S3 - daiktavardžių ir būdvardžių daugiskaita

Edhellen – trečia pamoka

~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~

Daiktavardžių ir būdvardžių daugiskaita

Taisyklinga daugiskaita

Jau šiek tiek susipažinome su sindų kalbos džiaugsmu – mutacijomis. Kitas džiaugsmas yra daiktavardžių ir būdvardžių daugiskaita. Gera naujiena: taisyklės tos pačios daiktavardžiams ir būdvardžiams. Dar viena gera naujiena: išmokti sudaryti taisyklingą daugiskaitą nesunku. Labai bloga naujiena: yra krūvos netaisyklingų išimčių. Todėl daugiskaitai skiriame visą pamoką.

Daugiskaita sindų kalboje sudaroma remiantis vadinamuoju prestanneth – “poveikis, sujaukimas”. Kartais šis fenomenas vadinamas vokišku “umliauto” terminu. Tai taip pat yra i-poveikio (prisimenate jį?!) atmaina, nes primityvioji elfų kalba turėjo daugiskaitos galūnę *-î. Sindų kalboje ši galūnė neišliko, užtat išliko jos poveikis. Todėl, norėdami sudaryti sindiško daiktavardžio ar būdvardžio daugiskaitą, ne pridedame galūnę, o keičiame žodyje esančias balses. Svarbu skirti dvi balsių grupes: paskutinės ir ne paskutinės žodžio balsės. “Paskutinė” – tai ne apskritai paskutinis garsas žodyje, o paskutinė iš balsių. Tarkime, turime žodį “aran”. Žinome, kad paskutinė A daugiskaitoje keičiasi į AI, o ne paskutinė – į E, todėl mano daugiskaita skambės erain. Jeigu žodis vienskiemenis, jam galioja paskutinės žodžio balsės taisyklė. Štai visi balsių pokyčiai:

a -> ai (paskutinė), e (ne paskutinė)
e -> i (paskutinė), e (ne paskutinė)
i nesikeičia
o -> y (paskutinė), e (ne paskutinė)
u -> y (visose pozicijose)
û paskutiniame skiemenyje ir vienskiemeniame žodyje virsta į ui
y nesikeičia
ie -> i (paskutiniame skiemenyje)
io -> y (paskutiniame skiemenyje)
au -> oe

Visi kiti dvibalsiai nesikeičia.

Taigi sudarykime mums jau žinomų daiktavardžių daugiskaitą:
adar: yra dvi “a”. Paskutinė pasikeis į AI, o ne paskutinė – į E, todėl gausime edair.
benn: yra tik viena balsė “e”. Tai – vienskiemenis žodis, todėl galioja paskutinio skiemens daugiskaitos taisyklė, ir gauname binn.
calen: “a” ne paskutinė ir “e” paskutinė, todėl celin.
mellon: “e” ne paskutinė ir “o” paskutinė, todėl mellyn
ylf: daugiskaitos forma skambės taip pat.

Išimtys

Daugiskaitos išimčių sąrašas ilgas (ne tas žodis). Gera naujiena ta, kad išimtys ne pabiros, o sudaro tam tikras grupes, kurios savo ruožtu turi savitas taisykles. Peržvelgsime jas visas. Vėlgi: mokytis visų išimčių dabar nėra prasmės, jas pamažu įvesiu į žodyną, o čia tebūnie sąvadas ateičiai.

Vienskiemeniai, tapę daugiaskiemeniais

Šie žodžiai senojoje sindų kalboje buvo vienskiemeniai, tačiau vėliau, įsiterpus papildomai balsei, tapo daugiaskiemeniais. Tačiau jų daugiskaita sudaroma taip, kaip vienskiemenių, bet paliekant naująją balsę. Pavyzdžiui, žodis dagr su taisyklinga daugiskaita deigr, vėliau virto dagor, o jo daugiskaita liko deigor.

Tokie žodžiai yra:

badhor "teisėjas" (dgs. beidhor)
bragol “staigus, žiaurus” (dgs. breigol)
dagor "mūšis" (dgs. deigor)
glamor "aidas" (dgs. gleimor)
hador "tas, kuris meta, sviedžia" (dgs. heidor)
hathol "kirvis" (dgs. heithol)
idhor "susimąstymas" (daugiskaitos iš tiesų ir neturi)
ivor ?"kristalas" (daugiskaitoje nesikeičia)
lagor "greitas" (dgs. leigor)
maethor "karys" (daugiskaitoje nesikeičia)
magol "kardas" (dgs. meigol)
magor "kovotojas kardu, fechtuotojas” (dgs. meigor)
nadhor "ganykla" (dgs. neidhor)
nagol "dantis" (dgs. neigol)
naugol "dvarfas" (dgs. noegol)
tadol "dvigubas" (dgs. teidol)
tathor "gluosnis" (dgs. teithor)
tavor "genys" (dgs. teivor)
tegol "rašiklis" (dgs. tigol)
Galbūt ir gollor "magas" (dgs. gyllor

Žodžių, kurie baigiasi –u, daugiskaita

Šiuo atveju tai taip pat vienskiemeniai žodžiai, tapę daugiaskiemeniais, tik juose paskutinis priebalsis –w ilgainiui virto –u. Scenarijus tas pats: naujasis balsis pasilieka, o daugiskaita išlieka tokia, kokia buvo archaiškame variante.

Tokie žodžiai yra:

anu “vyras” (dgs. einu)
celu “šaltinis” (dgs. cilu)
coru “gudrus, suktas” (dgs. cyru)
curu “įgudis, vikrumas, sumanumas, gudrumas” (dgs. cyru)
galu “sėkmė” (dgs. geilu)
gwanu “mirtis, mirimas” (dgs. gweinu)
haru “žaizda” (dgs. heiru)
hethu “ūkanotas, neaiškus, neryškus” (dgs. hithu)
hithu “rūkas” (dgs. hithu)
inu “moteris” (dgs. inu)
malu “išblyškęs” (dgs. meilu)
naru “raudonas” (dgs. neiru)
nedhu “pagalvėlė” (dgs. nidhu)
pathu “lygi vieta, veja” (dgs. peithu)
talu “plokščias” (dgs. teilu)
tinu “kibirkštis, žiburėlis, žvaigždelė” (dgs. tinu)

-gh, pavirtęs balsiu

Tai žodžiai, kuriems nepasisekė. Trumpai tariant, jų evoliucija yra pakankamai sudėtinga, tai jos ir nesiaiškinsim.

Tokie žodžiai yra:

fela „ola“ (dgs. fili)
thela „ieties smaigalys“ (dgs. thili)
thala „augalotas, tvirtas“ (dgs. theili)
thara „nejudantis, kietas“ (dgs. teiri)

AI daugiskaita

Paprastai „ai“ daugiskaitoje nesikeičia, bet kartais jis pavirsta į î arba ý. Taip yra su žodžiais, kurių “ai” yra kilęs iš ankstesnio “e” arba “i”, paveikto “y”. Pavyzdžiui, fair senojoje sindų kalboje galėjo atrodyti firia (plg. kvenjos analogą firya). Į y/ ý “ai” gali keistis (tai – spėlionė, bet gan pagrįsta) tuose žodžiuose, kuriuose jis yra kilęs iš “ei”, kuris savo ruožtu kilęs iš “öi”.

Tokie žodžiai yra:

cai “tvora” (dgs. cî)
cair “laivas” (dgs. cîr)
fair “mirtingasis” (dgs. fîr)
gwain “naujas” (dgs. gwîn)
lhain “lieknas, plonas, liesas” (dgs. lhîn)
mail “mielas, brangus” (dgs. mîl)
paich “sultys, sirupas” (dgs. pich – trumpa i!)

fair “dešinė, dešinė ranka” (dgs. fýr)
rain “pėdsakas” (dgs. rýn)
tellain “padas” (dgs. tellyn)

Ilgesnė daugiskaita

Yra žodžių, kurių daugiskaita ilgesnė už vienaskaitą. Priežastys įvairios, kam įdomu – marš skaityti Helgės straipsnio.

Tokie žodžiai yra:

ael „ežerėlis, ežerokšnis“ (dgs. aelin)
âr “karalius” (dgs. erain. Tai – retesnė forma nei “aran”)
bôr “patikimas žmogus, ištikimas vasalas” (dgs. beryn)
Drû “vienas iš drūadanų” (dgs. Drúin)
êl “žvaigždė” (dgs. elin)
fêr “bukas (medis)” (dgs. ferin)
nêl “dantis” (dgs. nelig)
ôl “sapnas” (dgs. ely)
ôr “kalnas” (dgs. eryd, ered)
pêl “aptvertas laukas” (dgs. peli)
tôr “brolis” (dgs. teryn)
thêl “sesuo” (dgs. theli)
thôr “erelis” (dgs. theryn)

…ir dar…

alph “gulbė” (dgs. eilph)
balrog “balrogas” (dgs. belroeg)
fang “barzda” (dgs. feng)
lalf “guoba” (dgs. leilf)
lang “trumpas kardas, kalavijas” (dgs. leng)
narn “sakmė” (dgs. nern)
Ódhel “elfas, išvykęs iš Viduržemės” (dgs. Ódhil)
Rodon “vala” (dgs. Rodyn)
tang “lanko templė” (dgs. teng)
thang “poreikis; stoka, vargas” (dgs. theng)

~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~


Tekstukas

Yrch dhravar ’elaidh, droeg vith gawar. In edhil ‘ostar. Aragorn, Elrohir ah Elladan vaethar. In yrch dhregar. In einu aphadar in yrch.

Orkai kerta medžius, kaukia pilki vilkai. Elfai bijo. Aragornas, Elrohiras ir Elladanas kaunasi. Orkai sprunka. Vyrai seka orkus.


~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~

Šios pamokos gramatika trumpai

Daugiskaitos sudarymo taisyklės tos pačios daiktavardžiams ir būdvardžiams. Jos pagrįstos vadinamuoju prestanneth: sudarant daugiskaitą, keičiame žodyje esančias balses.

a -> ai (paskutinė), e (ne paskutinė)
e -> i (paskutinė), e (ne paskutinė)
i nesikeičia
o -> y (paskutinė), e (ne paskutinė)
u -> y (visose pozicijose)
û paskutiniame skiemenyje ir vienskiemeniame žodyje virsta į ui
y nesikeičia
ie -> i (paskutiniame skiemenyje)
io -> y (paskutiniame skiemenyje)
au -> oe

Visi kiti dvibalsiai nesikeičia.

Žodynėlis

Skaičiai iki dešimt. Visi skaitvardžiai eina prieš daiktavardį ir nesukelia jokios mutacijos:

min vienas
tâd du
neled trys
canad keturi
leben penki
eneg šeši
odog septyni
toloth aštuoni
neder devyni
caer dešimt

anu vyras (dgs. einu)
aphada- sekti (iš paskos)
balrog balrogas (dgs. belroeg)
beren drąsus, bebaimis, įžūlus
dagor mūšis (dgs. deigor)
draug vilkas
drava- kirsti, kapoti kirviu
drega- sprukti, bėgti
galadh medis
gawa- staugti, kaukti
goeol baisus, bauginantis, siaubingas
gwain naujas (dgs. gwîn)
hathol kirvis (dgs. heithol)
inu moteris (dgs. inu)
maetha- kautis, kovoti
magol kalavijas (dgs. meigol)
mith pilkas (blyškiai)
narn sakmė (dgs. nern)
naru raudonas (dgs. neiru)
tathor gluosnis (dgs. teithor)

~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~



Namų darbai

I.
Sudarykite junginių daugiskaitą:

1. tathor galen
2. caras buig
3. draug ‘oeol
4. ylf naru
5. hathol ‘wain

II.
Išverskite į sindų kalbą:

1. Siaubingi balrogai ir bebaimis elfas kaunasi.
2. Kraujas yra raudonas, kalavijai – pilki.
3. Atvyksta trys moterys.
4. Knyga nekalba, entai nedainuoja.
5. Būrys orkų sprunka.
6. Devyni balrogai, septyni vilkai ir baisus orkas.
7. Tvarkingi hobitai labai bijo kraujo.
8. Jie nemato medinių taurių, jie mato auksines taures.
9. Žali mediniai bokštai.

III.
Sujunkite daiktavardį su jį atitinkančiu būdvardžiu:

Daiktavardžiai: naneth, magol, nern, galadh, beraid
Būdvardžiai: ‘wîn, neiru, vae, galen, valthen.

IV.
Sukirčiuokite. Kirčiuotą balsį parašykite didžiosiomis raidėmis. Pamėginkite garsiai perskaityti.

A Elbereth Gilthoniel
silivren penna míriel
o menel aglar elenath!
Na-chaered palan-díriel
o galadhremmin ennorath,
Fanuilos le linnathon
nef aear, sí nef aearon

~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~

Namų darbus atsiuntė / neatsiuntė:

Astaldor
Baineth
Aredhel
Gwirith +
Mithrandir +
Vyšnė
le_golas +
Elleth +
Ferrum

Ar galima būtų mane taip pat prie mokinių prirašyti?

Mae govannen le_golas . Gero mokymosi.

Mae, le_golas, mellon... dabar laukiu tavo namų darbelių

Dar vienas klausimėlis (po to galėsit jį ištrint)

Kur siųst namų darbus? Ir kaip juos rašyt? su wordu?

Namų darbus siųsk Starlin (ettelie AT gmail DOT com). Pagrindinėje gijoje parašyta, kad reikia prisegti wordo bylą. Taigi reikia siųsti doc formatu.

Vienas klausimėlis... kaip sudaryti neiginį? niekur neradau...
Ir dar, neradau žodžio būrys vertimo...

Kol kas išmokite neigiamąją dalelytę ú-: plg. iš garsiosios Gilraen frazės ú-chebin (iš heb- „pasilaikyti sau, pasilikti“, vns. 1 asm. hebin – „pasilieku“, taigi ú-chebin reiškia „nepasilieku“).

Plačiau parašyta 2-oje pamokoje. Nepamiršk, kad vyksta mutacija. Ji, atrodo, irgi aprašyta 2-oje pamokoje.

Legolasai, peržiūrėk visas tris pamokas ir padaryk visus tris namų darbus Bus nuosekliai. Dėl "būrio": neverskit atskirais žodžiais. Samplaika "orkų būrys" buvo minėta pirmoje pamokoje.

----

Sveikinu le_golas greičiausiai sureagavus į trečiąją pamoką. Bet klaidų gyvas galas:

1. tathor galen - teithor gelen
2.caras buig - cerais byig <-- pastaba visiems: prieš imdamiesi daugiskaitos, dar kartą perskaitykite giją "šis bei tas apie sindų kalbą" - prisiminkite, kokie dvibalsiai yra sindų kalboje.
3.draug ‘oeol - dreyg eeyl
5. hathol ‘wain - heithol wein

1. Siaubingi balrogai ir bebaimis elfas kaunasi. - geeyl belroeg ah beren edhel vaethr. <-- marš skaityt iš naujo
2. Sereg naru, meigol - vith. <-- aha, pagavau o kam čia tau mutacija reikalinga?
3. Atvyksta trys moterys. - Telir neled inu. <-- manau, natūraliau būtų, jei tarinys eitų po veiksnio, bet galbūt galima ir taip, sunku pasakyti.
4. Parf ú-bed, enyd ú-linnar <-- vieną dalykėlį pametei
5. Būrys orkų sprunka. - Orchath drega. prajuokinai. "Būrys orkų"... Na, iš bėdos taip. Bet aš norėjau kito žodžio. Pažodžiui - "triukšmo orda". O veiksmažodis nesuderintas - juk kuopinė daugiskaita reiškia daug žmonių, ne vieną, koks skirtumas, kad verčiame "būrys".
6. Devyni balrogai, septyni vilkai ir baisus orkas. - Neder belroeg, odog dreyg a ’oeol orch. <-- atkakliai būdvardį rašai prieš daiktavardį.
7. Tvarkingi hobitai labai bijo kraujo. - Byig periannath gostar hereg. <-- vėl tas pats. Taip pat bloga būdvardžio daugiskaita ir kuopinė "hobitų" daugiskaita čia nelabai tinka. Kodėl? Todėl kad kalbame ne apie hobitus kaip padermę, o apie konkrečią savybę turinčius hobitus. Todėl norėčiau paprastos daugiskaitos.
9. Žali mediniai bokštai. - Gelin a dewerin beraid.

Laukiu ir kirčiavimo.

Yes, iš pirmos ir antros užduočių yra po vieną teisingą!! nu o jeigu rimtai, tai šakės kiek klaidų...

1. tathor galen - teithor gelin
2. caras buig - cerais beig (labai abejoju...)
3. draug ‘oeol - dreig geeyl?
5. hathol ‘wain - heithol gwein

2. Sereg naru, meigol - mith

4. Parf &uacute;-bed, enyd &uacute;-linnar <-- vieną dalykėlį pametei

Rimtai? emm... net nežinau...
5. Būrys orkų sprunka. - Orchar drega
6. Devyni balrogai, septyni vilkai ir baisus orkas. - Neder belroeg, odog dreig (?) a orch ’oeol.
7. Periain beig gostar hereg.
9. Beraid gelin a dewerin

Įdomu, ar nors vieną ištaisiau teisingai... bijau, kad ne...

Kirčiavimas bus šiektiek vėliau. Galbūt rytoj...

Patarimas. Prieš išsiųsdamas 9 kartus pasitikrink ir tik tada siųsk. 😉

Ir dar patarimas: devynis kartus perskaityk apie sindų kalbos dvibalsius. Nes kitaip pasakymas "visi kiti dvibalsiai nesikeičia" tau nieko nereikš.

2. caras buig - cerais beig
3. draug ‘oeol - dreig geeyl - mąstyttttt
5. hathol ‘wain - heithol gwein - argh, pasižiūrėk į žodynėlį

4. Parf ú-bed, enyd ú-linnar <-- (kas ten tavo diakritikoms darosi?) Ogi pametei daiktą, vadinamą cirkumfleksu.
5. Būrys orkų sprunka. - Orchar drega. <-- marš skaityt visko iš naujo. Nugi marš. Pirmoj pamokoj yra žodis "triukšmo orda". Prie kuopinės daugiskaitos. O veiksmažodis turi būti daugiskaitinis.
6. Devyni balrogai, septyni vilkai ir baisus orkas. - Neder belroeg, odog dreig (?) a orch ’oeol
7. Periain beig gostar hereg.
9. Beraid gelin a dewerin <-- gerai, bet čia norėtųsi be "ir". Tuolab kad šitaip ir užduoty rašyta.

Nuosekliai - tai nuosekliai! Nes kol kas kaip pakliuvo...


----


Mithrandir:

4. ylf nery
5. hethyl ‘wain (dar kartą pažiūrėk į žodynėlį arba išimčių sąrašą)

1. Belroeg ‘oeyl ah edhel veren maetha. <-- kiek bus "daug balrogų" pliur "vienas elfas"?
2. Sereg neru, meigol vith.
4. Parf ú-pêd, enyd ú-linnar.
6. Neder belroeg, odog droeg a orch ‘oeol.
8. Sai ú-genir ylf dawaren, sai genir ylf valthen. <-- dėl įvardžių: savarankiški įvardžiai sindų kalboje vartojami retai, be to, mes jų dar nesimokėm, todėl galėjai rašyti išvis be įvardžių. Juos atstoja galūnės.

Būdvardžiai su daiktavardžiais sujungti gerai, bet kažkodėl surašei visur pirma būdvardį, o tuomet daiktavardį. Šitaip atsiranda klaida - būdvardžiai tokioje pozicijoje nemutuojami.

GIlthoniel <-- šis žodis skiemenimis skaidomas taip: Gil-tho-ni-el. Atsimink, kad "ie" sindų kalboje nėra dvibalsis, tai - du atskiri garsai, todėl jie pakliūva į skirtingus skiemenis.

O šiaip - tikrai gerai

4. ylf neiru
5. heithol ‘wîn

1. Belroeg ‘oeyl ah edhel veren maethar.
2. Sereg neru, meigol - mith.
4. Parf ú-bêd, enyd ú-linnar.
6. Neder belroeg, odog droeg ah orch ‘oeol.
8. Ú-genir ylf dewerin, genir ylf velthin.

GilthOniel

Kiek supratau, mutacija nevyksta, kai brūkšniu atskirti daiktavardis ir būdvardis.
Norėčiau dar paklausti, kuo skiriasi „v“ ir „w“.

8. Ú-genir ylf dewerin, genir ylf velthin. <-- jei jau neturi subjekto (pardon, veiksnio), tai ir nelieka priežasties mutuoti.

Mithrandir rašė: Kiek supratau, mutacija nevyksta, kai brūkšniu atskirti daiktavardis ir būdvardis.

Ne visai taip. Tiesą pasakius, buvau tikra, kad apie tai rašiau antroje pamokoje, bet turiu pripažinti, kad vis tik nerašiau. Ilgai knisau Renko kursą, norėdama surasti vietą, iš kurios ištraukiau apie tai (ką tuoj pasakysiu), bet neradau, užtat atknisau kitam Renko straipsnyje.

Žodžiu taip, būdvardžiai, kaip žinome, gali būti naudojami kaip atributai arba kaip predikatai (nepamenu, kaip lietuviškai taisyklingai: atributyvai / predikatyvai?). Trumpai tariant, kai yra sakinys Miškas žalias, tai būdvardis naudojamas predikatyviškai. Kai junginys žalias miškas - atributyviškai. Būdvardis yra atributas, kai jis apibūdina daiktavardį. O kai jis yra tarinio vardinė dalis, jis yra predikatas. Tyčia pirmam pavyzdy išmečiau žodį "yra" - juk sindų kalboje jo išvis nerasta.

Taigi šitaip: didelė tikimybė (o mes šitos teorijos ir laikysimės), kad būdvardis, kai vartojamas kaip vardinė tarinio dalis, t.y. kaip predikatas, yra nemutuojamas. Renko straipsnyje žr. aštuntą "Gramatinių mutacijų" poskyrį. Pasistengsiu visa tai suprantamai įvesti į antros pamokos teoriją.

Dabar apie tą sakinį (beje, pastebėjau, kad tavo parašyta "neru", o ne "naru", bet čia turbūt spausdelė). Sakinys Kraujas yra raudonas, kalavijai - pilki, yra iš tiesų sudarytas iš dviejų sudėtinių dalių, kurių kiekviena turi savo gramatinį centrą, t.y. veiksnį ir tarinį. Būdvardžiai čia yra tarinių vardinės dalys. Todėl jie nemutuojami. Mutuojami būtų, tarkim, jeigu sakinys skambėtų Raudonas kraujas laša, pilki kalavijai žvilga. Ar ne per sudėtingai aiškinu? Aiškinu su terminais, kurių mokykloj mane primokė, bet gal ne visi mėgo lietuvių kalbą

A, ir dar: tas brūkšnys, kuris yra lietuviškam sakiny, sindų kalboje gal net nebūtinas. Juk čia lietuviška skyryba. Regis, tengvų rašyboje apskritai skyrybos vartojama nedaug.

Norėčiau dar paklausti, kuo skiriasi „v“ ir „w“.

Kiek aš pati suprantu, skiriasi taip pat (ar panašiai) kaip ir anglų kalboje. T.y. V tariamas kaip "vice", o W - kaip "wine". Tik sindų kalboje W dar turi kitą vartoseną - žodžio gale dvibalsis "au" rašomas "aw" (bet tariamas taip pat).

Caras buig - cerais buig.
Draug ‘oeol - dreig ‘oeyl.
Hathol ‘wain - heithol ‘w&icirc;n.
Parf &uacute;-b&ecirc;d, enyd &uacute;-linnar.
Glamhoth dreghoth.
Neder belroeg, odog droeg ah orch ‘oeol.
Perian buig gostar hereg.
Beraid gelin dewerin.

Ir dar, norėjau paklausti... kaip skiemenuoti? (turbūt klausimas atrodo gan kvailokas, bet...)
Paimkim, tarkim, žodį "silivren". Aš skaityčiau "si-liv-ren", bet galėčiau skaityt kaip "si-li-vren"...

Beje, dėl tų diakritikų... iš manęs toks pat kompiuterių specialistas, kaip iš Balrogo baleto šokėja. Ar įmanoma kaipnors pataisyt?

Draug ‘oeol - dreig ‘oeyl. -- atkakliai nenori pastebėti, kad au keičiasi į oe Įdomiausia, kad apačioj tai taisyklingai parašei tą patį...

Glamhoth dreghoth. :shock: Neįsivaizduoju, kas čia yra...

Perian buig gostar hereg <-- nurašydamas pametei vieną raidelę, juk buvo gerai: "periain"

Apie skiemenavimą bandėm aiškintis dar kvenjos pamokose ir nieko konkretaus neišsiaiškinom. Esmė ta, kad dviejų priebalsių atveju (kaip VR žodyje "silivren") tau absoliučiai nesvarbu, ar jos viename skiemenyje, ar ne. Tau tik svarbu, kad antras nuo galo balsis turi po savęs einančius du priebalsius. Todėl jis ir bus kirčiuojamas.

Kaip tu įvedinėji diakritikas? Kopijuoji iš Character map? Renki kodą?

Starlin rašė:Kaip tu įvedinėji diakritikas? Kopijuoji iš Character map? Renki kodą?

Prisipažnsiu, net neįsivaizduoju, kas tos diakritikos...

*jau įsivaizduoju, kaip Starlin atsidūsta iš nevilties, žiūrėdama į kompiuterio ekraną ir galvodama, jog le_golasui šiektiek protelio tikrai nepakenktų... *

Ne ne, viskas gerai Aš juk nežinau, ar žmonės supranta, kai aš šneku taip, kaip suprantu aš pati Diakritiniai ženklai - tai visi brūkšneliai, kableliai, stogeliai ir kt. virš raidžių.

Na štai, dabar jau viskas aišku... 😉 šeip kai reikia visų tu raidžių, tai kopijuoju... 😉


Na o čia va ir kirčiavimas...

A elBEreth GilthOniel
SiLIVren PEnna miRIel
O MENel AGlar eLENath
Na-chaEred PAlan-diRIel
o galadhREMmin enNORath
FanuIlos le liNNAthon
nef AEar, si nef AEaron

(ten kur diakritikų reikėjo tai nerašiau, nes toliau nesamones rodo)

Nu čia tai jau turbūt tikrai nepavyks labai teisingai padaryt, nes kaip ne kaip - skiemenavimas svarbu. Juk jeigu blogai suskiemenuosi, tai paskui ir pažymi kirčiuotam skiemenį per daug raidžių arba per mažai. Net jeigu moki kirčiuoti. O vat būtent skiemenavimo aš neperpratau... Nu, ką padarysi. Nemanau, kad jo išvis galima išmokyt...