Taverna Orkams: "Kruvinos mėsos šmotas"

smeli maja sutinka isskestomis rankomis,
tada apkabina ja, bet svelniai, kad nesuzalotu ir nusinesa i tamsia kamara,
ten uzskelndzia dideli sklasti ir... <cenzored>

*Laukiu, kol kas nors ateis manęs gelbėti *

Protingas orkas pabeldžia į kamaros duris:
-Lorde Smeli, nereikia kapoti pernelyg smulkiai, po to nelieka pusės malonumo. Ir sukapojęs nepamirš pamerkti į acetoną, tai priduoda malonų prieskonį.

Tu maja taip nepergyvenk, susilauskim mazu orkiuku reikia kazkaip gi didinti genti, bo praktiskai nera kam vadovauti

-Na, Smėli, tau verčiau būtų likti tavernos viduje,-nurna arklys, iš pilies ruošdamas akmenų atsargas su keletu elfu ir elfių feminisčių.-Patys orkai nesilaiko duoto žodžio, tai reikia juos priversti....Nors Maja gal ir nenumarinta, bet skirtumo beveik nematau...-deda akmenį į katapultą.

Į taverną įslenka Gollumas ir pastato priešais kamaros duris kažką susuktą į drobulę ir pasibeldžia:
-Kambarių tarnyba.

Duris atidaro Maja:
- Ko? Čia pas mus auklėjimo procesas vyksta...
Pažvelgęs į vidų Golumas pamato smeli Viena letene burnoj - matyt tam, kad nerėktų (nes gėda), kita susiėmęs už sėdynės...
Hobitė paaiškina:
- Prieš čia ateidama iš entų siuvėjo adata pasiskolinau. Bijau, kad būsiu persistengus, nes nebeliko už ko ištraukti 😉
Ji išeina iš kamaros, sėdasi prie stalo ir užsisako alaus.
- Gal ir tu prisijungsi?- klausia ji truputį susimėčiusio Golumo

Gollumas atsimėto atgal ir ištaria:
-Po darbų - nors ir kibirą.

-Maja, tai svaidyklių nebereikai, ar jį dar paauklėt?-atskrenda balsa iš pilies.Bet arklys visvien į kažką taikosi didžiausia katapulta.....

- Nea, šitam jau užteks. Bet katapulta tegu lieka, vis tiek atsiras koks mulkis, norintis suvalgyti, kas jam nepriklauso. O jei mane vis dėlto suvalgys, ar pan., prašau žiauriai keršyti

-Žinoma!Gali būti tikra, kad tavęs verčiau jau nevalgyti!-garantuoja žirgas ir, žinodamas orkų būdą, skuodžia žemyn dar akmenų...

Cha cha cha "maja ataidaro duris"
cha cha cha
jei net ir islystum is po orko brangute, dar baisus sunkus sklastis yra
vienzo isitaisyk kuo patogiau, tuoj baigsim orkiuku gamyba

o arklio katapulta yra jo subine idomu kiek ten akmenu telpa

o del adatu - orkai moka iskesti skausma

-Ša ,smeli, netriukšmauk.
-Haliucinacijos prasidėjo,- sako Majo kompanijai tavernoje.- Matyt ta adata kažkuo ištepta buvo...
Iš kamaros girdisi kažkoks neaškios kilmės cypavimas ir murmėjimas. Bet jų autorius taip ir nepasirodo. Alaus gėrimo procedūra ir linksmybės orko nukenksminimo proga tęsiasi.
Laimei, be to nelaimėlio, čia daugiau nėra nė vieno orko 😉

Iš tavernos kampo sveikai įraudęs Gollumas atskraidina atsakymą:
- Neapibendrink, brangute. O tu, žirgeli, nepataikyk į mano kūrinį, kol Smelis neišsikrapštė iš irštvos.

smeli pabaigia savo darba, gal ir nelabi sunku, bet labai svarbu
tada iseina is kamaros placiai sypsodamasis

PS. patyres orkologas net neziurejes gali pasakyti jog smeli pamirso uzsisakstyti klyna

paskui iseina Maja, tokia apglamzyta bet irgi laiminga (tikiuosi)

Maja rašo "Laimei, be to nelaimėlio, čia daugiau nėra nė vieno orko"
Protingas orkas surinka:
-Nekenčiu rasistų ir neg... elfų!
Tada nepakeičiama stalo koja vožia Majai per galvą, taip išlaisvindamas jos vargšę sielą iš kūno pančių. Aišku ta laisvė trunka neilgai, nes jau senokai iškviesti ir dabar aiškiai nuobodžiaujantys vaiduoklių medžiotojai pamato taikinį ir sugavę uždaro niekingą sieliūkšte. Po to jie išgeria po bokalą alaus ir žybsėdami švyturėliais išvažiuoja.
Protingas orkas pasižiūri į lavonėlį tada paklausia:
-Vade smeli, dabar mes valgysime, ar jūs dar turite polinkių, apie kuriuos mes nežinome?

smeli palenda po smugiu pakisdamas savo spranda
o tada susvokscia piktai:
dar pasikesinsi i mano gentainius, pasigailesi!

smeli pasikaso sutrenkta spranda ir meiliai sako Majai
nebijok mazute, viskas bus ciki

Nieko čia gero nebus. Nemėgstu aš vienu metu penkiuose realybės-nerealybės sluoksniuose būti Viskas, einu lauk - kojomis, sparnais ir visais kitais įmanomais būdais
P.S. grįšiu Balrogo pavidalu (viena sena orkė išpranašavo, kad po mirties į jį įsikūnysiu).

O iš kampo į visą šitą bardaką žiūri apmusijęs nuo alaus Golumas ir niurna panosėje:
- Ir man visa tai jau atsibodo, Ir aš neščiau iš čia mėsas, bet kad alus baisiai geras.
Jis pakyla iš užstalės ir kriokdamas pasičiumpa savo kūrinį:
- Nevertinat jūs meno!
Gollumas grakščiai (Bruce Lee stiliumi) kaukšteli galvon Smeliui, protingam orkui, o galų gale sau. Prieš prarasdamas sąmonę jis sušnibžda:
- Vaikai, gyvenkime draugiškai...
Virš kūnais dekoruotų tavernos grindų nuplaukia melodingas knarkimas.