S2 - esamasis laikas, minkštoji mutacija

Edhellen – antra pamoka

~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~

Esamasis laikas. Minkštoji mutacija (lenicija).

Esamasis laikas

Kai kalbame apie veiksmažodžio laikus sindų kalboje, visų pirma turime išsiaiškinti savotišką “bazinę” to laiko formą, pagal kurią asmenuojama. Ši “bazinė” forma – tai vienaskaitos trečias asmuo, kurį taip pat galima pavadinti ir beasmene forma. Sindų kalba turi vieną ypatumą: savarankiški įvardžiai čia vartojami retai, paprastai asmuo nurodomas veiksmažodžio galūne. Tačiau jeigu vis tik vartojame savarankišką įvardį (taip norėdami sustiprinti, pabrėžti), galūnės nebereikia, ir veiksmažodis vartojamas savo beasmene forma. Tuoj iliustruosime tai pavyzdžiais…

A-veiksmažodžių bazinė forma yra tokia pati kaip ir kamienas. Pvz. linna- “dainuoti” bazinė esamojo laiko forma bus linna. Ši forma reiškia tiek “jis, ji dainuoja” (t.y. trečiąjį asmenį), tiek beasmenę formą. “Aš dainuoju” su galūne atrodys linnon (žr. žemiau), tačiau jeigu užsimanysime pavartoti savarankišką įvardį “aš” – im, - turėsime sakyti Im linna, t.y. įvardis + beasmenė forma. Variantas *Im linnon* jau būtų sviestas sviestuotas, todėl sindų kalboje taip nesakoma. Dėmesio: ši beasmenė forma tinka vienaskaitai. Daugiskaitoje vartojama beasmenė forma identiška daugiskaitos trečiajam asmeniui, t.y. su papildoma galūne -r: Linnam=mín linnar=”mes dainuojame”, bet ne *mín linnam*.

O dabar apie galūninius įvardžius, arba tiesiog asmenavimo galūnes. Jos dedamos prie bazinės formos su viena išimtimi: pirmojo asmens galūnė -n paverčia paskutinę -a į -o, plg. linna -> linnon.
Antrasis vienaskaitos asmuo „tu“ žymimas galūne -ch: linnach. Thorstenas Renkas mini ir nepatvirtintą mandagybinę antrojo asmens formą, t.y. „jūs“: galūnę -l, tačiau ji yra išvestinė, todėl pratimuose ir pavyzdžiuose jos nenaudosime.
Trečiasis vienaskaitos asmuo „jis, ji, tai“, kaip minėjome, yra ta pati bazinė forma: linna.
Daugiskaitos pirmasis asmuo „mes“ žymimas galūne -m: linnam.
Daugiskaitos antrojo asmens „jūs“ galūnė nežinoma, iš bėdos siūloma vartoti tą pačią -ch: linnach.
Daugiskaitos trečiasis asmuo „jie, jos“ sudaromas prie bazinės formos pridedant -r: linnar.

Su I-veiksmažodžiais kiek sudėtingiau. Trečiasis vienaskaitos asmuo / beasmenė forma yra tas pats kamienas, tačiau vienskiemenių žodžių kamieninis balsis pailgėja, pvz. ped- „kalbėti“: pêd “jis, ji kalba”. Tačiau osgar- “nupjauti, amputuoti” trečiasis asmuo bus tokia pati kaip kamienas, nes šis veiksmažodis turi daugiau nei vieną skiemenį: osgar “jis, ji nupjauna”. Balsis ilgėja tik trečiajame asmenyje, todėl bazine forma galima laikyti patį kamieną (t.y. I-veiksmažodžių trečiasis asmuo nesutampa su bazine forma).

Asmeninės galūnės tokios pačios kaip ir A-veiksmažodžių, tačiau jas pridedant tarp bazinės formos ir galūnės įsiterpia -i- (iš čia ir pavadinimas “I-veiksmažodžiai”). O –i- sindų kalboje yra ypatingas balsis (su tuo susidursime kalbėdami apie daugiskaitą): jis priverčia kitus kamiene esančius balsius pakisti. Šio vadinamojo i-poveikio rezultatas yra tai, kad a ir o pavirsta į e.

Taigi viskas gerai su veiksmažodžiu ped-, nes jo kamiene tėra balsis e. Jį asmenuojame: pedin, pedich, pêd, pedim, pedich, pedir (atkreipkite dėmesį, kad balsis ilginamas tik vienaskaitos trečiajame asmenyje).
Veiksmažodis tol- “atvykti, ateiti” asmenuojamas kitaip: telin, telich, tôl, telim, telich, telir. Čia prie visų asmenų, išskyrus vienaskaitos trečiąjį, galūnės prijungiamos su –i- ir todėl kamienas patiria i-poveikį.
Dar vienas pavyzdys, dar- “sustoti”: derin, derich, dâr, derim, derich, derir.

Paprasta kaip dukart du! Gramatikos lentelę rasite apačioje.

Mutacijos

Kaip jau, be abejo, teko girdėti, sindų kalbos siaubas baubas yra mutacijos. O tiksliau – priebalsių mutacijos. Trumpai paaiškinsiu, kas tai per dalykas.

Mutacijos veikia pirmąjį žodžio priebalsį. Taip, ta raidytė, kuria žodis prasideda žodyne, tekste ar šnekoje gali atrodyti / skambėti visiškai kitaip. Elfai, žinote, yra būtybės su labai gerai išvystyta estetine pajauta, taigi tam tikri garsai tam tikromis aplinkybėmis jiems gali skambėti, sakykim, „nesklandžiai“. Pvz. yra žodis saew – nuodai. Ir štai elfas nori pavartoti šį žodį su artikeliu. Bet jam *i saew* kažkaip negerai skamba... Taigi įvyksta mutacija ir gauname i haew. Va, dabar elfas patenkintas: fonetinė pusiausvyra atstatyta, niekas neberėžia jo ausies.

Istoriškai mutacijos atsirado kaip bet kuris kitas fonologinis pokytis – tokių daug vyksta evoliucionuojant ir „tikroms“ kalboms. Pavyzdžiui, pakito koks nors priebalsis žodžio viduryje, kai nepatogu buvo jį ištarti drauge su kitais priebalsiais. Vėliau imta taip pat keisti ir kitus priebalsius, atsidūrusius tokioje pačioje aplinkoje.

Sindų kalboje priskaičiuojama penketas mutacijų: minkštoji, nosinė, mišri, sprogstamoji ir sklandžioji. Įdomiausia, kad tik apie dvi – minkštąją ir nosinę – turima pakankamai medžiagos. Kitos yra atkurtos, rekonstruotos, o vienos ir pats Tolkinas nemini, nors mokslininkai, išnagrinėję turimus tekstus, teigia, kad ji yra...

Kai mokysimės mutacijas, pirmiausia išmoksime pačias priebalsių kitimo taisykles (kas keičiasi į ką), o paskui – ne mažiau svarbią dalį: kokiais atvejais mutacija vyksta. Dar vienas svarbus dalykas: pirmieji priebalsiai b, d, g gali būti kilę iš senų mb, nd, ñg. Tuomet mutacijos vyksta kitaip. Deja, šias išimtines formas teks tiesiog išmokti, nebent norite gilintis į kiekvieno žodžio etimologiją. Tokias mutacijas vadinsime išimtiniais atvejais. Apačioje, po namų darbais, smulkiu šriftu patogumo dėlei surašyti visi žodžiai, paklūstantys išimtinėms taisyklėms. „Patogumo dėlei“ – tai reiškia, kad turėtumėte viską vienoje vietoje ateičiai. Bet šiaip pamažu tuos žodžius įvedinėsiu į žodyną ir būtinai prirašysiu, kad pirma priebalsė kilusi iš minėtų priebalsių junginių.

Minkštoji mutacija (lenicija)

Tradiciškai pirmoji mutacija, su kuria susipažįstama mokantis sindų kalbos, yra ‚ minkštoji mutacija, arba lenicija (soft mutation, lenition). Iš tiesų lietuviškai taisyklingiau (bet ne taip patogu) būtų ją vadinti minkštinamąja, mat lenicija paveikia priebalsius taip, kad jie elfo ausims atrodytų minkštesni nei buvo – trumpai tariant, suminkština. Na, skardūs sprogstamieji priebalsiai b, d, g ir lietuviui yra minkštesni už dusliuosus p, t, c... Kaip ten su kitais priebalsiais, reikėtų pasiklausinėti pačių elfų.

Nesismulkinant galima surašyti minkštųjų mutavimų lentelę:

p-> b
t -> d
c -> g
b -> v
d -> dh
g -> (pranyksta. dažnai rašant tas pažymima apostrofu, žr. žemiau)
h -> ch
s -> h
m -> v
hw -> chw
rh -> thr (neaišku, bet tikėtina)
lh -> thl (neaišku, bet tikėtina)

f, th, n, r, l nekinta.

Daugumos priebalsių junginių atveju (išskyrus atskirai aprašytus viršuje) kreipiame dėmesį tik į pirmąjį priebalsį. Aiškumo dėlei surašau visus tokius galimus junginius: bl -> vl, br -> vr, cl -> gl, cr - > gr, dr -> dhr, gl -> ‘l, gr -> ‘r, gw -> ‘w, pr -> br, tr -> dr.

Išimtiniai atvejai:
b -> m
d -> n
g -> ng (dėmesio rašantiems tengvomis: iš tiesų čia yra ñ, taigi jį užrašome naudodami tengvą nwalme, o ne n+g).

Na, o dabar apie šios mutacijos vartoseną. Dėl jos ginčų taip pat kyla, apie juos – prie konkrečių taisyklių. Taigi įsidėmėtini šie minkštosios mutacijos vartojimo atvejai:

• Minkštąją mutaciją sukelia žymimasis vienaskaitos artikelis i. Pvz.: parf -> i barf, sell -> i hell.
• Minkštąją mutaciją sukelia kai kurie prielinksniai, priešdėliai bei dalelytės (tie, kurie baigiasi balsiu arba baigėsi juo ankstesnėje stadijoje). Su jais susipažinsime pamažu. Kol kas išmokite neigiamąją dalelytę ú-: plg. iš garsiosios Gilraen frazės ú-chebin (iš heb- „pasilaikyti sau, pasilikti“, vns. 1 asm. hebin – „pasilieku“, taigi ú-chebin reiškia „nepasilieku“).
• Veiksmažodis, sekantis iškart po veikėjo (t.y. tarinys iškart po veiksnio), pavaldus minkštajai mutacijai. Pvz.: Aragorn bada na Imladris (iš „pada“ - eina; Aragornas eina į Imladrisą). Jeigu norėtumėm sakyti poetiškai ir apkeistume veiksmažodį bei veikėją vietomis, mutacija neįvyktų: Pada Aragorn na Imladris. Taip pat jeigu tarp veikėjo ir veiksmažodžio įsiterpia dar kas nors, mutacija nevyksta: Aragorn aran Gondor pada na Imladris (Aragornas, Gondoro karalius, eina į Imladrisą). Būtinai įsidėmėkite: tik jei veiksmažodis eina iškart po veikėjo!
• Per minkštąją mutaciją reiškiamas galininko linksnis. Pvz.: Laston venn (girdžiu vyrą; iš benn – vyras). Jeigu objektas susideda iš kelių žodžių, mutuojamas tik pirmasis: aníra tírad i Cherdir Perhael (...) Condir i Drann ([jis] trokšta pamatyti Poną Perhaelį (…), Šyro merą; Semo vardas Perhael bei titulas Condir – meras – nemutuojami). Tačiau jeigu yra keli objektai, jungiami jungutuku “ir” (gal ir “arba”), regis, mutacija paveikia juos abu: Daur a Berhael, … eglerio (Frodą ir Semą … šlovinkite). Bet konkrečiai pastarasis atvejis sukelia nemažai ginčų. Beje,spėjama, kad Gandalfą prie Morijos vartų galėjo suklaidinti tai, kad žodis „mellon“ buvo nemutuotas. Pedo mellon a minno. Kadangi „mellon“ yra veiksmažodžio „pedo“ (liepiamoji nuosaka „sakyk, tark“) objektas, lyg ir turėtume čia turėti formą „vellon“. Todėl Gandalfas galbūt palaikė šį žodį kreipiniu, o ne papildiniu. Yra įvairių versijų, kodėl elfai šitoje vietoje ignoravo mutaciją, bet kadangi nežinoma, kaip veikė varto atidarymo „mechanizmai“, tiksliai atsakyti neįmanoma... PASTABA: Renkas mini, kad kartais mutuojamas ir naudininko linksnis, tačiau kitur patvirtinimo tokiai teorijai kol kas neradau.
• Minkštajai mutacijai pavaldus būdvardis, einantis iškart po daiktavardžio, kurį apibūdina. Pvz.: Tol Galen (Žalioji Sala; iš „calen“ – žalias). Jeigu yra du būdvardžiai, sujungti jungtuku „ir“, galima mutuoti arba tik pirmąjį, arba abu: benn veren ar maer/vaer (drąsus ir geras vyras). Čia jus gali supainioti tokie žinomi atvejai kaip Rath Dínen ar Barad-dûr, kur būdvardis nemutuojamas. Tačiau būdvardžio taisyklė “šiuolaikinėje” sindų kalboje paprastai taikoma, nepaisant to, kad Tolkino raštuose ji nėra vientisa. Helge Fauskangeris kai kuriuos vietovardžių “kuriozus” siūlo “nurašyti” dialektų ypatybėms.
  
  SVARBI PASTABA 06-01-27: apie būdvardžių mutavimą. Būdvardžiai iš tiesų gali būti vartojami dvejopai. Pateikiu lietuviškus pavyzdžius:
  Žalias miškas
  Miškas [yra] žalias
  Pirmu atveju būdvardis "žalias" yra pažyminys. Kitaip galima pasakyti, kad būdvardis čia yra atributas, arba vartojamas atributyviškai. Antru atveju "žalias" yra tarinio vardinė dalis (o "yra" - tarinio jungtis). Tokia vartosena vadinama predikatyvine.
  Dabar prisiminkime, kad sindų kalboje tarinio jungties nėra. Todėl turėtume tiesiog "Miškas žalias". Toliau: yra didelė tikimybė (laikysimės šios teorijos... jeigu kam įdomu, įdėjau nuorodą pamokų gijoje į Renko straipsnį "Mutacijos sindų kalboje") - taigi yra didelė tikimybė, kad kai būdvardis eina tarinio vardine dalimi, t.y. predikatu, jis nemutuojamas.
  Panaudojant pavyzdį iš trečios pamokos, ten buvo sakinys "Kraujas yra raudonas, kalavijai - pilki". Abu būdvardžiai čia yra tarinio dalys, o ne pažyminiai. Todėl abu yra nemutuojami. Tačiau būtų mutuojami, jeigu sakinys skambėtų "Raudonas kraujas laša, pilki kalavijai žvilga". Kaip ir visada sindų kalboje, būdvardis eitų po daiktavardžio, todėl pažodžiui verstume taip: "Kraujas-raudonas laša, kalavijai-pilki žvilga". Kaip ir pirmu atveju, būdvardis atsiranda po daiktavardžio, tačiau šiuo atveju jis yra pažyminys, todėl mutuojamas.
• Būdvardžiai sindų kalboje taip pat gali eiti prieveiksmiais, t.y. „mae“ reiškia ir „geras“, ir „gerai“. Turbūt didžiausias Fauskangerio ir Renko sistemų skirtumas – Renkas teigia, kad prieveiksmis, einantis po veiksmažodžio, pavaldus minkštajai mutacijai, pvz.: Cuio vae (Gyvenk gerai, iš „mae“), tačiau mae govannen, nes čia „mae“ eina prieš veiksmažodinę formą. Čia laikysimės Renko sistemos.
• Mutuojamas antrasis sudurtinių žodžių elementas. Pvz. Gil-galad (Žvaigždžių šviesa, vardas; iš calad – šviesa).

Auksinė taisyklė, tinkanti visoms mutacijoms: tą patį žodį mutacijomis keisti galima tik vieną kartą. Tarkime, turime žodį tawar (miškas), kuris vartojamas kaip objektas, t.y. galininko linksniu. Todėl iš jo išeina dawar. Pridedame žymimąjį artikelį ir lyg ir turėtume turėti *i dhawar*, tačiau stop: mutuojama tik vieną kartą. Todėl paliekame i dawar.


~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~


Tekstas

Gildor anglenna.
Gildor: Laston i ‘lamhoth. Goston!
Gilraen ah Arwen ‘ladhar.
Gilraen ah Arwen: Ú-genir i ‘lamhoth. Imladris caras buig.

Gildoras prisiartina.
Gildoras: Girdžiu orkų gaują. Labai bijau!
Gilraena ir Arvena nusijuokia.
Gilraena ir Arvena: Nematome orkų gaujos. Imladrisas – tvarkingas miestas.

NB: liet. k. sakome „nematome orkų gaujos“ – kilmininku, tačiau, IMHO, tai vis tiek išlieka tiesioginis papildinys (plg. anglų k.), todėl turi būti mutuojamas.

~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~

Šios pamokos gramatika trumpai

Esamasis laikas

Asmuo sindiškai paprastai nurodomas ne savarankišku įvardžiu, o galūne. Jeigu vartojamas savarankiškas įvardis, veiksmažodis turi būti beasmenės formos (sutampančios su vns. ir dgs. trečiuoju asmeniu). Įvardžių galūnės:

Vns.: „aš“ -n, „tu“ -ch, PT mandag. „jūs“ -l, „jis, ji, tai“ sutampa su bazine forma.
Dgs.: „mes“ -m, PT „jūs“ -ch, mandag. -l, „jie, jos“ -r.

A-veiksmažodžių bazinė forma sutampa su kamienu. Vienaskaitos pirmajame asmenyje, pridėjus galūnę, –a virsta į -o-.

I-veiksmažodžių bazinė forma yra kamienas, tačiau vienskiemenių žodžių vienaskaitos trečiajame asmenyje pailginamas kamieno balsis. Asmeninės galūnės prie bazinės formos jungiamos jungiamuoju balsiu -i. Visi kamiene esantys balsiai a ir o virsta į e.

Pavyzdžiai: linna-: linnon, linnach, linna, linnam, linnach, linnar.
tol-: telin, telich, tôl, telim, telich, telir
Linnon=Im linna. Linnam= mín linnar.

Minkštoji mutacija (lenicija)

p-> b
t -> d
c -> g
b -> v
d -> dh
g -> ‘
h -> ch
s -> h
m -> v
hw -> chw
rh -> thr
lh -> thl

f, th, n, r, l nekinta.

Išimtiniai atvejai:
b -> m
d -> n
g -> ng

Vartosena:
* Leniciją sukelia žymimasis vienaskaitos artikelis i.
* Leniciją sukelia kai kurie prielinksniai ir dalelytės, viena tokių – neigiamoji dalelytė -ú.
* Mutuojamas tarinys, sekantis iškart po veiksnio.
* Mutuojamas galininkiniu papildiniu einantis daiktavardis. Jei objektas susideda iš kelių žodžių, mutuojamas tik pirmasis.
* Mutuojamas būdvardis, einantis iškart po daiktavardžio, kurį apbūdina. Kelių būdvardžių atveju antro, trečio ir kt. būdvardžių mutavimas pasirinktinis. Be to, mutuojami tik tie būdvardžiai, kurie naudojami kaip atributai, t.y. pažyminiai.
* Kai kurių sindų kalbos specialistų nuomone, mutuojamas prieveiksmis, einantis iškart po veiksmažodžio.
* Mutuojamas antrasis sudurtinių žodžių elementas.

Tą patį žodį mutuoti galima tik vieną kartą, net jei įmanoma pritaikyti kelias taisykles.

~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~

Žodynėlis

anglenna- artintis, artėti
annon vartai
barad bokštas, tvirtovė
bast duona (išimtinis atvejis, iš MBAS)
benn vyras
calen žalias
caras miestas, pastatytas ant žemės paviršiaus
cen- matyti
dar- sustoti
gladha- juoktis
gosta- labai bijoti
lasta- girdėti
linna- dainuoti
mae geras; gerai
malthen auksinis
mellon draugas
pada- eiti
ped- kalbėti
perian hobitas, pusinukas
puig švarus, tvarkingas
saew nuodai
sereg kraujas
tavor genys
tawaren medinis
thinna- vakarėti, temti
tol sala stačiais krantais, esanti jūroje arba upėje
tol- atvykti, ateiti

~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~



Namų darbai

I.
Išasmenuokite:
anglenna-
cen-
tol-
gladha-

II.
Išverskite į sindų kalbą:
1. Tvarkingasis hobitas labai bijo kraujo. (įvardžiuotinę formą verskite žymimuoju artikeliu!)
2. Vakarėja. Aragornas eina.
3. Tu nematai medinės taurės, tu matai auksinę taurę.
4. Žalias [ir] medinis bokštas.

III.
Ištaisykite klaidas:

1. Aragorn a Arwen anglenna.
2. Gildor gen tavor.
3. Mellon mae linnach.
4. Padon a daron.
5. I caras calen.

IV.
Sukirčiuokite. Kirčiuotą balsį parašykite didžiosiomis raidėmis. Pamėginkite garsiai perskaityti.

Ennyn Durin Aran Moria: pedo mellon a minno. Im Narvi hain echant: Celebrimbor o Eregion teithant i thiw hin.

~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~


Išimtiniai atvejai

1: MB -> B

Su prekyba susiję žodžiai, kilę iš kamieno MBAKH:

bachor "prekiautojas"
bach “prekė (mainoma)”

Su lemtimi susiję žodžiai, kilę iš MBARAT:

barad “pasmerktas”
bartho “pasmerkti, nulemti, skelbti lemtį”

Su duona susiję žodžiai, kilę iš MBAS:

bast “duona"
basgorn "kepalas"

Su prievarta susiję žodžiai, kilę iš MBAD ir MBAW:

band "prievarta; kalėjimas"
baug "tironiškas, žiaurus, represyvus"
bauglo “slėgti, engti, spausti"
bauglir "tironas, engėjas"
baur "poreikis"

Su šventimu susiję žodžiai, kilę iš MBER:

bereth "šventė" (tačiau dažniau vartojamas “mereth”)
beren "šventinis, džiaugsmingas" (nepainioti su taisyklingu homonimu, reiškiančiu “narsų”. Galimas daiktas, dažnesnė “šventinio” forma taip pat buvo “meren”.)

Kiti:

bâr "namai; kraštas, šalis” (kamienas MBAR)
both "bala, tvenkinėlis" (MBOTH)
bund "snukis; nosis" (MBUD)

2. ND -> D

Žodžiai, susiję su žudymu, kilę iš NDAK:

daen "lavonas"
dangen "nužudytas"
dagor (seniau dagr) "mūšis"
daug "(orkų) karys"

Žodžiai, susiję su kūju, kilę iš NDAM:

dam "plaktukas, kūjis"
damma- "kalti (kūju, plaktuku)"

Žodžiai, susiję su galva, kilę iš NDOL:

dôl "galva"
dolt "apvali rankena; gumbas, guzas"

Kiti:

dûn "vakarai" (NDÛ)
Dân "nandų giminės elfas" (NDAN)
dangweth "atsakymas” (NDAN)
daer "jaunikis, jaunavedys" (NDER)
dess "jauna moteris, mergina" (NDIS)
dôr "šalis" (NDOR)
dortho "apsigyventi, pasilikti" (NDOR)
doll "tamsus" (NDUL)

3. ÑG -> G

Žodžiai, susiję su arfa, kilę iš ÑGAN:

gannel "arfa"
ganno "skambinti arfa"
Žodžiai, susiję su vilkais, kilę iš ÑGAR(A)M ir ÑGAW:
garaf "vilkas"
gaur "vilkolakis"
gawad "staugimas"

Su išmintimi susiję žodžiai, kilę iš ÑGOL:

golu "išmintis, žinija (lore)”
golwen "išmintingas"
goll "išmintingas"
gollor "magas"
Golodh "nolda"
gûl "magija"
Golovir "Silmarilis, noldų-brangakmenis"

Taip pat:

gûr "mirtis" (ÑGUR)
goroth "baimė, išgąstis, siaubas" (ÑGOROTH)


~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~

Namų darbus atsiuntė / neatsiuntė:

Astaldor
Baineth +
Aredhel
Gwirith +
Mithrandir +
Vyšnė +
le_golas +
Elleth +
Nimrodel
Evolet +
Ferrum

Labai atsiprašau, per klaidą iš žodynėlio ištryniau žodį, kuris vartojamas namų darbuose. Jeigu tokių rasite ir daugiau, praneškit - taip atsitiko todėl, kad truputį trumpinau žodžių sąrašą ir žioplai nepatikrinau pratimų...

Tas žodis:

thinna- vakarėti, temti

Gal kam nors pravers ši mutacijų lentelė, kur vienoj vietoj surašytos visos mutacijos.
http://www.councilofelrond.com/languages/123MC.htm

Ačiū, Mithrandir.

Na, kol nesulaukiu daugiau namų darbų, aptarsiu tavuosius (Gwirith jau išsiunčiau AŽ).

Neatidžiai išasmenuoti pora veiksmažodžių:

anglenna- agglennon, aglennach, aglenna, aglennam, aglenach, aglenar.

gladha- gladhon, gladhach, gladhar, gladham, gladhach, gladhar.

Vertimas.

1. I berian buig goston hereg.

Negera veiksmažodžio forma parinkta. Juk čia turime trečiąjį asmenį...

3. Ú-genich ylf dawaren, a cenich ylf valthen.

Ką gi tas "a" čia turėtų reikšti?

3. Mellon vae linna.

Prieveiksmis mutuojamas tik jei eina po veiksmažodžio.

Visa kita gerai. Taisymus rašyk čia pat, gijoje.

Gwirith, beje, savo taisymus taip pat gali surašyti čia, bet jei nenori, gali vėl atsiųsti man.

Ačiū už patikrinimą. Atrodo ištaisiau.

anglenna- anglennon, anglennach, anglenna, anglennam, anglennach, anglennar.
gladha- gladhon, gladhach, gladha, gladham, gladhach, gladhar.
I berian buig gosta hereg.
Ú-genich ylf dawaren, cenich ylf valthen.
Mellon mae linna.

Bingo!

Na, kas dar per vėlių šventę sindų kalbos imsis?

Baineth

I.
galadha– galadhon, galadhach, galadha, galadham, galadhach, galadhar - viskas būtų gerai, bet žodyje "juoktis" yra viena raide mažiau

< >

O šiaip labai gerai! Dėl vieno atvejo, beje, dar konsultuosiuos kitur, nes nesu tikra...

Dabar jau aš nesuprantu pagal kokią taisyklę mutuojamas „gosta“. Po veiksnio dar būdvardis įsiterpęs.

Tfu, durna galva, va ką reiškia taisyti sindų kalbą po kinų paskaitos Atsiprašau, nėr ten klaidos.

Taip ir žinojau, kad reikia copy/paste daryt

.
gladha– gladhon, gladhach, gladha, gladham, gladhach, gladhar

Vyšne,

I. pratime:

cén: kaip paprastai vienskiemeniuose žodžiuose užrašome ilgą balsį?

II. pratime:

i-berian buig gosta sereg.

"Kraujas" čia yra tiesioginis papildinys. Ką darysim?

III. pratime:

Gildor gen davor. - vienas ištaisytas teisingai (atsiprašau, anksčiau kažkodėl buvau parašius "klaidingai" ), bet dar liko klaidelė...
Mellon vae linna. - ne-a, ar tikrai reikia mutuoti prieveiksmį, kai jis yra prieš veiksmažodį?
Padon a daron. - pataisykim antrą veiksmažodį...
I caras galen. - pamesta viena mutacija.

---

Dėl kirčiavimo: sakei, kad nesupratai. Na, jei pasakytum, KO būtent nesupratai, pasistengčiau paaiškinti Juolab kad, man regis, yra ir daugiau be tavęs nesupratusių, bet kaži kodėl niekas neklausia viešai

Oi klaidų pridariau... Bet dabar neturiu laiko, rytoj pasitaisysiu

Vyšne vyšnaite... Taisymai geri (bet žinok, gali ir tiesiai gijoje, nebūtina man siųsti), išskyrus du sakinius:

2. Gildor gen davor. (viršuj buvau per klaidą parašius ne tą žodį. Čia yra dar viena klaida, kurios nepastebėjai)
4. Padon a dharon. (taisyt reikia ne mutaciją. Taisyt reikia asmenavimą)

Na, tai kaip ten su tuo kirčiavimu? Pažadu visiems, kad trečioje pamokoje bus dar kirčiavimo, nes reikia gi vienąkart išmokti.

ir vėl klaidų pridariau bet atsiusiu taisymus pastu, patogiau taip

Noriu atkreipti dėmesį į įdomų dalyką, kurį bandžiau išsiaiškinti su geriau už mane sindų kalbą išmanančiais žmonėmis.

4. Žalias [ir] medinis bokštas.

Kodėl parašiau "ir" laužtiniuose skliaustuose? Todėl, kad nebuvau tikra, ar jo čia reikia. Lietuvių kalboje "ir" tokiu atveju niekad nevartotume. Bet "Barad galen dawaren" man skambėjo kažkaip "ne taip". Atrodė, kad turėtų būti jungtukas:

Barad galen a dawaren (tawaren).

Pabandžiusi pažiūrėti į anglų kalbą, supratau, kad galbūt jo man ten reikia, nes būdvardžiai čia eina po veiksmažodžio. Na, juk sakytume "a green wooden tower", bet "a tower, wooden and green".

Kai užklausiau to Council of Elrond forumuose, vienas narys sušnekėjo labai protingai: taip, anglų kalboje sakytume su jungtuku. Bet sindų kalboje tokia būdvardžio pozicija (po daiktavardžio) yra įprasta, taigi šiuo atveju analogiška anglų kalbos įprastai pozicijai (prieš daiktavardį). Todėl sindų kalbos kalbėtojams turėtų būti natūralu vartoti būdvardžius be jungtuko - aišku, tokius būdvardžius kaip šie, t.y. pažyminčius skirtingas savybes (šiuo atveju medžiagą bei spalvą).

Aš buvau beveik įtikinta, kad jungtuko šiuo atveju nereikia. Bet jei būdvardžiai žymėtų vienodos rūšies savybes, galbūt jį įdėčiau (tarkim, "storas ir išpampęs moliūgas").

Taisausi:
Padon a derin.
Gildor gên dhavor.

Vėl suklysiu turbūt

Tik viena vienintelė klaidelė beliko Kaip mutuojame žodį "tavor"?

Davor?

Brava!