Quenya-lietuvių žodynas

Bendras Tolkien Lietuva Forumiečių Indyor Elenion Narių Kvenjos Mokinių Savanorių Projektas

QUENYA – LIETUVIŲ KALBŲ ŽODYNAS

Projekto dalyviai:

Elfhild
Laiqualasse
Ellorion

Projekto globėjas:

~Indyor Elenion~

Projekto tikslas:

Palaipsniui pildyti žodyną jau išmoktais žodžiais. Žodynas neturi atspindėti visų žodžių reikšminių niuansų bei etimologinių kilmių, bet turi patenkinti kasdienes kvenjos mokinio reikmes

Projekto eiga:

Abėcėlė padalinama į apytiksliai lygias dalis (atsižvelgiant ir į tai, kuria raide prasideda daugiausiai žodžių) ir kiekvienas projekto dalyvis prižiūri jam paskirtąją: pasirodžius naujai pamokai, atitinkamus žodžius įrašo į savąją žodyno atkarpą.

Pasiskirstymas:

A-G Elfhild
H-O Laiqualasse
P-Y Ellorion

Privilegijos:
Dalyviai bus atleisti nuo vieno konkretaus pratimo namų darbuose

A

aiwë "paukštis"
alassë “džiaugsmas, laimė”
alda "medis"
alta "didžiulis"
alya “turtingas” (nebūtinai materialia prasme)
Ambar “pasaulis” (vartojamas kaip vardas – be artikelio)
ambar “lemtis, likimas”
ambo “kalva”
an “nes”
Anar "Saulė"
ando "vartai"
anna “dovana”
anta- “duoti” arba kartais "suteikti", būtasis laikas ánë (gali būti ir paprastas antanë, tačiau geriau vartoti netaisyklingąją formą ánë)
anto “burna”
anwa "tikras"
apa prielinksnis “po” (vėliau, po kažko – angl. “after”)
ar "ir"
aran "karalius"
arwa būdv. “turintis, valdantis”
ata “vėl”
Atan “žmogus” (žmonių rasės atstovas)
atar "tėvas"
atta “du”
aurë “diena” (šviesusis paros metas)

B

C

caima "lova"
cainen “dešimt”
caita- "gulėti"
cala “šviesa”
calima "šviesus"
canta “keturi”
cantëa “ketvirtas”
cap- "pašokti" (į viršų)
car- “daryti, gaminti”
carnë "raudonas"
cen- "matyti"
cenda- "skaityti"
cirya "laivas"
coa “namas”
colla “apsiaustas”

D

E

ehtë “ietis”
Elda "elfas"
elen "žvaigždė"
engwë “daiktas, dalykas”
enquë “šeši”
et “iš” (vartojamas su abliatyvu)

F

farya- “užtekti, būti pakankamai” (negalininkinis; pvz. lempë ciryar faryar “penkių laivų užtenka”)
fir- “mirti”
firin "miręs"

G

Įtraukti 13-ikos pamokų žodžiai.

H

haira “tolimas”
harma "lobis"
harna- “sužeisti”
harya- "turėti" (kažkokią nuosavybę)
hauta- “sustoti”
hen (hend-) "akis"
hilya- “sekti” (paskui kažką, pvz. sekti paskui vedlį)
hir- "rasti"
hlar- “girdėti”
hosta- “su(si)rinkti, su(si)burti”
hrávë “mėsa”
hroa “kūnas” (plg. hrávë “mėsa”)
hwarin "kreivas, kuprotas"

I

ilya* “kiekvienas/visi”
imbë “tarp”
Isil "Mėnulis"

K

L

laita- “palaiminti, girti, gerbti”
lala- "juoktis"
laman (lamn-) “gyvūnas”
lambë “kalba” (pvz. “elfų kalba”, bet ne “kalbėjimas”)
lanta- “kristi”
lassë “lapas”
laurëa “auksinis”
lempë “penki”
lelya- “eiti, keliauti, vykti” (būt.l. lendë, atliktinis (e)lendië)
lerya- “paleisti, duoti laisvę, išlaisvinti”
lië "žmonės, tauta" (visa "etninė grupė" ar net rasė, kaip Eldalië = Elfų rasė)
limpë “vynas”
linda- "dainuoti"
linta “greitas”

M

macil “kardas, kalavijas”
mahta- “kautis” (ginklu)
malta “auksas”
mapa- "sučiupti, pagriebti"
mára “geras” (prasme “tinkamas, naudingas”, bet ne moraline prasme)
mat- "valgyti"
mel- "mylėti"
Menel “dangus, padangė” (vartojamas kaip vardas, rašomas didžiąja raide, be artikelio)
menta- “siųsti”
mer- “norėti”
melin "mielas, brangus"
mindon “(didelis) bokštas” (pvz. Ortankas)
minë “vienas”
minquë “vienuolika”
mi - buvimo vietą žymintis prielinksnis (kaip angl. “in”)
mir, minna “į”
mól “vergas”
morë "juodas"
mornië “tamsa”
muilë “paslaptis, slaptumas”

N

Namárië! “Sudiev!”
Nauco "dvorfas"
neldë “trys”
nér (ner-) "vyras" (suaugęs bet kokios rasės vyr.g. atstovas: elfas, dvorfas, hobitas…)
nertë “devyni”
ninquë "baltas"
nís (niss-) "moteris" (atitinkamai bet kokios rasės mot.g. atstovė)
noa “mintis, idėja”
nórë “šalis, kraštas” (plg. Númenórë)
nu "po" (prielinksnis, pvz. po stalu, po medžiu)
Númen “Vakarai” (plg. Númenórë = Númen + nórë)
nulda “slaptas”
núra “gilus”
nurta- “slėpti, slėptis”

O

ohtar “karys”
ondo “akmuo” (kaip medžiaga, nors taip pat kartais naudojamas ir reikšme “uola”)
or “virš”
oron (oront-) "kalnas"
orta- "kilti", taip pat naudojama kaip "pakelti"
osto “miestas”
otso “septyni”


12 pamokų žodžiai

Beje, jei kas nors pastebėsit kokį trūkstamą žodį ar šiaip klaidą, nepasididžiuokit - praneškit Juk net Valos klysta, o mums iki jų dar toli

P

parma "knyga"
pol- "galėti, sugebėti"
pusta- "sustoti"

Q

quanta …-o “pilnas [kažko]” (po jo einantis daiktavardis turi būti kilmininko linksnio)
quen nežymimasis įvardis "kažkas"
quet- "kalbėti, sakyti"

R

rá (ráv-) "liūtas"
ramba "siena"
ranco "ranka"
rassë "ragas" (paprastai gyvūno, bet kartais vartojamas kalno viršūnei apibūdinti)
rasta "dvylika"
rimba "dažnas/daug, gausus"
rocco "arklys" (labiau jojimo žirgas)
roita- "persekioti, vytis"
ruc- + abliatyvas “bijoti (kažko)” (rucin i rávillon “bijau liūtų”)
ruhta- "išgąsdinti, kelti siaubą"

S

saila "išmintingas"
sambë “kambarys”
sar (sard-) "akmuo" (apčiuopiamas akmenėlis, gabalas, o ne medžiaga pvz. statyboms)
seldo "berniukas"
seler (sell-) "sesuo"
sérë "taika"
sermë "draugė"
sermo "draugas"
sil- "šviesti" (balta arba sidabrine šviesa, kaip žvaigždžių arba mėnulio)
sinomë prieveiksmis "šioje vietoje" arba tiesiog "čia"
sírë "upė"
suc- “gerti”

T

talan (talam-) "grindys"
tári "karalienė"
tasar "gluosnis"
taura "galingas"
taurë "miškas"
tec- "rašyti"
telda "galutinis, paskutinis" (iš jo patogu pasidaryti prieveiksmį teldavë "pagaliau, galiausiai")
ter (arba terë) "pro, per" (angl. "through")
tië "kelias, takelis"
tir- "stebėti, saugoti"
tiuca "storas, stambus"
tolto "aštuoni"
toron- (torn-) "brolis"
tul- "ateiti, atvykti"
tulta- "pakviesti"
tur- "valdyti” (pvz. valdyti kardą)

U

ú "be" (po jo einantis daiktavardis turi būti kilmininko linksnio)
ulya- “pilti; lietis” (galininkinis arba negalininkinis priklausomai nuo reikšmės)
úmëa "blogas, velniškas" (evil)
urco, orco "orkas" (žodis urco Valinore buvo naudojamas bet kam, kas kelia siaubą, bet atvykus į Belerijandą pritaikytas orkams, kuriuos panašiu žodžiu vadino sindai. Sindų kalbos veikiamas šis žodis įgavo ir kitą variantą: orco. Naudoti galima abu.)

V

vanya "gražus"
varnë "rudas"
varya- “apsaugoti”
vendë "mergina"
ve “kaip”
verya- "drįsti" (įdomu: kilęs iš tos pačios šaknies, kaip ir sindiškas vardas Beren, reiškiantis “drąsus, išdrįstantis”)

Y

yondo “sūnus”
yulma "puodelis, taurė"

Įtraukti 12-os pamokų žodžiai.

Hmmm, gal galit man paaiškinti, kaip atskirti, kuri žodyno dalis papildyta, kuri dar ne? Gal reiktų parašyti, kad koreguota paskutinį kartą? Aš čia poros žodžių užsiieškojau ...

mhm gera mintis. mano žinutėje kažkaip rašo, kad "paskutinį kartą keista...", bet šiaip toks užrašas kartais neatsiranda (nesuprantu kodėl).

Tai tuomet pridurkim po eilutę apačioje.
Tik siūlau rašyti pamokas, o ne datas. Pvz.: "Įtraukti 9-ių pamokų žodžiai", o paskui ištaisyti į "10-ies".

Kol kas mano ir Ellorion 9-os žodžiai yra, o Laiqua dar nepridėjo.

:-) koks aš stropus

o galit man paaiškint kuo skiriasi pusta- nuo hauta-

Atsiprašau ir persiprašau. Rytoj pridėsiu ir savo dalį.

Ellorion rašė:o galit man paaiškint kuo skiriasi pusta- nuo hauta-

Geras klausimas. nepagalvojau. ką tik pastudijavau žodyną, tai žinok, kažkokių didelių skirtumų neradau. Štai ką rašo:

hauta- "cease, take a rest, stop"
pusta- "to stop, put a stop to"; also intr. "cease, stop"

Nelabai suprantu, ką sutrumpina "intr." gal kas žinot? Žodžiu, kokias daryčiau išvadas, tai kad "pusta-" šiek tiek bendresnis žodis, reiškiantis apskritai nustoti kažką daryti (arba sustabdyti kažką), o tuo tarpu "hauta-" labiau tinka vartoti, kai kalbame apie fizinį judėjimą ar pan., na tarkim keliauji kažkur ir sustoji pailsėti.

Mano kukliu supratimu, pusta panašesnis ne į sustoti, bet į sustabdyti.

O man atrodo, kad ir į tą, ir į aną nes yra ir "stop", ir "put a stop to". aišku, "stop" gali reikši ir "sustabdyti", bet tokiu atveju nebūtų atskirai paminėtas anas "put a stop to" - kategoriškai tik "sustabdyti". nes kam rašyti du tą patį reiškiančius vertinius - vadinasi, jie ne tą patį reiškia: vienas "sustoti", kitas "sustabdyti".
va
bet reikia išsiaiškinti, ką reiškia tas "intr."

Kažkodėl peršasi mintis, kad "interjection", nors Oxforde vartoja santrumpą interj. Arba "interrogative". Bet bent jau man nė vienas variantas nelimpa prie šio konkretaus žodžio.

Šiaip... Versčiau taip:

hauta- stabtelėti, laikinai sustoti, nustoti ką daryti
pusta- baigti, pabaigti, nustoty ką daryti

Reikia atkreipti dėmesį į niuansą "take a rest".

'Apdėjau' ir savo žodyno dalį.

nu beveik... viskas / niekas neaišku

reik ieškot vieningo varianto, kad visi sutiktų ar dar ką nors...
ir va kai susitarsim tai reiks pažymėt žodyne, kad aiškiau būtų.

Tai gal tada paliekam Starlin variantą?

intr reiškia intranzityvinis, t.y. negalininkinis. Kam nors neaiškus pats terminas?

... gal ir neaišku..
čia gal, kad negalima vartoti "sustabdyti ką"

Aha, vadinasi, negalininkinis! Taip, tai reiškia, kaip Ellorion pasakė, kad neatsako į klausimą "ką", vadinasi, gali reikšti tik "sustoti", bet ne "sustabdyti".
Na bet ten parašyta "or", vadinasi, vis tiek gali būti dvejaip

Gerai, siūlau taip:

[pakartosiu, kad palygintumėt]
hauta- "cease, take a rest, stop"
pusta- "to stop, put a stop to"; also intr. "cease, stop"

hauta- stabtelėti, sustoti; baigti ką daryti (trumpam laiko tarpui). (plg. pusta-)
pusta- 1) pabaigti, sustabdyti; 2) intr. nustoti, sustoti. (plg. hauta-).

sakyčiau, ir hauta-, ir pusta- yra tiek tranzityviniai, tiek netranzityviniai, t.y. galima sakyti ir aš stabtelėjau, ir aš (trumpam) nustojau kažką daryti, tik pusta- reiškia ilgalaikį sustabdymą: aš sustabdžiau [darbą], aš nustojau [dirbti]. Šiuo atveju intr. tėra paaiškinamasis, labiau gal reikalingas angliškame variante, nes jie turi identiškus žodžius: cease, stop - o "stop" vienu atveju (hauta-) gali būti tranzityvinis, kitu (pusta-) - ne. Lietuviškame variante intr. palikime, nes priešdėliniai veiksmažodžiai taip pat gan panašūs vienas į kitą.

Va, šitaip man atrodo gerai. Manau, kad galime taip ir palikti.
ir tikiuosi, kad nieko naujo neišradome... kada nors, kai turėsiu laiko, pasikonsultuosiu šiuo klausimu užsienio forumuose.