Žinutė #181
O aš pasveikinsiu su vėlių diena...
Žinučių — 358; puslapių — 18.
Velykos - gamtos atbudimo, pavasario džiaugsmo ir linksmybių šventė. Senovės lietuviams tai buvo didžioji pavasario šventė. <...> Seniau buvo tradicija tą dieną lankyti mirusiųjų kapus, nunešti jiems maisto - kiaušinių. Mūsų protėviai tikėdavo, kad, atėjus pavasariui, vėlės atsikelia iš žemės. Pirmasis Perkūnas jas priversdavo sugrįžti į kapus. Tikėta, kad mirusiųjų vėlės išlenda su atgimstančia gamta, pasitraukia po pirmojo Perkūno. <...>
Velykos – Vėlių ir Visdievių šventė: užkuriama nauja ugnis namų ar bendruomenės aukure. Pagarbinami Gabija, Perkūnas, Žemyna, Laima.
Velykų pusryčius pradeda šeimos galva, dalindamas vieną kiaušinį visiems. Ant šventinio stalo turėtų būti kiaulienos (Žemynai).
Lankomi kapai, prisimenami mirusieji, ant kapo dedamas kiaušinis.
Velykų dieną reikia pasirūpinti gyvulėliais – jiems irgi šventė.
Kovo 25 d. – Gandrinė ir Bičių diena
Tai tokia svarbi pavasario šventė, kad "net paukščiai tądien lizdų nesuka". Gandras po sparnu parneša kielę, kuri pabaigia išspardyti paskutinius ledus. <...>
Per Gandrines ir meška ritasi iš guolio. Jei vėjas neša išplėštus nuo stogo šiaudus, senoliai tardavo: "lekia meškos plunksnos". Taigi šia diena prasideda šiltasis metų pusmetis, o Gandrinė bus kitados buvusi prosenoviškais Naujaisiais Metais.
Tikėta, kad mirusiųjų vėlės išlenda su atgimstančia gamta, pasitraukia po pirmojo Perkūno.Oho, tai tas eilėraštukas (nazgūlo džiaugimasis Koire), kurio gabaliuką paraše išverčiau, netgi labai į temą!