Kas yra VŽ

Žinučių — 25; puslapių — 2.

2 puslapis iš 2 · 21–25 žinutės iš 25

Žinutė #21

Indraja rašė:Nieko, paieška internete veikia :)
Manau, tai šratasvydžio žaidimas su tam tikrais LARPG elementais ir šauniai priderintais rekonstruktoriais. Yra ir VŽ, orientuotų į laimėjimą ir komandinį žaidimą - tokiam žaidimui galbūt šis ir artimas. Tačiau bent jau man įprastesni kito tipo VŽ, kur, net jei veikėjas / komanda siekia pergalės, yra ir kitų ne mažiau svarbių dalykų. Pirmiausia veikėjų charakteriai ir ne tik "kariški" santykiai. Tarkime, jei mano veikėjas bijo susišaudymų, jis neis į ataką, o slėpsis, kol nebus į ją jėga išvarytas. Arba, jei mano veikėjos geriausias draugas per pilietinį karą atsidūrė priešininkų pusėje, mano veikėja gali pasirinkti padėti draugui, net jei taip pakenks savo pusei, ir net jei pati bus už tai sušaudyta.
O, čia jau rimčiau.
Norėtus ir tam klube tokių, bet daugiausia ten visgi tautinio sąmoningumo ugdymas parodant, kad ne visi paėmę ginklą į rankas yra didvyriai..
Hmm.. Kol kas ten sušaudytas buvau tik dėl to, kad mano personažas buvo žydas, kuris pabijojo pabėgt su kitais.. Tiesa, tuos bėgančius pasitiko kulkosvaidžio ugnis, bet keliems visgi pasisekė..

Nors širdis visgi labjau linksta prie tavo aprašyto varianto :).
Išėjau aš rasotais takeliais, gauruotom kojelėm mindamas lapus..

Žinutė #22

Taigis taigis, laukiu, kada Vilniuj "VII fortą: lietuvišką tragediją" parodys. Mat gerbiu visa ko direktorių, LJ ir gyvai mačiau :)

Būtent - VŽ ir yra įdomūs tuo, kad leidžia kurti veikėjus - gyvus žmones žaidimo gimdomoje tikrovėje - gyvame pasaulyje. Tarsi kine ar knygoje, skirtumas tas, kad įspūdis stipresnis kokiu kubiniu laipsniu, nes įkūniji veikėją pats :)
Nai tulya elenelya le
Artanna tienen

Arthoron-Volochonskij-BG

Žinutė #23

Indraja rašė:Taigis taigis, laukiu, kada Vilniuj "VII fortą: lietuvišką tragediją" parodys. Mat gerbiu visa ko direktorių, LJ ir gyvai mačiau :)

Būtent - VŽ ir yra įdomūs tuo, kad leidžia kurti veikėjus - gyvus žmones žaidimo gimdomoje tikrovėje - gyvame pasaulyje. Tarsi kine ar knygoje, skirtumas tas, kad įspūdis stipresnis kokiu kubiniu laipsniu, nes įkūniji veikėją pats :)
Šį savaitgalį, berods Skalvijos kino teatre rodys. Na ir kaip visada man be šansų atvažiuot pamatyt :(..

Kas dėl VŽ, tai tas kurį nupasakojau buvo gan stiprus psichologinis sukrėtimas man. Aš gana taikus žmogus, kai kiek pacifistiškas sakyčiau. O čia.. Pradžioj dar ėjo suvokt, kad tie šratai nežudo, bet įkarštyje tai dingo. Dar vėliau ir lankstytis nuo kulkų nustojau. Liko tik viena, IŠGYVENT. Nejučia tapau tarsi medžiojamu padaru kuris gali ir pats žudyt. Vėlesnė savianalizė parodė, kad tuo metu nelabai beskyriau, kad šaudau ne tikromis kulkomis.
Taigi, jei toks vienos dienos poveikis, tai kaip tokie dalykai tikrose situacijose veikė žmones, kurie keletą metų tuo ir tegyveno? Jėrgutėliau, čia gi tikrai sužvėrėt be atitinkamo pasiruošimo galima.

O vaidmenų žaidimai sakyčiau tokiu atveju tampa puikia praktika, norint isijaust į kitą asmenį, plius paruošia gana netikėtoms situacijoms :).
Išėjau aš rasotais takeliais, gauruotom kojelėm mindamas lapus..

Žinutė #24

Ech, nesimato repertuare... Parašyk man AŽ, jei ką išgirsi, būsiu dėkinga!

Uhu, poveikis būna... Šiaip VŽ netgi stengiamasi apsidrausti, kad nebūtų tokių situacijų, kai technikai ar žaidėjai gali pernelyg įsijausti į, tarkim, Angbande belaisvius kankinančių orkų ir kitų padarų vaidmenis - nes po kurio laiko jie įsijaus tiek, kad ribų nebejaus (yra buvęs gana įžymus atvejis žaidime Silm-Ekstrym, bet ir žaidimų nereikia, tą rodo klasikiiniai psichologijos eksperimentai). O potyriai "proto ribose" tikrai daug duoda. Žaidime "Miestelis" buvau prieš dvejus metus, ir nuo tol į kai kuriuos istorinius dalykus žiūriu ne tiek kitaip, kiek kitokiu būdu - tegu sumodeliuota tikrovė, bet patirta visgi nuosavu kailiu, žymes palieka.
Nai tulya elenelya le
Artanna tienen

Arthoron-Volochonskij-BG

Žinutė #25

Mhm, pritariu Indrajai. Tai karinis komandinis žaidimas maišytas su rekonstrukcija ir pora larp'o elementų.
LARP'e, net ir kovos metu, kai tau įsakoma kažką daryti (jei turi vadą, aišku) pirmoje vietoje yra veikėjo atžaidimas. Tavo veikėjo charakteris, būdo bruožai, požiūriai, nuostatos (tai paprastai išdėstoma kventoje/legendoje) lemia tai, kaip jis reaguoja į aplinką ir kitus veikėjus, o aktyvaus veiksmo metu į kitų veiksmus ar nurodymus (išskyrus meistro nurodymus).


Pusiau iš kitos operos - http://www.youtube.com/watch?v=tiGikwPsMcE verta nukeliaut vien į kostiumus paspoksot ir NPC'iaku pabūt :D
Raganauju –
Saulėj garuoja džiūdamos
žolelės nuo nemigos, širdies dieglių –
žolelės, kad pavirstum vilkolakiu –
žolelės, kad prašvistų aptemę akys,
žolelės, kad aptemtų šviestos akys,
žolelės, žolelės...
ir driežai.