S2 - esamasis laikas, minkštoji mutacija

Pagaliau!

le_golas:

Tol - telin, telich, têl, telim, telich, telir. <-- klaidikė.

Tvarkingasis hobitas labai bijo kraujo. - I-puig berian buig goston hereg. <-- sutvarkyk... niekas nebeaišku

ú-genich dawaren ylf, genich malthen ylf <-- taaaip... Sakei, neradai nieko "apie linksniavimą". O kam tau tas linksniavimas? Nėra jo sindų kalboje Viena, ką tau reikia kol kas žinoti: tiesioginis papildinys, kas lietuvių kalboje paprastai atitinka galininką (bet nebūtinai), sindų kalboje pažymimas minkštąja mutacija. Antra, taisydamas šį sakinį prisimink, kad būdvardis paprastai eina po daiktavardžio, ir tik tada yra mutuojamas. Trečia, nereikėjo mutuoti antrojo "cenich", pagalvok, kodėl.

O kodėl vengi kirčiavimo? Kodėl visi taip vengiat kirčiavimo? Neišsisuksit. Padarysiu atskirą pamoką tik kirčiavimui ir per artimiausią susitikimą patikrinsiu, ko išmokot

Okey, bandau taisytis...

Tol - telin, telich, t&ocirc;l, telim, telich, telir. (šitas žodis netgi buvo išasmenuotas pačioje pamokoje. Va ką reiškia neatidžiai mokytis...

I berian buig gosta hereg. (gal kartais taip?)

&uacute;-genich ylf dhawaren, cenich ylf valthen. (?)

Pirmi du gerai (tik tavo diakritikos nušokusios, bet supratau), trečiame klaida: kodėl "dhawaren"? Ar tik nebūsi mutavęs du kartus?

p-> b
t -> d
c -> g
b -> v
d -> dh
g -> (pranyksta. dažnai rašant tas pažymima apostrofu, žr. žemiau)
h -> ch
s -> h
m -> v
hw -> chw
rh -> thr (neaišku, bet tikėtina)
lh -> thl (neaišku, bet tikėtina)

Išimtiniai atvejai:
b -> m
d -> n
g -> ng (dėmesio rašantiems tengvomis: iš tiesų čia yra &ntilde;, taigi jį užrašome naudodami tengvą nwalme, o ne n+g). [/color]

Tai taip išeina, kas arba dhawaren, arba nawaren?

Medinis yra tawaren. Cenich ylf [tawaren]. Mutuojam t->d, turim dawaren. Kam tu mutuoji antrą kartą?

Starlin rašė:Medinis yra tawaren. Cenich ylf [tawaren]. Mutuojam t->d, turim dawaren. Kam tu mutuoji antrą kartą?

Nes nešioju kvailą galvą ant pečių... darab jau supratau.

Elleth

I.

cén - teisingai, bet paprastai vienskiemeniuose žodžiuose apostrofas, žymintis balsio ilgumą, virsta cirkumfleksu, taigi tiksliau būtų: ce^n.

II.

U'-cenich ylf dawaren, cenich ylf valthen. - Neigimo priešdėlis irgi sukelia leniciją.


Tikrai gerai gaudaisi - sveikinu

TAISA: kadangi šiuo metu forume kažkodėl neveikia diakritikos, parašau apostrofus/cirkumfleksus šalia raidės...

U'-cenich ylf dawaren, cenich ylf valthen. - Neigimo priešdėlis irgi sukelia leniciją.

Tai turi būti genich?

Taip, teisingai.

Balrogiava, šiandien mano žinučių kiekis norom nenorom gerokai padidės

Niu va, vieną pamoką teisingai išsprendžiau.

Evolet:

I. Anglenna-agglennon, aglenach, aglenna, aglenam, aglenach, aglenar.

Pati pažiūrėk, kas negerai... Ne tik į galūnes reikia žiūrėt, bet ir į tai, kas iki jų.

Cen-cenn, cench, cenl, cenm, cench, cenl.

Tol-telin, telich, tel, telim, telich, telir.

II. [/i]1.Tvarkingasis hobitas labai gijo krajo. i-berean buig gosta sereg.[/i]

2.Vakarėja.Aragornas eina. Dhina.Aragorn pada.

3.Tu nematai medinės taurės, tu matai auksinę taurę. u-genich dawaren ylf, genich malthen ylf.

Ar tikrai atidžiai skaitei visas pamokas? Apie žodžių tvarką sakinyje... Ir prašau nepametinėti diakritikų.

III. 1.Aragorn AN Arwen anglenna.
2.Gildor gen tavor.
3.Mellon VAE LINNA.
4.Padon a daron.
5.I caras galen.

visad pridarau klaidu xDD

aš tai biški nesupratau iš tų pirmų užduočių, bet išsiaiškinau iš kitų klaidų , bet iš kur traukt kirčiavimą? ta prasme kurioj pamokoj taisyklės, nes aš ir 1 ir 2 žiūrėjau, bet nerandu

tomas94 rašė:aš tai biški nesupratau iš tų pirmų užduočių, bet išsiaiškinau iš kitų klaidų , bet iš kur traukt kirčiavimą? ta prasme kurioj pamokoj taisyklės, nes aš ir 1 ir 2 žiūrėjau, bet nerandu

Kirčiavimas atrodo yra įvadinėje dalyje.

o kaip kirčiuot? ta prasme lietuvių kalboj yra dešininis, kairinis kirtis, o kai sindų kalboj? ar galima kirčiuot visą dvibalsį, jei ne tai kurį garsą? ar galima kirčiuot priebalses, ar tik balses?

tomas94 rašė:o kaip kirčiuot? ta prasme lietuvių kalboj yra dešininis, kairinis kirtis, o kai sindų kalboj? ar galima kirčiuot visą dvibalsį, jei ne tai kurį garsą? ar galima kirčiuot priebalses, ar tik balses?

Priegaidės ir kairinis kirtis iš esmės yra tik lietuvių kalboje. Dauguma kitų kalbų turi tiesiog kirčiuotus skiemenis. Kai aš kirčiuodavau, tai atrodo tiesiog didžiosiom raidėm parašydavau (gal dar paboldindavau) kirčiuotą skiemenį.