S3 - daiktavardžių ir būdvardžių daugiskaita

2. Sereg naru, meigol mith.
8. Ú-genir ylf dewerin, cenir ylf velthin.

Man tai visi terminai aiškūs it tikrai ne per sudėtinga . Lietuvių gal ne per labiausiai mėgstu, bet mokytis ją vis tiek reikia.

Mithrandir:

le_golasai:

A elBEreth GilthOniel
SiLIVren PEnna miRIel
O MENel AGlar eLENath
Na-chaEred PAlan-diRIel
o galadhREMmin enNORath
FanuIlos le liNNAthon
nef AEar, si nef AEaron

Per daug nekreipk dėmesio į skiemenavimą. Ieškok antro nuo galo balsio žodyje. Kai rasi, žiūrėk į tokius dalykus:
* ar tai trumpas balsis (jeigu su kirčiu/stogeliu - ne trumpas).
* ar prieš tai eina kitas balsis, jeigu taip - ar tiedu balsiu sudaro dvibalsį.
* ar po jo eina vienas, ar du priebalsiai.

Jeigu antras nuo galo balsis yra trumpas, nėra dvibalsio dalis ir po jo eina tik vienas priebalsis, vadinasi, to antro nuo galo balsio kirčiuoti negalima. Todėl kirčiuosi trečią nuo galo balsį.

Bet jeigu antras nuo galo balsis yra ilgas arba yra dvibalsio dalis, arba po jo eina daugiau nei vienas priebalsis, tai kirčiuosi tą antrą nuo galo balsį.

Aiškiau?

Taip 😉

A ELbereth GilthOniel
SiLIVren PEnna MIriel
O MENel AGlar Elenath
Na-CHAered PAlan-DIriel
o galadhrEmmin ENnorath
FanUilos le LInnathon
nef AEar, si nef AEaron

Šaunuolis

Gwirith

Nėr sveikos vietos praktiškai

I.
tethyr gelin
ylf neiry
heithyl `wain

Regis, pamiršai, kad yra toks dalykas kaip išimtys...

II.

Belroeg `oeyl ah edhil verin maethor. (atidžiau, atidžiau... ten vienas elfas...)

Sereg naru,meigol vith. (būdvardis čia atlieka kitokią funkciją, jis yra tarinio dalis)

Inu nedel tolir. (vėl pritrūko atidos. Daryk viską nuosekliai)

Parf Ù-bêd,enyd Ù-linnor. (čia ne vienintelė vieta, kur a tau virsta į o. Primenu, kad ji keičiasi tik pirmame asmenyje)

Yreh (burys) dhreger (apie žodį "orkų būrys" kalbėta aukščiau. Vėl - atidžiau su veiksmažodžiais)

Belroeg neder ,droeg odor ah orch `oeyl (na ir kodėl tau skaitvardžiai susikrauna po daiktavardžių... orkas, beje, čia irgi tik vienas)

Periain buig gostor herid.

Ylf dewerin Ù-ginir,ylf velthin ginir. (visų pirma tau čia visai nebūtina poetinė žodžių tvarka. Rašyk visų pirma veiksmažodį, o tada - jo objektą. Antra, kas tau su tais veiksmažodžiais darosi???)

Mažiau išsiblaškymo, ir viskas bus gerai Laukiu kitų taisymų.

TAISA:

Elleth
Čia klaidų daugiau, pritrūko atidos. Klaidos kartojasi, atkreipk į jas dėmesį.

I.
tethyr gelin - dar kartą peržiūrėk išimčių sąrašą...
droeg ‘oeol
ylf nery - vėl išimtys
hethyl ‘wain - ir vėl...

II.
goeyl belroeg a berin edhil maethar. - Visų pirma elfas ten vienas, o ne daug. Antra, būdvardžius vartok po daiktavardžių (ir nepamiršk mutacijos).

sereg naru, megyl – mith. - kažko labai nenori atkreipti dėmesio į daugiskaitos išimtis

to^l neled inu - Veiksnys galėtų būti priekyje, tokia yra natūrali žodžių tvarka (šiuo atveju priešinga lietuvių kalbai). Ir - trys moterys - tai jau daug, o nebe viena... todėl reikia keisti veiksmažodį.

parf u'-ped, onodrin u'-linna. - vėlgi, pamiršti, kad neigimo priešdėlis sukelia mutaciją. "Onodrin" - turbūt spausdelė. Ir jau matau, kur darai klaidą, kaip ir anam sakiny: su daugiskaitos trečiu asmeniu reikia vartoti daugiskaitos trečio asmens veiksmažodį, o tu vartoji vienaskaitą.

orchhoth (?) dregar. - mwhaha, visi pasimauna ant to "orkų būrio" Atidžiau paskaitykit pirmą pamoką (apie kuopinę daugiskaitą). Ten tas žodis yra - specialus toks. Reiks įrašyt į žodyną atskiru punktu, jaučiu... Na, ir, aišku, čia reikia mutuoti veiksmažodį, nes jis eina iškart po veikėjo.

neder belreog, odog droeg a goeol orch. - "Belreog" - spausdelė... Pasikartojanti klaida: būdvardį (goeol) vartoji prieš daiktavardį.

puig periein gosta hereg. - vėl susideda kelios klaidos: būdvardis prieš daiktavardį, vienaskaitinis veiksmažodis, kur turi būti daugiskaitinis, taip pat negerai sudaryta daugiskaita.

u'-genir ylf deweren. - na va, čia jau mutavai gerai. Bet išvertei ne visą sakinį ir "deweren" turi būti kitaip.

Beraid deweren celen. - klaidinga būdvardžių daugiskaita. Ir: iš pradžių buvo žalias, o po to medinis

III.

magol neiru, beraid valthen - supainiojai šituos vietomis. Pagalvok, kodėl taip negali būti.

IV.

A ElbEreth GilthOniel
silIvren pEnna mi'riel
O mEnel Aglar elEnath!
NA-chAEred pAlan-di'riel
O galadhrEmmin ennOrath,
FanUIlos lE linnAthon
nEf AEar, si' nEf aeAron

I.
Teithor gelin
droeg ‘oeyl
ylf neiru
heithol ‘wain

II.
Belroeg ‘oeyl ah edhel veren maethar.
<...>, Meigol – mith.
Neled inu telir.
Ú-bed; ú-linnar.
Glamhoth dhregar.
Orch ‘oeol.
Periain buig gostar hereg.
Dewerin; cenir ylf velthin (Oops, pamiršau, kad ne viską išverčiau)
Beraid celin dewerin.

III.
Ėėė... Gal taip negali būti, nes bokštams per daug aukso prireiktų?

IV.

A Elbereth GilthOniel
silIvren pEnna mi'riel
O mEnel Aglar Elenath!
NA-chAEred pAlan-di'riel
O galadhrEmmin Ennorath,
FanUIlos lE lInnathon
nEf AEar, si' nEf AEaron

O dėl spausdelių tai labai sorry. Kartais biškį nusispaudžia, kas neturėtų...

O kodėl čia nieks netaiso taisymų?


Vyšne: taiso, kai turi tam laiko ir nuotaiką. Patikėk, aš ne tik sindų kalba šiuo metu užsiimu. Pataisysiu, kai spėsiu. ~Star~

heithol ‘wain --> nagi, suderinam skaičių ir bus gerai.

Neled inu telir. --> veiksmažodis čia eina iškart po veikėjo... tai ką reikia daryti?

Ú-bed --> pailginam balsį...

Beraid celin dewerin --> ne visai taip. Pirmą būdvardį mutuoti būtina, antro - nebūtina, bet galima.

III - ką turėjai omeny? Paaiškink, kodėl gramatiškai netinka...

aš taip ir nesuprantu kaip sakinyje padaryt neiginįkur yra sakinys: knyga nekalba, entai nedainuoj. tai kaip parašyt neiginį? ar ką nors mutuot reik?

ko nieks neatsako? bet, kad jau ir nereik, pats atrodo išsiaiškinau, dabar turiu dar vieną klausimėlį, kaip paskutinėj užduotyje suderint žodžius? Pagal prasmę? Ar kaip?

Pagal gramatinę formą.

Pavyzdys:

Grupė I: žalia, juodas, mėlyni, geltoniems
Grupė II: dangus, auskarai, viščiukams, žolė

Pvz "žalia dangus" netinka, nes neatitinka skaičius ir giminė...

o kur rast tų duotų žodžių vertimus, žodynėlį nėr, o galima keist žodžius vietom? tipo Žalia Žolė?

Tomai, esi neatidus. Nors seniai rašiau tas pamokas, bet garantuoju, kad VISI žodžiai yra žodynėlyje. Jei jų nerandi - vadinasi, žodis yra mutuotas ar panašiai ir neatpažįsti jo formos... Tam šis pratimas ir skirtas - kad išmoktum atpažinti žodį, kokios formos jis bebūtų. Dėl žodžių tvarkos pamokose taip pat buvo atskiras punktas.

Baisiausiai persiprašau už savo kvailiausią neatidumą