Žinutė #1
Edhellen – trečia pamoka
~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~
Daiktavardžių ir būdvardžių daugiskaita
Taisyklinga daugiskaita
Jau šiek tiek susipažinome su sindų kalbos džiaugsmu – mutacijomis. Kitas džiaugsmas yra daiktavardžių ir būdvardžių daugiskaita. Gera naujiena: taisyklės tos pačios daiktavardžiams ir būdvardžiams. Dar viena gera naujiena: išmokti sudaryti taisyklingą daugiskaitą nesunku. Labai bloga naujiena: yra krūvos netaisyklingų išimčių. Todėl daugiskaitai skiriame visą pamoką.
Daugiskaita sindų kalboje sudaroma remiantis vadinamuoju prestanneth – “poveikis, sujaukimas”. Kartais šis fenomenas vadinamas vokišku “umliauto” terminu. Tai taip pat yra i-poveikio (prisimenate jį?!) atmaina, nes primityvioji elfų kalba turėjo daugiskaitos galūnę *-î. Sindų kalboje ši galūnė neišliko, užtat išliko jos poveikis. Todėl, norėdami sudaryti sindiško daiktavardžio ar būdvardžio daugiskaitą, ne pridedame galūnę, o keičiame žodyje esančias balses. Svarbu skirti dvi balsių grupes: paskutinės ir ne paskutinės žodžio balsės. “Paskutinė” – tai ne apskritai paskutinis garsas žodyje, o paskutinė iš balsių. Tarkime, turime žodį “aran”. Žinome, kad paskutinė A daugiskaitoje keičiasi į AI, o ne paskutinė – į E, todėl mano daugiskaita skambės erain. Jeigu žodis vienskiemenis, jam galioja paskutinės žodžio balsės taisyklė. Štai visi balsių pokyčiai:
a -> ai (paskutinė), e (ne paskutinė)
e -> i (paskutinė), e (ne paskutinė)
i nesikeičia
o -> y (paskutinė), e (ne paskutinė)
u -> y (visose pozicijose)
û paskutiniame skiemenyje ir vienskiemeniame žodyje virsta į ui
y nesikeičia
ie -> i (paskutiniame skiemenyje)
io -> y (paskutiniame skiemenyje)
au -> oe
Visi kiti dvibalsiai nesikeičia.
Taigi sudarykime mums jau žinomų daiktavardžių daugiskaitą:
adar: yra dvi “a”. Paskutinė pasikeis į AI, o ne paskutinė – į E, todėl gausime edair.
benn: yra tik viena balsė “e”. Tai – vienskiemenis žodis, todėl galioja paskutinio skiemens daugiskaitos taisyklė, ir gauname binn.
calen: “a” ne paskutinė ir “e” paskutinė, todėl celin.
mellon: “e” ne paskutinė ir “o” paskutinė, todėl mellyn
ylf: daugiskaitos forma skambės taip pat.
Išimtys
Daugiskaitos išimčių sąrašas ilgas (ne tas žodis). Gera naujiena ta, kad išimtys ne pabiros, o sudaro tam tikras grupes, kurios savo ruožtu turi savitas taisykles. Peržvelgsime jas visas. Vėlgi: mokytis visų išimčių dabar nėra prasmės, jas pamažu įvesiu į žodyną, o čia tebūnie sąvadas ateičiai.
Vienskiemeniai, tapę daugiaskiemeniais
Šie žodžiai senojoje sindų kalboje buvo vienskiemeniai, tačiau vėliau, įsiterpus papildomai balsei, tapo daugiaskiemeniais. Tačiau jų daugiskaita sudaroma taip, kaip vienskiemenių, bet paliekant naująją balsę. Pavyzdžiui, žodis dagr su taisyklinga daugiskaita deigr, vėliau virto dagor, o jo daugiskaita liko deigor.
Tokie žodžiai yra:
badhor "teisėjas" (dgs. beidhor)
bragol “staigus, žiaurus” (dgs. breigol)
dagor "mūšis" (dgs. deigor)
glamor "aidas" (dgs. gleimor)
hador "tas, kuris meta, sviedžia" (dgs. heidor)
hathol "kirvis" (dgs. heithol)
idhor "susimąstymas" (daugiskaitos iš tiesų ir neturi)
ivor ?"kristalas" (daugiskaitoje nesikeičia)
lagor "greitas" (dgs. leigor)
maethor "karys" (daugiskaitoje nesikeičia)
magol "kardas" (dgs. meigol)
magor "kovotojas kardu, fechtuotojas” (dgs. meigor)
nadhor "ganykla" (dgs. neidhor)
nagol "dantis" (dgs. neigol)
naugol "dvarfas" (dgs. noegol)
tadol "dvigubas" (dgs. teidol)
tathor "gluosnis" (dgs. teithor)
tavor "genys" (dgs. teivor)
tegol "rašiklis" (dgs. tigol)
Galbūt ir gollor "magas" (dgs. gyllor
Žodžių, kurie baigiasi –u, daugiskaita
Šiuo atveju tai taip pat vienskiemeniai žodžiai, tapę daugiaskiemeniais, tik juose paskutinis priebalsis –w ilgainiui virto –u. Scenarijus tas pats: naujasis balsis pasilieka, o daugiskaita išlieka tokia, kokia buvo archaiškame variante.
Tokie žodžiai yra:
anu “vyras” (dgs. einu)
celu “šaltinis” (dgs. cilu)
coru “gudrus, suktas” (dgs. cyru)
curu “įgudis, vikrumas, sumanumas, gudrumas” (dgs. cyru)
galu “sėkmė” (dgs. geilu)
gwanu “mirtis, mirimas” (dgs. gweinu)
haru “žaizda” (dgs. heiru)
hethu “ūkanotas, neaiškus, neryškus” (dgs. hithu)
hithu “rūkas” (dgs. hithu)
inu “moteris” (dgs. inu)
malu “išblyškęs” (dgs. meilu)
naru “raudonas” (dgs. neiru)
nedhu “pagalvėlė” (dgs. nidhu)
pathu “lygi vieta, veja” (dgs. peithu)
talu “plokščias” (dgs. teilu)
tinu “kibirkštis, žiburėlis, žvaigždelė” (dgs. tinu)
-gh, pavirtęs balsiu
Tai žodžiai, kuriems nepasisekė. Trumpai tariant, jų evoliucija yra pakankamai sudėtinga, tai jos ir nesiaiškinsim.
Tokie žodžiai yra:
fela „ola“ (dgs. fili)
thela „ieties smaigalys“ (dgs. thili)
thala „augalotas, tvirtas“ (dgs. theili)
thara „nejudantis, kietas“ (dgs. teiri)
AI daugiskaita
Paprastai „ai“ daugiskaitoje nesikeičia, bet kartais jis pavirsta į î arba ý. Taip yra su žodžiais, kurių “ai” yra kilęs iš ankstesnio “e” arba “i”, paveikto “y”. Pavyzdžiui, fair senojoje sindų kalboje galėjo atrodyti firia (plg. kvenjos analogą firya). Į y/ ý “ai” gali keistis (tai – spėlionė, bet gan pagrįsta) tuose žodžiuose, kuriuose jis yra kilęs iš “ei”, kuris savo ruožtu kilęs iš “öi”.
Tokie žodžiai yra:
cai “tvora” (dgs. cî)
cair “laivas” (dgs. cîr)
fair “mirtingasis” (dgs. fîr)
gwain “naujas” (dgs. gwîn)
lhain “lieknas, plonas, liesas” (dgs. lhîn)
mail “mielas, brangus” (dgs. mîl)
paich “sultys, sirupas” (dgs. pich – trumpa i!)
fair “dešinė, dešinė ranka” (dgs. fýr)
rain “pėdsakas” (dgs. rýn)
tellain “padas” (dgs. tellyn)
Ilgesnė daugiskaita
Yra žodžių, kurių daugiskaita ilgesnė už vienaskaitą. Priežastys įvairios, kam įdomu – marš skaityti Helgės straipsnio.
Tokie žodžiai yra:
ael „ežerėlis, ežerokšnis“ (dgs. aelin)
âr “karalius” (dgs. erain. Tai – retesnė forma nei “aran”)
bôr “patikimas žmogus, ištikimas vasalas” (dgs. beryn)
Drû “vienas iš drūadanų” (dgs. Drúin)
êl “žvaigždė” (dgs. elin)
fêr “bukas (medis)” (dgs. ferin)
nêl “dantis” (dgs. nelig)
ôl “sapnas” (dgs. ely)
ôr “kalnas” (dgs. eryd, ered)
pêl “aptvertas laukas” (dgs. peli)
tôr “brolis” (dgs. teryn)
thêl “sesuo” (dgs. theli)
thôr “erelis” (dgs. theryn)
…ir dar…
alph “gulbė” (dgs. eilph)
balrog “balrogas” (dgs. belroeg)
fang “barzda” (dgs. feng)
lalf “guoba” (dgs. leilf)
lang “trumpas kardas, kalavijas” (dgs. leng)
narn “sakmė” (dgs. nern)
Ódhel “elfas, išvykęs iš Viduržemės” (dgs. Ódhil)
Rodon “vala” (dgs. Rodyn)
tang “lanko templė” (dgs. teng)
thang “poreikis; stoka, vargas” (dgs. theng)
~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~
Tekstukas
Yrch dhravar ’elaidh, droeg vith gawar. In edhil ‘ostar. Aragorn, Elrohir ah Elladan vaethar. In yrch dhregar. In einu aphadar in yrch.
Orkai kerta medžius, kaukia pilki vilkai. Elfai bijo. Aragornas, Elrohiras ir Elladanas kaunasi. Orkai sprunka. Vyrai seka orkus.
~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~
Šios pamokos gramatika trumpai
Daugiskaitos sudarymo taisyklės tos pačios daiktavardžiams ir būdvardžiams. Jos pagrįstos vadinamuoju prestanneth: sudarant daugiskaitą, keičiame žodyje esančias balses.
a -> ai (paskutinė), e (ne paskutinė)
e -> i (paskutinė), e (ne paskutinė)
i nesikeičia
o -> y (paskutinė), e (ne paskutinė)
u -> y (visose pozicijose)
û paskutiniame skiemenyje ir vienskiemeniame žodyje virsta į ui
y nesikeičia
ie -> i (paskutiniame skiemenyje)
io -> y (paskutiniame skiemenyje)
au -> oe
Visi kiti dvibalsiai nesikeičia.
~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~
Daiktavardžių ir būdvardžių daugiskaita
Taisyklinga daugiskaita
Jau šiek tiek susipažinome su sindų kalbos džiaugsmu – mutacijomis. Kitas džiaugsmas yra daiktavardžių ir būdvardžių daugiskaita. Gera naujiena: taisyklės tos pačios daiktavardžiams ir būdvardžiams. Dar viena gera naujiena: išmokti sudaryti taisyklingą daugiskaitą nesunku. Labai bloga naujiena: yra krūvos netaisyklingų išimčių. Todėl daugiskaitai skiriame visą pamoką.
Daugiskaita sindų kalboje sudaroma remiantis vadinamuoju prestanneth – “poveikis, sujaukimas”. Kartais šis fenomenas vadinamas vokišku “umliauto” terminu. Tai taip pat yra i-poveikio (prisimenate jį?!) atmaina, nes primityvioji elfų kalba turėjo daugiskaitos galūnę *-î. Sindų kalboje ši galūnė neišliko, užtat išliko jos poveikis. Todėl, norėdami sudaryti sindiško daiktavardžio ar būdvardžio daugiskaitą, ne pridedame galūnę, o keičiame žodyje esančias balses. Svarbu skirti dvi balsių grupes: paskutinės ir ne paskutinės žodžio balsės. “Paskutinė” – tai ne apskritai paskutinis garsas žodyje, o paskutinė iš balsių. Tarkime, turime žodį “aran”. Žinome, kad paskutinė A daugiskaitoje keičiasi į AI, o ne paskutinė – į E, todėl mano daugiskaita skambės erain. Jeigu žodis vienskiemenis, jam galioja paskutinės žodžio balsės taisyklė. Štai visi balsių pokyčiai:
a -> ai (paskutinė), e (ne paskutinė)
e -> i (paskutinė), e (ne paskutinė)
i nesikeičia
o -> y (paskutinė), e (ne paskutinė)
u -> y (visose pozicijose)
û paskutiniame skiemenyje ir vienskiemeniame žodyje virsta į ui
y nesikeičia
ie -> i (paskutiniame skiemenyje)
io -> y (paskutiniame skiemenyje)
au -> oe
Visi kiti dvibalsiai nesikeičia.
Taigi sudarykime mums jau žinomų daiktavardžių daugiskaitą:
adar: yra dvi “a”. Paskutinė pasikeis į AI, o ne paskutinė – į E, todėl gausime edair.
benn: yra tik viena balsė “e”. Tai – vienskiemenis žodis, todėl galioja paskutinio skiemens daugiskaitos taisyklė, ir gauname binn.
calen: “a” ne paskutinė ir “e” paskutinė, todėl celin.
mellon: “e” ne paskutinė ir “o” paskutinė, todėl mellyn
ylf: daugiskaitos forma skambės taip pat.
Išimtys
Daugiskaitos išimčių sąrašas ilgas (ne tas žodis). Gera naujiena ta, kad išimtys ne pabiros, o sudaro tam tikras grupes, kurios savo ruožtu turi savitas taisykles. Peržvelgsime jas visas. Vėlgi: mokytis visų išimčių dabar nėra prasmės, jas pamažu įvesiu į žodyną, o čia tebūnie sąvadas ateičiai.
Vienskiemeniai, tapę daugiaskiemeniais
Šie žodžiai senojoje sindų kalboje buvo vienskiemeniai, tačiau vėliau, įsiterpus papildomai balsei, tapo daugiaskiemeniais. Tačiau jų daugiskaita sudaroma taip, kaip vienskiemenių, bet paliekant naująją balsę. Pavyzdžiui, žodis dagr su taisyklinga daugiskaita deigr, vėliau virto dagor, o jo daugiskaita liko deigor.
Tokie žodžiai yra:
badhor "teisėjas" (dgs. beidhor)
bragol “staigus, žiaurus” (dgs. breigol)
dagor "mūšis" (dgs. deigor)
glamor "aidas" (dgs. gleimor)
hador "tas, kuris meta, sviedžia" (dgs. heidor)
hathol "kirvis" (dgs. heithol)
idhor "susimąstymas" (daugiskaitos iš tiesų ir neturi)
ivor ?"kristalas" (daugiskaitoje nesikeičia)
lagor "greitas" (dgs. leigor)
maethor "karys" (daugiskaitoje nesikeičia)
magol "kardas" (dgs. meigol)
magor "kovotojas kardu, fechtuotojas” (dgs. meigor)
nadhor "ganykla" (dgs. neidhor)
nagol "dantis" (dgs. neigol)
naugol "dvarfas" (dgs. noegol)
tadol "dvigubas" (dgs. teidol)
tathor "gluosnis" (dgs. teithor)
tavor "genys" (dgs. teivor)
tegol "rašiklis" (dgs. tigol)
Galbūt ir gollor "magas" (dgs. gyllor
Žodžių, kurie baigiasi –u, daugiskaita
Šiuo atveju tai taip pat vienskiemeniai žodžiai, tapę daugiaskiemeniais, tik juose paskutinis priebalsis –w ilgainiui virto –u. Scenarijus tas pats: naujasis balsis pasilieka, o daugiskaita išlieka tokia, kokia buvo archaiškame variante.
Tokie žodžiai yra:
anu “vyras” (dgs. einu)
celu “šaltinis” (dgs. cilu)
coru “gudrus, suktas” (dgs. cyru)
curu “įgudis, vikrumas, sumanumas, gudrumas” (dgs. cyru)
galu “sėkmė” (dgs. geilu)
gwanu “mirtis, mirimas” (dgs. gweinu)
haru “žaizda” (dgs. heiru)
hethu “ūkanotas, neaiškus, neryškus” (dgs. hithu)
hithu “rūkas” (dgs. hithu)
inu “moteris” (dgs. inu)
malu “išblyškęs” (dgs. meilu)
naru “raudonas” (dgs. neiru)
nedhu “pagalvėlė” (dgs. nidhu)
pathu “lygi vieta, veja” (dgs. peithu)
talu “plokščias” (dgs. teilu)
tinu “kibirkštis, žiburėlis, žvaigždelė” (dgs. tinu)
-gh, pavirtęs balsiu
Tai žodžiai, kuriems nepasisekė. Trumpai tariant, jų evoliucija yra pakankamai sudėtinga, tai jos ir nesiaiškinsim.
Tokie žodžiai yra:
fela „ola“ (dgs. fili)
thela „ieties smaigalys“ (dgs. thili)
thala „augalotas, tvirtas“ (dgs. theili)
thara „nejudantis, kietas“ (dgs. teiri)
AI daugiskaita
Paprastai „ai“ daugiskaitoje nesikeičia, bet kartais jis pavirsta į î arba ý. Taip yra su žodžiais, kurių “ai” yra kilęs iš ankstesnio “e” arba “i”, paveikto “y”. Pavyzdžiui, fair senojoje sindų kalboje galėjo atrodyti firia (plg. kvenjos analogą firya). Į y/ ý “ai” gali keistis (tai – spėlionė, bet gan pagrįsta) tuose žodžiuose, kuriuose jis yra kilęs iš “ei”, kuris savo ruožtu kilęs iš “öi”.
Tokie žodžiai yra:
cai “tvora” (dgs. cî)
cair “laivas” (dgs. cîr)
fair “mirtingasis” (dgs. fîr)
gwain “naujas” (dgs. gwîn)
lhain “lieknas, plonas, liesas” (dgs. lhîn)
mail “mielas, brangus” (dgs. mîl)
paich “sultys, sirupas” (dgs. pich – trumpa i!)
fair “dešinė, dešinė ranka” (dgs. fýr)
rain “pėdsakas” (dgs. rýn)
tellain “padas” (dgs. tellyn)
Ilgesnė daugiskaita
Yra žodžių, kurių daugiskaita ilgesnė už vienaskaitą. Priežastys įvairios, kam įdomu – marš skaityti Helgės straipsnio.
Tokie žodžiai yra:
ael „ežerėlis, ežerokšnis“ (dgs. aelin)
âr “karalius” (dgs. erain. Tai – retesnė forma nei “aran”)
bôr “patikimas žmogus, ištikimas vasalas” (dgs. beryn)
Drû “vienas iš drūadanų” (dgs. Drúin)
êl “žvaigždė” (dgs. elin)
fêr “bukas (medis)” (dgs. ferin)
nêl “dantis” (dgs. nelig)
ôl “sapnas” (dgs. ely)
ôr “kalnas” (dgs. eryd, ered)
pêl “aptvertas laukas” (dgs. peli)
tôr “brolis” (dgs. teryn)
thêl “sesuo” (dgs. theli)
thôr “erelis” (dgs. theryn)
…ir dar…
alph “gulbė” (dgs. eilph)
balrog “balrogas” (dgs. belroeg)
fang “barzda” (dgs. feng)
lalf “guoba” (dgs. leilf)
lang “trumpas kardas, kalavijas” (dgs. leng)
narn “sakmė” (dgs. nern)
Ódhel “elfas, išvykęs iš Viduržemės” (dgs. Ódhil)
Rodon “vala” (dgs. Rodyn)
tang “lanko templė” (dgs. teng)
thang “poreikis; stoka, vargas” (dgs. theng)
~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~
Tekstukas
Yrch dhravar ’elaidh, droeg vith gawar. In edhil ‘ostar. Aragorn, Elrohir ah Elladan vaethar. In yrch dhregar. In einu aphadar in yrch.
Orkai kerta medžius, kaukia pilki vilkai. Elfai bijo. Aragornas, Elrohiras ir Elladanas kaunasi. Orkai sprunka. Vyrai seka orkus.
~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~
Šios pamokos gramatika trumpai
Daugiskaitos sudarymo taisyklės tos pačios daiktavardžiams ir būdvardžiams. Jos pagrįstos vadinamuoju prestanneth: sudarant daugiskaitą, keičiame žodyje esančias balses.
a -> ai (paskutinė), e (ne paskutinė)
e -> i (paskutinė), e (ne paskutinė)
i nesikeičia
o -> y (paskutinė), e (ne paskutinė)
u -> y (visose pozicijose)
û paskutiniame skiemenyje ir vienskiemeniame žodyje virsta į ui
y nesikeičia
ie -> i (paskutiniame skiemenyje)
io -> y (paskutiniame skiemenyje)
au -> oe
Visi kiti dvibalsiai nesikeičia.
