Ąžuoliuko sodinimas
Sodinom kaip dera-iškilmingai, su ritualais-žemes ant šaknų bėrėm visi po truputį.Mamytė užbėrė ir už negalėjusius dalyvauti, buvo užberta ir už orkų klaną, ir visus klanus, už neaktyvius dalyvius, už nulinukus ir šiaip už visus tolkinistus ir prijaučiaunčius.O viskas kartu-už JRRT.
Traukiant "Žemėj Lietuvos ąžuolai žaliuos" tiktai Girinis žinojo ne vien priedainį, bet bendrai atmosferai tai nesukliudė.Dar buvo mojuojama vėliava, o po to, susikabinę rankomis visi apėjom ąžuoliuką tris kartus pagal saulęir laikrodžio rodyklę.Tai senovės keltų paprotys, nešąs sėkmę.Bet eiti rateliu ant tokio statumo skardžio.....Na, patys įsivaizduojat.
Tda Girinis nuėjo ruošti Šyvio(čia tas eržilas.Labai įdomus vardas, nes šyvis yra arklio spalva nuo baltos iki pilkos, arba baltų ir pilkų plaukų mišinys, o šitas keturkojis yra pelekas-tai tokia kaip ir maskuojamoji medžių kamienų spalva, kurią jis paveldėjo iš savo protėvių-Lietuvos laukinių arklių tarpanų, o šiaip jis yra žemaitukas), laukdami kas šaudė iš lanko, kas piešė lentelę "JRRT Ąžuoliukas", kas orkiškai kapojosi kardais dėl teisės užkurti laužą(laimėjo Laiqua), kas tiesiog valgė-nieko ypatingo.
Taigi Šyvį patys iššukavom, Girinis rodė, kaip dedamas balnas ir kamanos, bet prieš tai jis demostravo ką Šyvis moka-komandas "eina" bėga, ir vartosi.
Pajojus skaudančiom kojm nušlitiniavom atgal, kepėmes dešrelės, vėl kas šaudė, kas kapojosi, kas suposi ir t.t.Tada įkalėm lentelę, kitoj pusėj užrašėm datą ir pradėjom ruoštis namučių...