Estijos tolkinistų vasaros festivalis 2005

Latviai spontaniškai atvažiavo ir tapo Rudauro komandos dalimi. Apskritai tai komandas ten formuoja meistrai, nes jie tiems patiems latviams nurodė, į kurią stovyklą anie turi eit, išdalino legendas.

jei spontaniskai atvaziavbai tai normalu kad atskiros komandos nebus

jei reikia atskiros tai dar siais metais reikia tartis su estais

galu gale viskas priklauso nuo tos komandos kur papuolei vadovybes... as asmeniskai irgi nelinkes daryti nepriklausoma komanda, taciau musuose lt/lv parinkti lyderiai dazniausiai zaidybine informacija naudoja savo grynai asmeniniams tikslams o visi kiti atlieka patranku mesos vaidmeni

reiks apie tai pakalbet su estais, kazkodel itariu kad estai nera tokie priekvailiai kaip lt/lv

Šiek tiek apie estų LARPo mastelius: 50+ žmonių LARPai pas juos - kasmėnesinis įvykis, didelis LARPas - 400 žmonių. Šiame LARPe buvusio Amlaith'o vadovaujamame LARPerių klube - ~450 narių (tiesa, jie labiau orientuojasi į kovines žaidynes). Mūšių treniruotėse (taip pat kasmėnesinėse) dalyvauja apie porą šimtų dalyvių. Tas pats Bernardas paminėjo vieną pavyzdį - pernai vasarą keturias dienas su 47 žmonių būriu laikė apgulęs tą pačią Kassinurmės tvirtovę ir aplinkinę stovyklą su ~130 žmonių įgula. Paėmė (ne veltui jis yra tokių operacijų meistras).
Taigi, Estijoje tokių mastelių renginiai - nieko stebėtino.

smeli - jei mes būtume vaidinę karius ir būtume priklausoma komanda, tada būtų galima kritikuoti. Tačiau mūsų personažai buvo visiškai nekoviniai, taigi nieko stebėtino, kad nubėgome slėptis į pilį - o kas dar beliko paprastiems nevietiniams aktoriams, staiga pakliuvusiems į vietinių politinių intrigų sūkurį?

>smeli - jei mes būtume vaidinę karius ir būtume priklausoma komanda, tada būtų galima kritikuoti.

as tikrai nieko nekritikavau!!! priklausoma komanda kaip minejau irgi gerai jei pagrindines komandos lyderiai nera ~priplauke~

toliau... tam kad paruosti nepriklausoma komanda... hmmm as maciau tik 1 lietuvos nepriklausoma komanda, kuri zaide latvijoje praeitais metais.

siais metais BBRI3 buvo 1 nepriklausoma latviu komanda kuri vaidino ne kovunus o kaimiecius. jie negalejo apsiginti nuo armijos, bet galejo apsiginti nuo pavieniu plesiku

anyway nepriklausoma komanda tik mano svajone
never mind

Pats supranti, kad tartis kitiems metams neįmanoma. Vien taisykles jie įdėjo likus parai iki išvykimo į Estiją, o roles gavom likus savaitei. Taip, tas truputį nervina, bet kai aš pvz. neketinu būt svarbiu intrigas rezgančiu personažu, tuo labiau koviniu, tai man ir taip gerai. Juo labiau, kad neaišku, ar išvis kitąmet galėsiu važiuoti.

Beje, Die/Mithgariel/Caerwen sakė turinti šiokių tokių minčių apie atvažiavimą į lietuvišką larpą.

tame ir reikalas kad nepriklasoma komanda nebus nepriklausoma jei joje visi koviniai. turi buti visokiu veikeju!!!

>Beje, Die/Mithgariel/Caerwen sakė turinti šiokių tokių minčių apie atvažiavimą į lietuvišką larpą.

va cia mes jiems galime padeti!
visu pirma reikia pasiaiskinti konkreciau i kokio tipo larpa jie nori atvykti, o ir siaip reikia sveciams padeti!
juolab kiek suprantu jie jusu nepaliko likimo valiai

musuose larpu mazas pasirinkimas. pvz siais metais BRRI3, Japonija
na ir dar spontaniskas zaidimas siauliuose
atskirai galima butu pamineti Silmarion misteriju serija

kitais metais.... tkriausiai bus BBRI4 ir Japonija 2
na ir matyt eilinis spontaniskas zaidimas Siauliuose
ko gero ir Silmarion serija neuzsilenks

TAISA: o nepriklausoma komanda irgi gali buti kitos komandos sudetyje, tai ne problema

gal ir nelabai i tema,bet:
respect isejusiems sutrumpinta "reindzeriu kursa". Nuotraukoje vyriokas atrodo neblogai uzsikartses estu snaiperiu tinklais. Siaip jau ziuriu,isklauset(ir praktiskai kazka atlikinejot ar bent jau bandet) isgyvenimo gamtoje vasara kurso dali-saunu siaip ar taip zinios yra vertingos,o suteiktos potemes taip pat-lygiai kaip ir pirma karta isgirsti "tuta tutava",tada pameginti sve sve sle sle ja pamekenti,o jau po to ir baubti visa gerkle is pat ryto,taip ir su "mini reindzedriu-dunadanu kursais". Vienok tiksliai nezinau kas tenais buvo,tad tikiuosi,jog kas nors smulkiau tai papasakos
svarbiausia isties-nepersistengti su sou bei pan. elementais,nepervertinti vienos ar kitos dalies svarbos.Kita vertus estu organizuota fiesta atrodo stebetinai sauni :shock: Tai tik skatina kazko siekti..

Gal per painiai parašiau, bet ten, kur Bernardas apsikarstęs kaip koks drūadanas (:mrgreen:), buvo geriljos kursas. Laiqua su Wood pamanė, kad reindžerių, todėl su juo ir išėjo, bet reindžerų kursas buvo kitur. Tai į jį nuėjo Exon. Aš irgi tikiuosi, kad jie papasakos, kaip ten viskas buvo. Exon, tiesa, dar negrįžo.

TAISA: pasakojimas papildytas keliomis nuotraukomis - Dvorfo, Mithgariel, latvių ir mūsų su kostiumais. Čia dėkojam Laiquai, kurio nuotraukas galite pasižiūrėti čia: http://photobucket.com/albums/v346/Thra ... 2005%2008/

Inx iš Latvijos nuotraukos: ftp://159.148.55.189/Bildes/lotr_larp/

Tiesa, gaila, kad ta nuotrauka, kur mes visi keturi, taip prastai padaryta. Būtų visai graži, jeigu mus būtų arčiau pritraukę...

pagaliau pamaciau VELIAVA :shock:
manau,jei viskas bus idealu,tai kaip ir Gondoras turesime keleta tipu,na o si isties labai dailiai bei stropiai padaryta
partizanu kursas-IMHO gera ideja,bet kodel jis atskirtas nuo reindzerio kurso,tai nlb suprantu..matyt del laiko stokos..

Alatar rašė:pagaliau pamaciau VELIAVA :shock:

O aš "gyvai" mačiau, va

Kodėl atskyrė reindžerius nuo geriljos, nežinau, bet, matyt, tiesiog buvo pateikti du projektai, o norinčių turėjo būti nemažai, tai ir padarė atskirus... Tuoj įmesiu nuorodą į visą kursų ir workshop'ų sąrašą. TAISA: va - http://www.keskmaa.ee/suurlaager/workshops_en.shtml

Nuotraukų gausėja.

Akallabeth
http://photobucket.com/albums/b390/wish ... uurlaager/

docsf (mūsų pirmasis pažįstamas iš traukinio)
http://www.dragon.ee/gallery/albun01

Bernard - keletas nuotraukų
http://www.dragon.ee/gallery/albun02

TAISA II: pasakojime pridėtos dvi nuorodos - į "specifinį" estišką instrumentą ir į mūsų aktorų trupės komišką spektakliuką.

TAISA III: angliškas variantas. Kol kas neduodu nuorodos estam ar latviam, palauksim daugiau įspūdžių (tikiuosi, bus?) Idealus variantas būtų skubiai įdėti tai į tinklalapį, bet čia ne nuo manęs priklauso.

----

Five words of what was and a couple of thousands of what still may be

There is no one and only reason why we actually went to the Summer Festival of the Estonian Tolkien Society. Personally, I was keen on seeing how tolkienists in another country live, what they look like and what they do. Moreover, it was one of those summer adventures: going who knows where to visit people you hardly know and many of whom, whatever they say before you meet them, may not speak a language you understand... Finally, of course, I was itching to see what happens when tolkienists from the three Baltic states gather in one place, probably for the first time ever: for the Latvians, who didn‘t show too much enthusiasm at first, eventually came. Now when I am writing this three days after the event ended, I feel like I have dreamt something strange and unlike everything else – and for this I definitely have to thank each and every person whom I – we – have met and talked to and who made those days unforgettable!

On the face of it, we were not completely unaware of where we were going: Mart of the Estonian Tolkien Socety Keskmaa Ordu had told us about tolkienism in Estonia before, and we knew more or less what we would be doing when we reached the venue, we had even seen photos of previous events in Estonia, and, for my part, I had been talking to some of the Estonians via the Internet. However, „real“ is always different from „virtual“, and we weren‘t sure of what we would see. Mart invited us to the festival in March. By the end of July we had figured out that there would be four of us going: me, Exon, Woodberry and Laiqua. We decided to attend the festival from the beginning till the end, though the initial idea was to go to the LARP game only.

So we left on 17th August, at 10 PM, and reached Tallinn at 8 AM next morning. We were met by my tolkienist friend who showed us around the capital of Estonia, and then we caught the Tartu train to Jõgeva. Unexpectedly, while we were looking for a place to sit, a passenger rose and asked me in English: ‚Are you going to Kassinurme?‘ ‚Yea, we are!‘ – I replied. We learned that this guy – now I know that his nickname is Docsf – was also heading the same way. I guess he recognized us because of the photo, a link to which I had posted on the Keskmaa forums. In Jõgeva, Mart was waiting for us, and Mati was also there. We reached Kassinurme safe and sound, even though a bit tired (going by bus through the night is a bit uncomfortable, you know...).

The festival venue truly impressed us. Neat and tidy, it fascinated us by its atmosphere and calmness as well as its remarkable suitability for a tolkienian event. The fortress, which we had seen in the photos before, was more than any LARPer would wish, not to talk about us, who are more tolkienists than gamers... No sooner had we managed to put up our tent somehow, than we were led to the opening seminar of the festival. Our interpreter Die did her best to convey the essence of the speeches to us. One of the things that we will remember for the rest of our lives is that in Estonian folklore diseases and plagues come from where Latvia and Lithuania is. Well, we can reassure you: this time we didn‘t bring anything infectious with us! The second speaker, Mati, spoke about Middle-earth re-enactment. I was especially interested in what he had to say about Keskmaa Ordu and it being a small Middle-earth in itself. Afterwards I found myself wondering to what extent re-enactment was part of the usual activities of the Estonian Society and, in general, where re-enactment ends and escapism in negative sense starts... something in connection with our previous discussions in the Lithuanian forums, actually, not very relevant here, but still.

We all agreed that the atmosphere of the festival was enhanced because of the people who wore costumes from the very beginning till the very end. We did not expect this to be so, and we were pleasantly surprised. Also, even though finding dishes to suit the Middle-earthish style, as Mati had warned us beforehand, posed some problems to us and we brought only what we could find, this very idea is quite a remarkable one, if one takes into consderation that, due to this, not only do you look part of something medievalish / fantasy-like, but you also feel like part of it. And the feeling is overwhelming... As for the overall impression of the seminar, I thought that everyone was listening attentively (even though it was clear that not everybody was actually interested in the topic). Funny, but this could be a good example for some of our younger tolkienists who imagine that lectures et cetera can only be interesting to snobish purists like me!

After the seminar we were instructed in the art of making Estonian LARP weapons. Yes, we have to admit that we were quite amused at the lightness of the swords, not to mention that they were poorly balanced (I tried to balance mine properly yesterday, though I see now that it will require bigger weight than I had thought). The fighting style is of course also different from that of Latvia and Lithuania. The Estonians surely are not afraid to hit hard, whereas if one did this with a Lithuanian or a Latvian LARPing weapon, it would result in serious injuries. In this respect, the Estonian weapons are better. However, one sometimes longs for the closer-to-the-truth weight that wooden weapons have.

Dinner time came. We hurried to put on our costumes, for by then we had understood this would help us to become part of what was going around us. The tea was superb that evening! Afterwards, the disco started – joking, of course, for we were dancing Estonian dances (as far as I understood). Not that they would be much different from what we have in Lithuania... It was fun trying to catch the steps when everything was being explained in Estonian! Not to speak about the lyrics, which we, of course, were highly unlikely to memorize.

While we girls were dancing, Laiqua was leading serious conversations with the Estonian tolkienists. He got acquainted with Bernard, who happened to have heard about BBRI – the Bolshaya Baltiiskaja Rolevaja Igra, about which I had some questions to the Estonians. Why? Well, personally I have never been to BBRI, though I am planning to go to the BBRI 4 next year, if I am able to. But I know that even though this is supposed to be the game of all three Baltic States, so far only Latvians and Lithuanians have been participating. Lithuanians said that they had sent an invitation to Estonia before BBRI 1 but there was no serious response. On Thursday evening Bernard said he remembered that invitation. Well, not delving too deep into detail, we got the impression that for larger clubs of Estonia, such as the one Bernard told us about, BBRI is of minor importance. However, it would be nice if at least once Estonia also had someone participating in this game – we‘ll see what future brings us...

Next day we dressed up in our role-playing costumes, or at least in parts of them, and shooted off to the courses. Laiqua and Woodberry accidentally switched places with Exon and went to her Guerilla course, so Exon had to go on a Ranger course instead. I, meanwhile, went to learn some First Aid. It was both useful and fun! We learned how to do a CPR, how to turn over and wrap a wounded person (oh dear, poor is the one who had to act the wounded...).

After lunch, I went to another course. Laiqua and Wood stayed somewhere in the woods (poor creatures, missed the lunch!), Exon continued with the Rangers after eating. My second course was „Herbs and how to use them“. I have to confess I chose it because I am interested in herbs a bit but I know almost nothing and I never get down to learning more. So this course was a great opportunity for me to pick up some useful knowledge. Indeed, the fact that even now I remember some of the useful (or poisonous!) herbs we‘ve been shown, is enough to prove that something has remained in my head! Thanks to the course leader for the material that she gave us, I have it now on my shelf and look up a herb or two from time to time.

The third course was not so much of a course, rather a couple of hours of playing music in a way it is rarely played nowadays. I‘ve been playing flute for some 11 years and I‘ve been connected with music ever since I was a toddler, but playing for your own pleasure, like in the old good times when whole families used to gather together merely for playing, is a rare joy. Thanks for the wonderful lady who led the course, the songs were great! By the way, talking about songs, we Lithuanians were joking after the festival that Estonians must have learned our Lithuanian folk song repertoire by heart. In fact, we sing many of those songs in our tolkienian gatherings, and they always liven up the atmosphere. In the roleplaying game they stood for Rhûnic folk songs.

We put on the rest of our costumes after the dinner and prepared for the game. A little bit about our a priori impressions of the game - there were several things which seemed a bit weird. First of all, all we knew for a long time was the setting of the game. It was clear that this would be a more social game, with less action than in most Lithuanian games. But there were no rules... at least no rules in English. Those were posted only like 24 hours before we had to depart, so I printed them out and we read them on our way to Kassinurme. Luckily, they were not too diffcult to understand. Another strange thing was that our roles were assigned to us. I had only participated in 4 LARPs before this game in Estonia, but from what I know about LARPG in Lithuania, here it is the players who chose their characters and write legends for them, not the game masters. Of course there may be general guidelines, such as „we need one inn-keeper, two city guards etc.“, but the players decide on the name, biography and all the other relevant things. Therefore this was a kind of a game we had not tried before. We were supposed to be travelling actors from Rhûn (I had told Mart that something of that sort would suit us). It was really convenient for us because we could speak our own language and use English as Westron. Also, we could employ Lithuanian folk songs as Rhûnic songs! And, we could act a bit weird – we were artists after all!

As actors, we had to have a play or two, of course. Exon had had one Japanese comic play in mind, and that‘s the one we showed on Saturday afternoon. It was about a naive warrior and his tricksy beloved lady. This lady pretends to be crying because the warrior has come to say farewell to her, but she actually wets her face with water when he‘s not looking. The warrior‘s servant notices this and swaps the bowl of water to a bowl full of mud. So the lady puts the dirt over her face and the warrior is convinced that she does not really love him. But then the lady secretely puts dirt on his face, too, and accuses the servant of giving an evil mud-showing mirror. We also prepared a play about Elendil – this one was a serious one, and yes, we crammed our lines properly ! Our aim, as given in the role assigned to Exon, was to perform for the King. We had already had the things arranged, but then there came an attack from Rhudaur and Annuminas and someone else, and everybody had to hide in the fortress. It was getting dark... I was weaponless, for I had agreed to lend my freshly-made sword to another player. We sang songs – hey, the Estonian bard was The Bard indeed! But then I actually got a weapon and when the battle began I fought, as well as I could (considering my almost non-existant fighting skills ). And I died, just as everyone else. End of story, end of game. But let the out-of-game party begin! The music on Saturday evening was more than anyone could wish...

We packed our things on Sunday and got ready to leave. We went to Jõgeva on foot and caught a bus to Tallinn. Then we spent several hours in Tallinn again and returned to Vilnius in the early morning on Monday. We were tired, sleepy, dirty and so on and so forth, but happy! And, of course, we were sharing our experiences all the way home. Five words of what was? I‘m glad I went there. I miss everyone already, and I now know that it was one the most adventurous things that happened to me this summer. Therefore I thank everyone who made this possible, thanks for inviting and accepting us warmly! Now, I do not know how to spell this correctly in Latvian, but I think that „Long live friendship“ is Lai dziva draudziba. So be it – and nothing more needs to be said.

----

TAISA IV: latvių atsiliepimai. latviškai. http://www.kurbijkurne.lv/forums/index. ... opic=24488 Ten yra nuotrauka mūsų su latvišku komentaru. Išverskit kas nors

Lietuvieshu brachinji (vai, preciizaak, maasheles) ar savu itin jauko priekshnesumu, par kuru sapelniiji paaris ripas.

jo paskaitos priesh zhaidynes( apie zoles, survival, first aida..ect...) yra gerai;]reiks pagalvot apie tai;]

Vertimas (verčiau pati, o paskui pažįstamas latvis išvertė - atrodo, pradedu suprasti latviškai ):

Broliukai lietuviai (o gal tiksliau, sesutės) per savo gan smagų/mielą spektakliuką, iš kurio uždirbo šiek tiek pinigėlių.

Taigi latviam patiko. Gerai

Na ir galingi tie estai... isivaizduojat, 50 snukiu zaidime- menkniekis pas mus i BBRI "tik" per simta susirinko, o tai, atseit, stipriausias metu renginys larperiams... Nu, tiesa, gal blogai ziurejau, bet nemaciau as ten pas juos itin daug irangos, bet, kaip jau supratau, ne "tankuose" esme... Respect. Kol Lietuvoj susidarys klubas is 450 zmoneliu, as jau, veikaiusiai, Anapilin busiu iskeliaves...

Kad pas mus susidarytų toks klubas?.. Tai jau už fantastikos ribų... Man rodos, surinkus į vieną vietą visus larperius, fantastus - teoretikus ir rekonstruktorius, niekaip nesusidarytų 450 snukučių. O ką jau bekalbėt, kad juos visus dar reiktų po viena vėliava sukišt....
Bet visada sakiau ir sakysiu: kokybė geriau už kiekybę.

//Kronas prisimena, kaip buvo vieno mūšio metu 30-ties orkų atskirtas nuo likusios armijos, tačiau būdamas patyręs ir daug geriau šarvuotas karys, sugebėjo prasiskinti kelią atgal//

Na, apie tuos skaičius, kuriuos Laiqua surašė, noriu pasakyti, kad Bernardas turbūt turėjo omeny mūšius, o ne LARPus. Bent jau estai savo forume sakė, kad LARPe jiems 160 žmonių - irgi riba. Bet kad 40-50 žmonių yra normalu, tai tikrai tą minėjo.

Irgi esu labai patenkinta mūsų pasisvečiavimu Estijoje. Su orais mums, žinoma, labai pasisekė: savo patarimuose Martas mums rašęs pasiimti šiltų drabužių tam atvejui, jei lytų ar snigtų (kas tuos šiaurietiškus orus žino ?).
Gaila, kad iš paskaitos, kurią skaitė Tartu univero profesorė, mums buvo išverstos tik pagrindinės mintys (pvz., kad estai turi daug bendro su orkais; ar kad senovėje estai suasmenindavo visas blogybes ir mane, kad jos atvyksta iš Latvijos ar Lietuvos ; taip pat man buvo naujas dalykas, nors ir ne visai nelogiškas, kad Tolkinas nemėgo Vagnerio), kartais buvo sunku pagauti paskaitos logiką, nors turėjo būti tikrai įdomu.
Ilgai svarsčiau, ar neprivertus man Laiquos ir Wood už tai, kad teko jų kursą lankyti, pabandyti išgauti ugnį dviejų pagaliukų pagalba… Tačiau nutariau, kas jie vis dėl to pakankamai prisišliaužiojo per mano kursą, be to neturėjo galimybės grįžti pietums :shock: . Ir kursas, apart minėtojo ugnies išgavimo, buvo geras. Na, o tvirtovės užkariavimo pamokos išvis buvo smagumynas, be to, pravertė…
LARPas irgi nenivylė, nors manyčiau, kad žaidimo apie šventę Fornoste baigimasis Fornosto pražutimi nuteikia kažkaip pesimistiškai. Nors aš papriekaištaučiau karaliui Amlaitui dėl stojimo į atvirą mūšį vietoj sėdėjimo tvirtovėje, aš suprantu žaidėją Bernardą, kuriam visai nesinorėjo visą naktį marinuotis apgultyje (o bent naktį mes tikrai galėjome išlaikyti tvirtovę), kol priešininkai naikintų jo kepsnius :dancing: . Anyway, čia irgi gali būti tema ilgoms diskusijoms, priedo beprasmiškiems, kol mes nežinome visos žaidimo istorijos.
Ir štai mes, keliaujantys aktoriai iš Rūno, apie aukštą politiką nieko nenutuokdami, tik laikas nuo laiko pasitenkindami gandais (dažnai prieštaringais), ruošemės didžiajam vaidinimui Elendilio dienos proga. Pagaliau gi mano veikėjai Dolengur pasitaikė ilgai svajota proga suvaidinti prieš patį Karalių (nežinau, kodėl būtent prieš šitą karalių… Veikiausia, tiktų bet koks, bet šitas pasirodė esas pasiekiamas). Be abejo, tai buvo ypatinga pjesė, ne tai, ką mes dieną vaidinome miesto aikštėje plačiai publikai. Be manęs mūsų trupę sudarė Riena (Starly in her motherly self), mano kaip du lašu panašus broliukas Sador (Laiqua, vargšas elfas, kuris labai stengėsi vaidinti žmogų, priedo gerianti ir pamišusi dėl elfų) ir Galadė (ech, reikėjo nufilmuoti mūsų orkaitę švelniai saldžios būtybės vaidmenyje! Nors pilną VV jai pavyko išlaikyti tik vieną vakarą, užtat tai buvo nepakartojama ). Spėju, kad per žaidimą liet… tai yra, rūniečiai pagarsėjo kaip daininga ir – kas be ko – šiek tiek matrijarchalinė tauta.
Nežinau, ar priešui užpuolus tvirtovę iš mūsų buvo daug karinės naudos (nors asmeniškai spėjau nukauti kokius tris), bet savo dainavimu mes, labiausia pagrindinės mūsų dainininkės Riena ir Galadė, vos nesugriovėmė pilies anksčiau už priešą. Apgultis paliko didelį įspūdį; buvau visai iš širdies išsigandusi ir įsiutusi. Vos prieš porą valandų džiaugiausi patekus į istoriją; ogi istorija tebuvo raštininkės knyga, greičiausia sudeginta, kai galiausia buvo paimta Fornosto tvirtovė…
<hr>
Spėju, kad pagrindinis normalios komandos kriterijus būtų ar jinai yra vadovaujama DJ gerbiamojo smeli . Mūsų komanda man patiko: budami skirtingos asmenybės, gerai pritapome vieni prie kitų, duonai (kai kam – su šašlyku ) užsidirbti galėjome, nuo kokiu plešikų visi kartu, manau, apsigintume. Tik kad gydytojo neturėjome, bet tai gana logiška – jei žaidimo pasaulyje gydyti galėjo tik profesionalai, tai logiška, kad aktoriai tokio su savimi nesitampė. Plius, komanda pasižymėjo unikaliu stiliumi ir tikrai atkreipė į save dėmesį bei paliko įspūdį. Nagi, ar daug kas pastebėjo kelioliką neestiškų veidų Rudauro stovykloje? Nebent per turnyrą kas buvo pasižymėjęs… O štai mes neabejotinai nelikom nepastebėti!
Kad galų gale žuvome – tai ne vieni mes; prieš mus buvo 3-jų karalysčių pajegos ir tai jiems turi būti gėda, kad užpuolė mus su tokia persvara! Man už mano veikėjos žuti tai jau tikrai negėda, nebent apmaudu...