makaulėje didžiausias mūšis.
*Jis nusimauna batą ir švysteli į palubėje kabaluiojančią Mają*
- Пап, а Лукьяненко существует ?
- Нет, сынок, это фантастика.
-Niekas nedega. Jau nebedega ,- Maja akivaizdžiai nusivylusi, kad atrakcija taip greit baigėsi...
- O, Elva, iš kur tu atsiradai? Maniau seniai tavęs šioj ašarų pakalnėj nebėr Gerai, kad grįžai. Dviese smagiau bus. Žirgelis mūsų, bijau, jau nebegrįš. Nepaklausė gero patarimo... O anas, - ji meta žvilgsnį į Golumą ,- tik batais svaidytis moka. Apie orkus net nekalbu