Karas ir moterys

Pasirodo Ksena ir Gabriele egzistavo is tikro:

Didžiojoje Britanijoje rasti Romos imperijos laikų amazonių palaikai apstulbino archeologus. Iki šio atradimo jie nežinojo, jog Britanijoje dislokuotoje senovės Romos kariuomenėje būtų tarnavusios moterys, rašoma žurnale "British Archeology".
Kambrijoje netoli Brauhemo rasti dviejų amazonių palaikai jau verčia archeologus kitaip vertinti moterų karių vaidmenį trečiojo mūsų eros šimtmečio visuomenėje.
Iš palaikų ir daiktų spėjama, kad šios dvi moterys buvo kilusios iš Dunojaus regiono Rytų Europoje - Norikumo, Panonijos, Ilirijos provincijų. Dabar tie plotai yra Austrijos, Vengrijos ir buvusios Jugoslavijos teritorijose. Būtent ten, anot senovės graikų, gyvenusios karingos moterys, vadinamos amazonėmis.
XX amžiaus septintąjį dešimtmetį rasti palaikai rodo, kad abi moterys mirė maždaug tarp 220 ir 300 mūsų eros metų bei buvo sudegintos ant laužo kartu su jų žirgais ir ginklais. Detaliau palaikus išanalizuoti ir juos identifikuoti pavyko tik po 2000 metų, atsiradus naujoms tyrimų technologijoms.
Manoma, kad amazonės tarnavo specialiuose romėnų daliniuose "numerii", kurie būdavo prijungiami prie reguliaraus Romos legiono Britanijoje.
Pasak Hilary Cool, vadovavusios archeologinei radinių analizei, teko keisti ankstesnį požiūrį į Romos imperijos laikų laidojimo tradicijas.
Kapavietės vietovėje trečiajame XX amžiaus dešimtmetyje buvo fortas ir Brokavumo civilių gyvenvietė. Iš viso rasta daugiau kaip 180 žmonių palaikų. Kiekvieno sudeginto žmogaus pelenai ir liekanos buvo palaidoti žemėje. Archeologai sugebėjo nustatyti mirusiųjų amžių ir lytį, atkurti gana aiškų Brauheme buvusių romėniškų laidotuvių vaizdą.
Vienos moters kape rasti jos ir žirgo sudeginti palaikai. Greta gulėjo kaulinė plokštelė (tokiomis buvo puošiamos dėžutės), kardo makštis, raudono molio keramika. Akivaizdu, jog tai aukšto rango asmenybė, maždaug 20-40 metų amžiaus. Kita moteris, 21-45 metų amžiaus, palaidota su sidabriniu dubeniu, kardo makštimis, dėžutės plokštele ir dramblio kaulo dirbiniu.

Senam žurnale skaičiau, kad keltų moterys kariaudavo.

o kaipgi! prisiminkim arshiaja Boudika!

Taip taip, Boudika arba Boadikėja - garsi kariūnė... Powello (?) knygoje "Keltai" rašoma, kad keltų priešininkai kartais persigąsdavo, pamatę, kad moterys mūšyje puola ne mažiau aršiai nei vyrai. Beje, visi būdavo nuogi

Haleth giminės moterys kariaudavo. Bet, kaip rašo UT, taip galėjo būti todėl, kad vyrų trūko...

Niu, kadangi *me istoriškai nepasikausčiusi ir yra tuose reikaluose visiška lama, tai gali tik išsakyti savo kuklų ežiukišką IMHO. Tai va, *me mano, kad moterys mūšyje yra žvėriškai naudingos, nes:
a) turi stipresnį išlikimo instinktą; b) kai įsiūtis pasiekia tą ribą, kai išlikimo instinktas nuslopsta, pavojingumu joks vyras negalis su jomis varžytis, nes: c) neprilygsta joms vikrumu, klastingumu ir išradingumu, kurie kompensuoja jėgos ir masės trūkumą. Vot tokia mano faktais neparemta nuomonė, kuri diskusijai nedavė nieko gero ar naujo.

P.S. Eoviuna rulez.

vat čia tai taip Aiquen,tiesų tiesa,bet kodėl tuomet jų tiek mažai kariuomenėse net ir šiais lygių galimybių laikais?kodėl jas nenoriai ir retai išleidžia visuomenė,nepasirengusi merginų grįžimui cinko karstuose.Pvz. Irako įvykiai,kai žuvo britų bei amerikiečių kariškės, parodė,jog visuomenė tam nepasirengusi(kilo skandalai,nepasitenkinimo bangos ir pan..net ir tokiose dažnai kariaujančiose visuomenesė :shock: )Kartais mitas,o kartais tiesa,jog moterys neretai būna psichologiškai silpnesės įvairiose situacijose ir jas lengviau paveikti,taip pat esmės kartais turi fizinė jėga..tačiau mitai dažnai laužomi..Visgi,kaip istorija rodo,moterys kariavo ir buvo geros kovotojos.Tai vyrų užsiėmimas,taip jau yra,bet kai įsiterpia moterys(grynai į karą),tai retai kada pagadina.O dar geriau yra tai,jog neįsiterpia,vadinasi...tokia išvadėlė.. : jei moterys valdytų iš esmės,galbūt turėtumėme elfišką taiką?

Taip, turėtume elfišką taiką
Yra viena indėnų gentis (nebeprisimenu, kuri...), kurioje aukščiausia valdžia net ir šiom dienom priklauso moterims. Per istoriją mokytojas pasakojo. Yra kažkokia moterų taryba, į kurią patenka moterys, pagimdžiusios tam tikrą skaičių vaikų, ir jos rūpinasi visa genties politika. Kariauja vyrai, bet jiems nurodinėja moterys (na, dabar gal jau nebekariauja, bet anksčiau taip buvo). Jeigu vyrai užsimano kariauti su kokia kita gentimi, šį savo pasiūlymą pateikia moterų tarybai ir moterys, apsvarsčiusios to karo galimą naudą arba žalą, duoda leidimą arba jo neduoda.
Va taip
Apskritai moterys mažiau linkusios į riziką, nes jų genuose užkoduotas instinktas saugoti save ir savo palikuonis. Tuo tarpu vyrai labiau linkę į visokias beprotybes (greičio viršijimas, muštynės, karas ir t.t.), užtat dažniau žūva ir taip vyksta natūrali atranka - išlieka stipriausi. Žodžiu, kaip ir gamtoje. Pvz., Lietuvoje gimsta daugiau berniukų nei mergaičių, tačiau apskritai moterų yra daugiau nei vyrų.

Alatar rašė:jei moterys valdytų iš esmės,galbūt turėtumėme elfišką taiką?

Abejoju. Tiesiog karai kiltų dėl kitų priežasčių...

Taisa: Žinau, po Elfhild pasisakymo mano komentaras skamba kvailokai...

O aš dabar staiga susivokiau... kokia dar elfiška taika? Juk elfai pirmam amžiuje buvo dar ir kokie karingi. Taigi "elfiška taika" galėtų reikšti nepaliaujamus, be galo ilgus nelaimę nešančius karus

Aiquen rašė:

Alatar rašė:jei moterys valdytų iš esmės,galbūt turėtumėme elfišką taiką?

Abejoju. Tiesiog karai kiltų dėl kitų priežasčių...

Taisa: Žinau, po Elfhild pasisakymo mano komentaras skamba kvailokai...

visuomet išlieka tokie svarbūs ir nelabai elfiški dalykai kaip ambicijos,valdžios troškimas,nenumaldomi,nevaržomi norai aistros..tai užvaldo žmones,nepriklausomai nuo jų lyties,odos spalvos ar pan.
Bet manyčiau,jog išsilavinusios moterys visgi būtų tam tikras sprendimas.. kita vertus nereikia pamiršti,jog karai-tai civilizacuijos variklis..jis veikia kai jam duoda kraujo ir skausmo..

Taisa:

O aš dabar staiga susivokiau... kokia dar elfiška taika? Juk elfai pirmam amžiuje buvo dar ir kokie karingi. Taigi "elfiška taika" galėtų reikšti nepaliaujamus, be galo ilgus nelaimę nešančius karus

elfiška taika visgi tesėsi šimtus metų,karai vyko ne dėl elfų iniciatyvos,o dėl pavienių asmenų bei priešo veiksmų,grėsmės..Elfai nėra tobulesni,bet pripažink Elfhild,jog jų taika yra kur kas geresnė nei žmogiškoji tai paaiškintina ir nemirtingumu,ir to ilgo gyvenimo išmintimi(bei jos siekimu,o ne valdžios ar pan.),tad moterys,kaip tam tikrais klausimais geriau galvojantys padarai darytu daug gero ne šiaip dalyvaudamos valdyme,bet ir lyderiaudamos..elfiška taika irgi tuo remiasi

Alatar rašė:kita vertus nereikia pamiršti,jog karai-tai civilizacuijos variklis..

būtent. Tokie kompiuteriai, kokius mes dabar turime namuose, JAV karinėse bazėse jau veikė prieš velniažin kiek metų... Iš vis dauguma išradimų ir technologijų patobulinimų šiais laikais vyksta karo sumetimais - ginklai ir pan. Bent didžiosiose valstybėse. Kaip kad šaltojo karo metu vyko lenktynės, kas greičiau pakils į kosmosą - o juk niekam į galvą nebūtų šovę statyti kažkokią raketą, jei nebūtų buvę visokių ambicijų, kovos.

TAISA: kažkaip vis taisyti reikia Na taip, aš sutinku, kad elfiška taika daug "taikesnė" nei žmogiška. Ten buvo tik šiaip pastebėjimas, kad apibrėžimas "elfiška taika" gali kartais suklaidinti

Esu skaičiusi visą knygą apie keltus-moterys ir kariaudavo, ir vadovaudavo mūšiams, ir mokė genties vaikus naudotis kardu.Taip pat jos būdavo ir žynės-pranašaudavo pergalę saviškiams, apžiūrėjusios papjautų belaisvių vidurius.tai kam jos išvis juos pjaudavo? :shock: 😉

Coranar rašė:Taip pat jos būdavo ir žynės-pranašaudavo pergalę saviškiams, apžiūrėjusios papjautų belaisvių vidurius.tai kam jos išvis juos pjaudavo? :shock: 😉

o kaip kitaip pažiūrėsi į vidurius ir išpranašausi mūšio baigtį,jų neišvertus laukan 😉 Bet būrimas iš tirčių..atsiprašau,iš žmogaus vidurių, nėra keltų išradimas,tai darė ir kitos tautos daug anksčiau prieš keltus..žinoma,žiūrint į kurį laikotarpį pažiurėsim..

Coranar rašė: Ne tai turėjau omeny,o kad žynės visada pranašaudavopergalę

nein,ne visada...kai išpranašaudavo pralaimėjimą,keltai papraščiausiai nestodavo į mūšį tą dieną,mat buvo baisiai prietaringi.Kita vertus,jie buvo labai drasūs ir moterys-žynės,nors ir matydamos,kad gali baigtis nekaip,užvesdavo saviškius,jiems papr. pameluodamos(va taip nereikalingais vyrais kartais atskirato moterys ) ir vyriokai kaukdami stodavo į kautynes..

O kas būdavo, jei moterys nemeluodamos išburdavo, kad bus pergalė, o vyrai pralaimėdavo? Kam už tai kliūdavo?

protinga nmoteris( ne veltui žynė) visuomet ras ką apkaltinti būdą kaip išsisukti..(aplinka,kalta,vyrų drąsa menka,vadas puskvaiįšis ir pan. ir t.t.)blogiausiu atveju galima pasimauti pačiai ant kardo ar išgerti nuodų...

Ha, abejoju ar viduramžiais ir pre-viduramžiais kas nors taip mylėdavo moteris (ypač keltai), kad žynės galėtų išsisukti gyvos, neduokdie neteisingai išpranašavus... Moterys visada likdavo atpirkimo ožkomis ...
Šiaip mano giliu įsitikinimu, moterys mūšio lauke už vyrus pranašesnės 😉 . Žinoma, tik tuo atveju, jeigu į jį išstumtos ne prievarta, savo noru, ginkluotos ir nors kiek pamokytos naudotis kardu ar bent jau grėbliu... Problema tik tame, kad mergaitės negimsta mokėdamos mosuotis kalaviju ar šiais laikais laikyti bazooką... Vyrai gimę kariauti 😉 . Moterys gimę sėdėt namo ir žliumbt. Nes taip istorija susiklostė. Vyrai įsigalėjo. Bet viską galima pakeisti, tik noro reik... Moterys, tokios kaip Eovyna, yra lobis , atstojančios 10 vyrų. a)vikresnės, lankstesnės; b) žyymiai protingesnės c)automatui ar kardui nulaikyt daug jėgos ir raumenų nereikia 😉 , o į stambius vyriškus rėmus lengviau pataikyt... d)daaaug labiau užsispyrę; e)laabai greit įsiunta, o pasiutusiai moteriškei ant kelio geriau nesipainiot, net kočėlo smūgis gali būt mirtinas...
Jeigu moterys valdytų, taikos tikrai nebūtų. Iš esmės tai priklauso nuo to, kokios moterys valdytų. Yra tikrų harpijų, gobšių ir pasipūtusių hitlerininkių , o yra ir visai švelnučių... Plius, moteriškas pavydas baisiau už marą...

Formeniel, nenuvertink grynos fizinės jėgos -- jokio šautuvo, numanau, niekada rankose nelaikei? Plius, yra kitų smukmenų, naudingų kare -- orientavimosi skirtumai, reakcijos greitis ir pan. Ir išvis čia tu keistai - tai aukštini moteriškes, tai paskui pavarai apie tą patį moterišką pavydą.

Žo, pritariu Elfhild - prie moterų valdžios karų smarkiai apmažėtų.

Ir geriau Balrogas kaimynas, nei elfų taika tavo kieme.