Žinučių — 43; puslapių — 3.
Simbelmyne rašė:Apskritai, Rohanas ir Lietuva pakankamai panašūs:Tikiuosi, neprieštarausite, kad tai išplėtosiu į atskirą temą. Būtų visai neblogai pasigilinti į Mersijos (ar kaip ten tiksliai tas Anglijos regionas vadinasi) ir Lietuvos kultūrinius panašumus ir jų atspindį Tolkino Rohane.
1) Rohano vėliava su žirgu, Lietuvos herbas - raitelis
2) geltonkasės moterys
3) matėt filme Edoraso stogus? Visi su "lietuviškais" žirgeliais, tik žiūri jie vienas į kitą, ne kaip mūsiškiai...
ar ne? 
), kol kas tik norisi priminti, kad pats žodis Anglia yra susijęs su angle - kampas, o tas kampas buvęs kažkur tarp dviejų upių, jei neklystu, Jutlandijos pusiasalio pietuose. Todėl nenuostabu, kad su skandinavais susiję. Bet nejaugi baltai su vikingais nieko bendro neturėjo? Turėjo, ir dar kaip! Per karus plinta ir kultūra...
). ]. Kas del kalaviju, tai lietuviai naudojo savo gamybos kalavijus, nors buta ir iveztiniu is vikingu, slavu.Romos legionų išvykimas iš Britanijos 410 m. paskatino piratus pradėti puolimą. Daugiau kaip šimtą metų Romos vietininkai stengėsi išlaikyti tvirtoves "saksų pakrantėje". Dabar romėnų - britų gyventojai buvo palikti likimo valiai. Kai kurie romėnų daliniai po 418 m. gal dar buvo sugrįžę dešimčiai ar dvidešimčiai metų, tačiau prašymai Etijui 446 m. liko be atsakymo. Netrukus visi nuolatiniai Britanijos ryšiai su imperija nutrūko. Nuo tada ilgieji anglosaksų laivai gabeno ne tik piratus, bet ir prekeivius bei kolonistus. 457 m. Kentas pasidavė Hengesto vadovaujamiems jutams - genčiai, kuri prasiskynė kelią iš "Jutlandijos" Danijoje per Fryziją. Anglai, palikę savo buvimo ženklą "Angelno" apygardoje Šlezvige, užėmė rytines Britanijos pakrantes. Jie įplaukė į Humberio upės žiotis ir įkūrė čia bendruomenes. Iš jų vėliau susidarė ekspansyvi Mersijos karalystė (pavadinimas reiškia marką - pasienio sritį). Saksai, kuriems vadovavo Elė, pirmiausia išsilaipino pietinėje pakrantėje. Taip jie padėjo pamatus pietinių saksų karalystei (Saseksui). Kiti - vidurio saksai (Midlseksas) ir rytiniai saksai (Eseksas) - Temzės slėniu slinko aukštyn.Taip pat pora minčių iš T.Shippey "Tolkien: author of the century":
Taip prasidėjo ilgai trukęs rytinės Britanijos nukariavimas ir apgyvendinimas, pasibaigęs "Anglijos" atsiradimu. (244 - 246psl., "Europa, istorija")
Among historians the central kingdom of Anglo-Saxon England is invariably known as 'Mercia' <...> the West Saxons <...> called their neighbours the Myrce. If their name <...> had survived, it would certainly have been the *Mearc. Tolkien, however, <...> would have had no trouble in translating this back into Mercian, removing the West Saxon diphothongization, and coming up with the *Marc, pronounced 'Mark'. In Anglo-Saxon times the natives of Worchestershire and Warwickshire and Oxfordshire, and many other counties, would have told anyone who asked that they lived in the Mark, and also in their own particular Shire: names at once both ancient and modern, indeed unchanging. As for the white horse that is the emblem of the Mark, like Bree and the Barrow-downs it lies less than a day's walk from Tolkien's study, the White Horse of Uffington, cut into the chalt a short stroll from the great Stone Age barrow of Wayland's Smithy.Na, prie rohanietiškų vardų, kurie yra "purely anglo-saxon", dar turėsime progos grįžti. Dabar norėčiau atkreipti dėmesį į jau pastebėtą detalę: žirgai, arkliai ir t.t. Mūsų Vytis (beje, MJR festivalyje klausėme paskaitą apie heraldiką, jei Laiqua ir Woodberry ką nors prisimena, prašom įkišti savo trigrašį) ir Rohano Baltasis Žirgas. Lietuvių liaudies dainų berneliui vyriškumo simbolis - ne kas kitas kaip jo žirgelis. Dainose mergelė, lydėdama brolelį ar bernelį karan, pabalnoja jo žirgą, stovi prie vartelių atsisveikindama. Eoviuna išlydėdama Aragorną į Mirusiųjų Takų pavojus atlieka savotišką atsisveikinimo ritualą. Bet nenorėčiau to sieti vien su Lietuvos kultūra. Įtariu, kad ankstyvaisiais viduramžiais - Markos gyvavimo laikais - panašius santykius su žirgais turėjo ir kitos tautos. O gal tai išskirtinis šiauriečių bruožas?
Mūsų Vytis (beje, MJR festivalyje klausėme paskaitą apie heraldiką, jei Laiqua ir Woodberry ką nors prisimena, prašom įkišti savo trigrašį) ir Rohano Baltasis Žirgasvytis - mot g. zodis, kiles nuo rus. pogonia. Baltarusiai, lenkai, cekai, vengrai - tai tik keletas tautu, kuriuose aptinkame vyties [o ne vycio] motyvu. Taip, kad balta rohano arkliuka galima gretinti su bet kuria is siu valstybiu.
Kiek pamenu, Britanijoje buvo praktikuojamas pėstininkų karasne visai. Anglai labai sauniai naudojo sinkiaja kavalerija. O va shkotai visada kaldavosi pesti [vien Stirlinga prisiminkim].
Vyties motyvai aptinkami daug kur, tačiau vytis kaip toks dalykas - lietuviška tradicija ir taktika. Gal ir daugiau pagoniškų kraštų užsiimdavo vytimis, tačiau, IMHO, krikščionybė ir kartu su ja atėję riteriai bei sunkioji kavalerija išstūmė tokią taktiką. Taigi Lietuvoje ji išliko ilgiausiai.Laiqualasse rašė:Taigi gali būti, jog rohirimų meilę žirgams JRRT sukūrė ne remdamasis pačios Anglijos istorija. Arba gal Anglijos, bet vėlesnių laikų istorija.Esi visiškai teisus. Kiek pamenu, tą pabrėžė ir Shippey. Taigi Rohanas iš dalies yra ir "mišrainė"...