Likimas

jei žmogus norės ir bus mokslininku jei ne tai nebus viskas priklauso nuo žmogaus, nuo jo pasirinkimo.

žmogaus noras,kokį jis bepasirinktu,gali būti papraščiausiai suplanuotas veiksmas,o pasirinkimo laisvė,likimo keitimo laisvė ir pan. gali tebūti tik iliuzija(jų pernelyg daug šiais laikais matoma,kad patikečiau atsitiktinumais,likimo nebuvimu,žmogaus galia kontroliuoti likimą..mano manymu tai mažų mažiausiai naivu.. )

Alatar -- duok pavyzdžių likimo 'real laife'?

toje pacioje slykstuko dvasioje:

slykstukui lemta rasyti siame forume, nes kitaip jis juk nerasytu ))

Absoliutus determinizmas ar fatalizmas - filosofinis reikalas. Juk visada galima pasakyti: "Kvantiniai ir kiti mums atrodantys atsitiktiniais procesai tokie nėra, nes mes nesugebame pastebėti juos determinuojančių reiškinių". Antra vertus, moraliniu požiūriu nėra itin svarbu, ar tavo apsisprendimai buvo nulemti, ar ne - subjektyviai juos priimant vis tiek reikėjo rinktis ir kankintis 😉 Kitaip sakant, kasdieniniam gyvenimui determinuotumas nedarytų jokios įtakos. O filosofiniu požiūriu manyti galima visaip: galima remtis dabartine mokslo nuomone (ir turėti omenyje, kad ji tuoj pat pasikeis, kai tik bus rasta kitokių įrodymų - mokslinis požiūris man ir atrodo geras todėl, kad pripažįsta savo klaidas bei tobulėja), galima pasirinkti kokią nors poziciją pagal skonį, nekreipiant dėmesio į argumentus kaip į (be abejo) ribotus. Bet net jei pripažįstame, kad atsitiktinumai tikrai yra atsitiktiniai, pastebėsime, kad daug reiškinių turi tiksliai numatomas pasekmes. Akmuo, pastumtas nuo skardžio krašto, nusiris žemyn ir t.t. Todėl visiškai paneigti "likimo" negalima. Antra vertus, kuo sistema sudėtingesnė, tuo sunkiau kažką prognozuoti. Vieni reiškiniai vis tiek yra sąlygoti kitų, bet tiksliai numatyti rezultato negalime. Žmonės ir jų santykiai - labai sudėtingas reikalas, manau, kad "absoliutaus likimo" čia nerasime... (Ajė vajė, taip norisi prisiminti "Mažumos nuomonę" (Minority Report) - vieną iš nedaugelio filmų, viską analizavusio detaliai, ir dargi itin gudriai išsisukusio nuo atsakymo į klausimą, ar likimas yra).

Bet Viduržemėje likimas kuo puikiausiai buvo, bent jau Sile fate ir doom minimi turbūt kas antroje pastraipoje. Tai tikrai trikdo, nes yra Ilūvataro duota aksioma, kad žmonės patys galės kurti savo ateitį. Kol kas man atrodo, kad Sile labai veikia lokalus, baigtinis determinizmas. Juk net Melijana Tingolui sakė - užprogramavai lemtį, tai dabar sėdėk ir lauk, kol ji bus įvykdyta, o po to žiūrėsim

aš manau, kad pastūmus akmenį jis gali kartais ir pakilti į viršų ...
nebūtinai nukristi ... 😉

ypac kai stumi is apacios i virsu

Bet galų gale jis vistiek atsidurs ant žemės

>Bet galų gale jis vistiek atsidurs ant žemės

as visada sakiau kad elfai nemastantys sutverimai:

jei stumimo jega duos akmeniui pagreiti kuriuo jis gales iveikti zemes orbita tai jis tikrai nenukris atgal, o jei pagreitis bus ir dar didesnis tai akmuo gali is viso palikti Saules sistema

Drįstu pastebėti, kad ši gija yra apie likimą Tolkino kūryboje. ~Starlz~

Pranašystės. Tolkiną pateisinti galima tuo, kad pranašystės išsipildo ne savaime, o tik veikėjams praliejus daug prakaito ir kraujo. Tai ne tiksli prognozė, o tik nurodymas apie tam tikros „jei-jei“ sekos rezultatą: nesistengsi, tai nukeliausi kitomis priežasčių ir pasekmių medžio šakelėmis. Be to, tokiais pranašais kaip Malbetas aplinkiniams tikėti neprivaloma.

Prasčiau Mandoso atveju, kuris dar tik po Myrijelės mirties (pokalbiai apie Finvę ir Myrijelę ‚Morgoth‘s Ring‘) kitiems valams ir valėms prikalbėjo netgi apie Earendilį (ir net vardą jau žinojo). Ir pasigyrė, kad jam ‚foretelling (by which was meant prophecy concerning things which neither reason upon evidence, nor (for the Valar) knowledge of the Great) is granted no less than doom‘. Na, jei tai nėra ‚reason upon evidence‘, tai nereikia nervintis, jog Namas viską apskaičiavo. Tai nėra ir tai, ką jis žinojo – žr. apibrėžimą, tad nervintis tenka dėl to, kad numatymas čia tikrai kuo tikriausias numatymas, ir dėl to numatymo mechanizmo. Arda visgi yra – ar bent jau gali būti įsivaizduojama – kaip labai racionalus pasaulis. Tai jau bus visai mana interpretacija, bet man jau geriau labai labai fantastinis apskaičiavimas kvantiniu lygmeniu nei tikras pranašavimas. O gal tai ir telpa į ‚things which neither reason upon evidence‘ – jei tie „išmąstomi dalykai“ yra tai, kas išmąstoma šiuolaikinės fizikos supratimu.

Bet čia pasaka nesibaigia. ‚At the end of the manuscript of Laws and Customs among the Eldar are several pages of roughly written 'Notes'‘, ir čia paaiškėja, jog jei ne Arda, tai JRRT tikrai racionalumu nesiskundė (ir jei būtų kitaip, Arda nebūtų mano susižavėjimo ir nagrinėjimo objektas). ‚Reference is made to things that had not at that time happened (is it ..... prophecy?), but that is partly due to later commentators. For the 'Statute of Finwe and Miriel' was among the documents of lore most deeply studied and pondered. And as has been seen many questions and answers arising were appended.‘ Hė... Bet yra ir pamąstymų, jog ‚The World and its Time appears to begin and end simply because it is bounded, neither infinite nor eternal.‘ Tad gal Mandosas, nors kaip valas nužengęs Ardon, turi kokį modulį „išorėje“?...