Dešimtas vasarinis pasivaikščiojimas po Lietuvą

Aldarion rašė:Very low levels of challenge with you guys, em... rangers... whatever...

Išbandymus ir iššūkius palikime savaitgaliniams žygiams Ir šiaip, palyginus su pirmaisiais trim Didžiaisiais žygiais, mes dabar žygiuojame žymiai rimčiau.

Tiesa, variantas žygiuoti nuo maždaug Seredžiaus, kad ant plento palei Nemuną būtų pustrečios dienos ėjimo, man visai patiktų; tik kiek atsimenu, kai prieš keletą metų būtent apie tokį variantą kalbėjomės, kažkas (gal le_golas, gal Exo) aiškino, jog netoli Jurbarko yra pavojingos vietos, ir nepavyko išspręsti nakvynės klausimų, nepataikant į per arti Jurbarko esančias stovyklavietes.

Aredhel iš diskusijos Bastūnų gildijoje rašė:Į žygius einu ne savo valios mėginti, o dėl smagumo. Kepinant saulei ant asfalto smagumo mažai.
Kas dėl ir smagu ir "bastūniška" - būtų ejimas į kelių dienų žygelį "aftentiškom" priemonėm, be palapinių, be kilimėlių ir miegmaišių, be virdulio, su vieno litro gertuve ir maisto daviniu trim-keturiom dienom (priklausomai nuo žygio ilgio). Galėsim eiti kada tik pasakysi - tik pasiruošk.

Kam jau kam, Aldai, bet tau su savo verkimais, kad stovykloje elektros nėra, tai apie bastūnavimą patylėti. O jei nori tiesiog išmėginti kiek gali atlaikyti tavo kojos - bėk maratoną.

Į stovyklas ne bastūnauti važiuoju, be to, aš visiškai nesibaidau modernių bastymosi priemonių, tokių kaip geri batai, patogi kuprinė ar šiltas miegmaišis, tuo labiau žygyje video kamerų ar fotoaparatų. Šimtaprocentinės rekonstrukcijos aš niekad iki galo nesupratau (kaip ir amišų, atsisakiusių elektros ), nes mano manymu tai yra tiesiog savo galimybių ribojimas. Bet netgi ir su tokiomis nuostatomis autentiškam žygiui pasirašyčiau (žinoma, su kamerom ir fotikais) - tai taip pat yra iššūkis, ko man būtent ir norisi iš žygių. Beje, prieš vartodami visokius sadomazochizmus pagalvokite, ar teisinga prasme juos naudojat, nes į tokios, kokia Nibenon pavartojo, ribas pilnai įeina bet koks normalus iššūkis - ar tai būtų kopimas į Everestą, naktinis žygis, autentiškas žygis ar ir tas pats vaikščiojimas be takelių. Bet kuris iš išvardintų iššūkių turi savybę, jog jis pasirenkamas su tikslu iš to gauti tam tikros naudos. Pavyzdžiui, vaikščiojant keliukais, kad ir miško, niekad nepamatysit gražiausių upių vingių ir slėnių (keliukai tiesiog neina palei upes (apart Panemunėje ), naktį nepažygiavę - nesuprasit to nuolatinio adrenalino pertekliaus ir odos šiurpuliukų, neįkopę į Everestą, matyt niekad nusuprasit ką reiškia įkopti į aukščiausią viršukalnę Žemėje, nepažygiavę autentiškai - nesuprasit kaip turėdavo išgyventi gamtoje Viduržemės bastūnai. Aš nematau, kaip tokių išgyvenimų ar potyrių siekimas susisijęs su sadomazochismu. Tuo, jog juos pasiekti yra "sunkiau" - come on...! Jei kuo nors daugiau, leiskite žinoti.

Kas dėl Panemunės ir Žemaičių plento, tai taip, iš pietų gali šviesti saulė, bet juk gali ir lyti, o gali ir būti apsiniaukę - šiems reiškiniams atitinkamai duočiau tikimybes 30%-20%-50% (pagal daugiametę žygiavimo patirtį). Super intensyvus automobilių eismas? Le_golas su Morta sako, jog taip, aš būčiau tikrai nuosaikesnis - tikrai ne autostrada, kuri yra būtent šio plento aplinkelis. Bet jo, tarkim mašinų būtų. Daug asfalto - nė velnių, pilna žolės pakelėje. O dabar pliusai: beveik niekas ten nėra žygiavęs; istoriškai-kultūriškai tai bene turtingiausia vieta Lietuvoje (gerai, neskaitysim Vilniaus ir Trakų miestų, kuriuose tikrai nepažygiuosi savaitės; Aukštaitijoje ir Dzukijoje daug piliakalnių? - Jo, gal kas 50 km ir yra po vieną...), super Nemuno vaizdai (niekur kitur nepamatomi), galimi nuotykiai Raudonės ir Panemunės pilyse (vėliavos kėlimai, grobimai, pan.), gražios nakvynvietės (ypač Šilinėje ir ant Rambyno kalno (1, 2)).

Nakvynė aplink Jurbarką? - Tikrai išsprendžiama problema (mažiau Exo klausykit, pagal jį tikriausiai vos įžengus į Jurbarką mus iškart peiliais užbadytų ): galėčiau susitarti dėl nakvynės Jurbarko urėdijoje (pačiame Jurbarke), galėčiau susitarti dėl nakvynės aplinkiniuose kaimuose, jei tikrai bijoma miegoti miškuose, apie kurių saugumą ir stovyklavietes taip pat galėčiau pasiklausinėti urėdo.

le_golas rašė:Apie "low level of challenge" aš tikrai neturiu ką pasakyti jau, nes nebeįdomi tema. Jei tau dėl manęs gėda, aš galiu nesivadinti "bastūnu", man nieko nuo to blogiau tikrai nebus.

Turėsiu tai galvoje .

Aldarion rašė: Aukštaitijoje ir Dzukijoje daug piliakalnių? - Jo, gal kas 50 km ir yra po vieną...

Dzūkijos, jei nepastebėjai, aš neminėjau.

Tuo tarpu... Utenos rajone - 58 piliakalniai (daugiausiai Lietuvoje), Zarasų - 45 (antras Lietuvoje), Molėtų - 37 (trečias Lietuvoje). Piliakalniai ant kiekvieno kampo Aukštaitijoj, neišsigalvok man pasakų apie tai, ką aš studijuoju.
Tuo tarpu panemunėj.. Jurbarko rajone (pakankamai dideliame savo apimtimi) - vos 15 piliakalnių, kituose panašiai.
Iš esmės tai nėra taip jau svarbu kalbant apie žygį, tiesiog norėjau patikslinti, kad nebūtų faktai iškraipomi.

O ne geriau savaitgalinį toj panemunėj pasidaryti? Arčiau Rambyno pradėjus?

Aldarion rašė:
Daug asfalto - nė velnių, pilna žolės pakelėje..

Tai nafik išvis mums į mišką eit, jei ir kokiam miesto parkelyje medžių yra.. O dar jei naktį, kai kokia išgėrusių avigalvių grupelė gali užpulti tai išviso būt challenge'as tada, nea?
Ne nu ok, baigiam juokauti. Esmė yra tokia - tie tavo išsvajotieji "Nemuno vingių vaizdai" manęs asmeniškai tiek nedomina, kad eiti paplente. Nei man čia iššūkis kažkoks, nei ką, žvaigždės sau už tai nekabinčiau Faktas tas, kad tas maršrutas labiausiai tinkamas mašina važiuot ar dviračiu, kaip jau ne kartą kalbėta. Kaip pats sakei, kam riboti savo galimybes kažko atsisakant - tai va, nori pažiūrėt pilių ir vingių, sėdi į mašiną ir nereikia vargti paplente. O žygį pasidarai ten, kur smagu EITI. Andrius teisingai siūlo - pasidarykim apie Rambyną savaitgalinį žygį

Kokie gražūs vaizdeliai, Aldarion

Vaikai, tik biški emocijas raminkit, dar susipyksit Galima ir mandagiai išsakyti argumentus už ar prieš vieną ar kitą idėją. Daugiau pagarbos vieni kitiems.

Sugalvojau, kaip jūs galėtumėte vadintis, pavyzdžiui, "miško broliai" arba "miškavaikiai"? "Miško bastūnai"? . Galėtų būti keli klanai: Miško bastūnai, tiesiog Bastūnai ir Bastūnai ekstremalai (it would be me) .

le_golas rašė:Tuo tarpu... Utenos rajone - 58 piliakalniai (daugiausiai Lietuvoje), Zarasų - 45 (antras Lietuvoje), Molėtų - 37 (trečias Lietuvoje). Piliakalniai ant kiekvieno kampo Aukštaitijoj, neišsigalvok man pasakų apie tai, ką aš studijuoju.

Makes no sense ko tie aukštaičiai ten pylė tuos piliakalnius - gal šiaip tiesiog mėgo aukštai gyventi - gal nuo to ir regiono pavadinimas? Jei rimtai, tai ANP žinau vieną normalų piliakalnį - Ginučių, na, gal dar apaugusį Puziniškių ir kalną - Ladakalnį. Nulis pilių, nulis dvarų. Panemunėje: Vilkijos, Seredžiaus, Veliuonos piliakalniai, Raudonės ir Panemunės pilys, Rambyno kalnas, Martyno Jankaus muziejus - dėl manęs Panemunė kultūriniais objektais vistiek vertingesnis kraštas nei Aukštaitija (atvirkščiai, jei kalbėtume apie gamtos grožį). Man šiuo atveju ne skaičiuose, o kokybėje esmė. Spėju, jog dauguma tų piliaklanių Aukštaitijoje yra tiesiog paprastos kalvelės dydžio kauburėliai, o žinant, jog Aukštaitijoje tų kalvelių šimtai - tai ir tie piliakalniai nieko įspūdingo. Tuo tarpu Panemunės piliakalniai man tikrai panašūs į supiltus kalnus ant kurių iš tiesų stovėjo funkcionalios pilys, nes Panemunė, kiek žinau, buvo pagrindinė gynybinė linija nuo kryžiuočių. Galiu ir klysti, tiesiog sakau, jog niekad asmeniškai Aukštaitija neįstrigo kaip super išvaizdžių ir "normalių" piliakalnių kraštas.

Morta rašė:Tai nafik išvis mums į mišką eit, jei ir kokiam miesto parkelyje medžių yra.. O dar jei naktį, kai kokia išgėrusių avigalvių grupelė gali užpulti tai išviso būt challenge'as tada, nea?

Gražių parkelių Lietuvoje žinau vienetus, tikrai gražių - vieną - Palangos Botanikos. Ne, po parką rimtai bastūniškai nepažygiuosi, tuo tarpu avigalvių iššūkis skamba neblogai, tik ne žygiui, greičiau improvizuotam City LARP'ui

Morta rašė:Ne nu ok, baigiam juokauti. Esmė yra tokia - tie tavo išsvajotieji "Nemuno vingių vaizdai" manęs asmeniškai tiek nedomina, kad eiti paplente. Nei man čia iššūkis kažkoks, nei ką, žvaigždės sau už tai nekabinčiau

Dėl žvaigždės agreed, tuo tarpu aš svajoju apie: Nemuno Vingius + kultūtinius objektus + Rambyno apylinkių gamtą .

Morta rašė:Faktas tas, kad tas maršrutas labiausiai tinkamas mašina važiuot ar dviračiu, kaip jau ne kartą kalbėta. Kaip pats sakei, kam riboti savo galimybes kažko atsisakant - tai va, nori pažiūrėt pilių ir vingių, sėdi į mašiną ir nereikia vargti paplente. O žygį pasidarai ten, kur smagu EITI.

Tiek metų žygiuoji ir dar nesupratai, kad pats geriausias būdas ką nors lankyti yra pėstute. Mašina bet kokios ekskursijos užknisa (uždarė erdvė šiuo atveju riboja bet kokį tiesioginį pažinimą), dviračiu ten taip pat esu važiavęs - nieko įsimintino (pats dviratis šiaip, kad ir kaip keistai beskambėtų, riboja judėjimo laisvę). Vat pėsčiomis ir buvo geriausia. Sutinku, kad ten ėjimui ne pačios geriausios sąlygos, bet jos yra ir man to užtektų.

Morta rašė: Andrius teisingai siūlo - pasidarykim apie Rambyną savaitgalinį žygį

Rambynas be Panemunės pilių ir piliakalnių - tik pusė malonumo, bet iš bėdos, variantas . Still, I want Panemunių!

Elentari rašė:Vaikai, tik biški emocijas raminkit, dar susipyksit Galima ir mandagiai išsakyti argumentus už ar prieš vieną ar kitą idėją. Daugiau pagarbos vieni kitiems.

Mes dažnai taip, nekreipk dėmesio, tikrai išgyvensim. Ir visai dar kultūringai čia mes kalbamės, ar ne?

O aš ir vėl pasiūlysiu asmeninius iššūkius palikti ne Didiesiems žygiams. Nes Didieji žygiai visada buvo atviri ir prieinami visiems norintiems, kuriems ir tie 20 km miško keliukais per dieną gali pasirodyti labai daug. Norėčiau, kad jie tokie ir liktų. Be to, ne vienam žygeiviui pakankamas iššūkis yra savaitės ėjimas net ir daugmaž patogiomis sąlygomis.

Autentišką, naktinį, bekelinį, alpinistinį, išgyvenimo ir visokius kitokius žygius aš tikrai noriu išbandyti, bet ne per Didįjį, o šiaip kokį savaitgalį.

Ir prisidėsiu prie Elentari - galima ir ramiau kalbėtis. Ne delfis ir ne jūtūbės komentarai esame

Laiqualasse rašė:O aš ir vėl pasiūlysiu asmeninius iššūkius palikti ne Didiesiems žygiams. Nes Didieji žygiai visada buvo atviri ir prieinami visiems norintiems, kuriems ir tie 20 km miško keliukais per dieną gali pasirodyti labai daug. Norėčiau, kad jie tokie ir liktų. Be to, ne vienam žygeiviui pakankamas iššūkis yra savaitės ėjimas net ir daugmaž patogiomis sąlygomis.

Vis dar nesuprantu kuo žygiavimas Panemunėje yra priskiriamas prie iššūkių. Ai, taip, saulė (su 30% tikimybe) ir plento 3 dienos. Wow, čia tai tikrai rimtas iššūkis. Na, kaip žinote.

Laiqualasse rašė:Autentišką, naktinį, bekelinį, alpinistinį, išgyvenimo ir visokius kitokius žygius aš tikrai noriu išbandyti, bet ne per Didįjį, o šiaip kokį savaitgalį.

Nebūtinai taip. Žiūrint kur bus nutarta eiti, bet ekstremalai visada gali atsiskirti nuo grupės ir vieni pasitaškyti po upių slėnius ir kitus gamtos stebuklus. Gal tik būtų patartina nakvynei susirinkti į tą pačią stovyklavietę.

Aldarion rašė:Vis dar nesuprantu kuo žygiavimas Panemunėje yra priskiriamas prie iššūkių. Ai, taip, saulė (su 30% tikimybe) ir plento 3 dienos. Wow, čia tai tikrai rimtas iššūkis. Na, kaip žinote.

Čia buvo bendresnio pobūdžio komentaras, kad nežiūrėtum į Didįjį žygį kaip į kažką, kame turi būti iššūkių. Jei realiai žygiuosiantys žmonės nori žygiuoti ne Panemunėje, tai

Laiqualasse rašė:Nebūtinai taip. Žiūrint kur bus nutarta eiti, bet ekstremalai visada gali atsiskirti nuo grupės ir vieni pasitaškyti po upių slėnius ir kitus gamtos stebuklus. Gal tik būtų patartina nakvynei susirinkti į tą pačią stovyklavietę.

Savaime suprantama, kad gali, ir jau yra buvę. Nematau tame jokios problemos. Tik nereikia žygių planuoti vien pagal "ekstremalų" norus (beje, nieko tame ekstremalaus - ekstremalu yra per dvi dienas iš Kauno į Jurbarką ir atgal ) ir viskas bus gerai.

Aš labai norėčiau šiemet prisijungti prie žygio. Man, kaip neypač patyrusiai žygeivei , aišku, geriau mažiau ekstrymo

Kadangi nežadame keliauti į laukinius Latvijos pajūrius, tai neabejoju, kad bus įmanoma suderinti galimybę norintiems prisijungti/atsiskirti žygio viduryje.

Laiqualasse rašė:beje, nieko tame ekstremalaus - ekstremalu yra per dvi dienas iš Kauno į Jurbarką ir atgal

Va čia tai jau Brutal levelis - tikras sadomazo ir sveikatos gadinimas .

Sugalvojau, kaip jūs galėtumėte vadintis, pavyzdžiui, "miško broliai" arba "miškavaikiai"? "Miško bastūnai"?

O aš sugalvojau paprastesnį variantą - pašalinti Aldą iš Bastūnų gildijos. Nes man gėda dėl jo.

Šiaip tai kaip rimtai bandysiantis prisijungti šiais metais prie žygio, nelabai norėčiau iššūkių ar extreme Latvijos bekelių Galėtumėt šiais metais pademonstruoti naujokam žygeiviam (jei daugiau tokių bus) kaip reikia vaikščiot po Lietuvėlę O kas dėl ėjimo vietos, man asmeniškiai Panemunė nekelia tokio entuziazmo kaip Dzūkvudas dėl vienos paprastos priežasties - gamta vs. plentas Suprantu, kad daugumai užkietėjusių bastūnų jau nebeįdomu tam Dzūkvude, bet man asmeniškai pats žygiavimas būtų įvykis, o vieta visada bus antroj vietoj po kompanijos

Aldarion rašė: .... Sugalvojau, kaip jūs galėtumėte vadintis, pavyzdžiui, "miško broliai" arba "miškavaikiai"? "Miško bastūnai"? ....

Aredhel rašė:....
O aš sugalvojau paprastesnį variantą - pašalinti Aldą iš Bastūnų gildijos. Nes man gėda dėl jo.

Ei, judu abudu . Nereikia jau būt tokiems kategoriškiems .

tomas94 rašė:Šiaip tai kaip rimtai bandysiantis prisijungti šiais metais prie žygio, nelabai norėčiau iššūkių ar extreme Latvijos bekelių Galėtumėt šiais metais pademonstruoti naujokam žygeiviam (jei daugiau tokių bus) kaip reikia vaikščiot po Lietuvėlę O kas dėl ėjimo vietos, man asmeniškiai Panemunė nekelia tokio entuziazmo kaip Dzūkvudas dėl vienos paprastos priežasties - gamta vs. plentas

Džiugu, kad nusimato šiemet žygeivių-naujokių, ir dar tokių užkietėjusių tolkinistų - iš anksto sveikinu tave, Tomai ! Ir nors patys pirmieji TL žygeiviai-naujokai būtent ėjo Panemune (dar viena mano nepaminėta priežastis, kodėl taip norėjau jubiliejinio žygio būtent joje), po ko apskritai gimė Žygių tradicija, o vėliau ir Bastūnų Gildija (vadinasi ten tikrai ne taip ir baisu turėjo būti, tiesa ?), per tą patį žygį aš žygiavau ir Dzūkija. Taip kad po visų šitų batalijų dėl maršruto, sugalvojau gana taikų kompromisą - darom savaitės žygį Dzūkijoje, o vėliau, kaip ir per I-ąjį Žygį, visi norintieji pratęsia jį Panemunėje ar netgi Pamaryje ir Pajūryje - taip sakant, Dešimtojo Žygio proga, padarome jį Žygiu per Lietuvą! Žinau, kad noro ir galimybių tai antrai daliai greičiausiai aš teturėsiu vienas, bet, whatever, esu pasiryžęs pažygiuoti porą savaičių, taip rekonstruojant I-ąjį, patį kiečiausiąjį, Žygį

Aredhel rašė:

Aldarion rašė:Sugalvojau, kaip jūs galėtumėte vadintis, pavyzdžiui, "miško broliai" arba "miškavaikiai"? "Miško bastūnai"?

O aš sugalvojau paprastesnį variantą - pašalinti Aldą iš Bastūnų gildijos. Nes man gėda dėl jo.

Dėkui už pasiūlytą paprastesnį sprendimą - malonu, kad nors ir nebežygiuojantys, žmonės taip aktyviai rūpinasi Bastūnų Gildijos ateitimi (kad ir stipriai nuvažiuodami į asmeniškumus) . O dėkoju tai rimtai, nes buvo puiki proga perskaityti visas su Gildijos kūrimu ir egzistavimu susijusias gijas bei gi pakartotinai įsivertinti ar čia aš taip prie bastūnų nebepritampu, kad vertėtų pasišalinti, ar visgi dabartinė daugumos "bastūnų" užimama pozicija iš tiesų kertasi su Gildijos pamatiniais principais. Išvadą susidariau gana aiškią - antrasis teiginys kur kas teisingesnis, nors, reikia ir pripažinti, jog tie Gildijos pamatiniai principai niekad realiai pilnai ir nebuvo įgyvendinti - tai gal labiau vis dar idėja, gyvuojanti Laiquos, Folko, Starlin ir mano galvose (tiesa, negarantuoju, jog Folkas ir Starlin šiuo metu labai aktyviai šia idėja gyvena, bet vistiek - jų abiejų nuopelnai jos iškėlime, vystyme ir įgyvendinime - išties didingi ir neužmirštami ). Skaitydamas BG steigimo giją radau visas tas Folko (idėjos autoriaus) nepasitenkinimo žinutes po tiesiog "pasivaikščiojimu po parką" tapusio (dėl mano kaltės) Punios žygio 2006-aisiais metais. Dabar jaučiuosi esantis visiškai jo kailyje, o ši pastraipa - absoliučiai į dešimtuką:

Folkas rašė:Kol bus toks požiūris, kad "Viskas, kas dabar yra daroma yra geriausia, ką galime", nors taip nėra... tol tikrai nieko geresnio ir nepavyks. Sorry, bet jei ir toliau taip, tai aš atsikrapštau nuo šito. Nebebus "niurgzlių", kurie gadina jums pasivaikščiojimus gamtoje ar drybsojimus ant vejos.

Jei kas nežinote istorijos, tai Folkas iš tiesų po šio žygio teišžygiavo į III-ajį Žygį (Dzūkija, 2006) ir vėliau nebeišėjo į nė vieną. O gaila... vis dar jaučiausi kaltas, kad mes (jo dėka - būsimi bastūnai) jį taip praradome. Ir jis net nepriklauso Bastūnų Gildijai, kad mane kur Diurino prakeikimas... Sorry, Folkai, pasitaisydamas pasiūlysiu tave įtraukiu į Bastūnų Gildiją garbės nario statusu ir kaip dalyvavusį net dviejuose Didžiuosiuose Žygiuose (tai jau nemenkas stažas ir bastūnui). Tiesa, ir pats neketinu apleisti niurgzlio bastūno pozicijos, taip kad bus daugiau, kol bus geriau, o daugiau - Bastūnų gildijos Pasitarimų palapinėje.

Aldarion rašė:Taip kad po visų šitų batalijų dėl maršruto, sugalvojau gana taikų kompromisą - darom savaitės žygį Dzūkijoje, o vėliau, kaip ir per I-ąjį Žygį, visi norintieji pratęsia jį Panemunėje ar netgi Pamaryje ir Pajūryje - taip sakant, Dešimtojo Žygio proga, padarome jį Žygiu per Lietuvą! Žinau, kad noro ir galimybių tai antrai daliai greičiausiai aš teturėsiu vienas, bet, whatever, esu pasiryžęs pažygiuoti porą savaičių, taip rekonstruojant I-ąjį, patį kiečiausiąjį, Žygį

Nemanau, kad kas nors prieštarautų dėl kokio tik nori Žygio pratęsimo. Jei tik yra norinčių ir galinčių, galima eiti kad ir į Zelandiją

Turėdamas labai daug visokio darbo, savaime suprantama, užsiiminėju kažkuo kitu. Pavyzdžiui, žiūriu į maps.lt ir galvoju apie maršrutus. Kaip jums mintis žygį pradėti Marcinkonyse, nuo ten eiti į vakarus-pietvakarius, kol pasiekiama Švendubrė (maždaug ties tuo kaimu į Lietuvą įteka Nemunas), o toliau eiti palei Nemuną iki Alytaus? Jei Druskininkuose persikeltume į Suvalkijos pusę, galėtume aplankyti ir Liškiavą, o į Dzūkijos pusę pareiti Merkinėje. Su visokiais pavingiavimais susidaro 120 km atstumas, jei einame iki pačio Alytaus centro. Bet užbaigti žygį galėtume ir nepasiekę Alytaus, kokiame Nemunaityje - taip atstumas sumažėtų ~20 km. Dar būtų galima pradėti žygį ne Marcinkonyse, o kad ir tuose pačiuose Druskininkuose, apsukti ratą į pietus nuo jų ir keliauti šiaurėn. Į Marcinkonis ir Čepkelių raistą mus pasivaikščioti kvietė Onodrimas, bet tą galime palikti ir kokiam savaitgaliniam žygiui.

Prisegu labai grubų pirmo pasiūlymo (Marcinkonys - Druskininkai - Merkinė - Alytus) maršruto žemėlapį, kad lengviau būtų gaudytis.

Peržiūrėjau pasiūlyto maršruto apylinkių nuotraukas maps.google.com ir turiu pasakyti - gražiau nei tikėjausi Be to, man patinka, jog tai būtų beveik niekad mūsų neitas maršrutas, nepaisant ko gana artimai atitinkantis I-ojo Žygio pradinės dalies pradžios ir pabaigos tikslus (reiktų tik pradėti Zervynose, ką aš mielai irgi padaryčiau ). Tiesa, nuo Druskininkų reiks atidžiau paieškoti miško keliukų, kad netektų vėliau eiti miško žvyrkeliais, dėl ko galbūt teks kokią vieną kitą miško kvartalą kirsti be keliukų, bet tame problemų tikrai neturėtų būti .

Bandymai galvoti kažkokį visiškai alternatyvų maršrutą Dzūkijoje ne kuo baigėsi... Kaip jau minėjau ir aukščiau, šis Žygis (aš jau dabar mėgstu jį pasivadinti rekonstruciniu I-iojo Žygio ) Alytuje/Dzūkijoje nesibaigs, bet likusios jo dalies maršrutą Seredžius-Nida pateiksiu daug vėliau, tikrai tam neturiu dabar laiko .

Aldarion rašė:(reiktų tik pradėti Zervynose, ką aš mielai irgi padaryčiau ).

Galima ir taip, tik atstumas tada dar pailgėja, tai reikės detaliau žiūrėti, kad per 8-9 dienas nueitume

Tiesa, nuo Druskininkų reiks atidžiau paieškoti miško keliukų, kad netektų vėliau eiti miško žvyrkeliais, dėl ko galbūt teks kokią vieną kitą miško kvartalą kirsti be keliukų, bet tame problemų tikrai neturėtų būti .

Kaip sakiau, čia tik pirmas labai grubus variantas. Aišku, kad reikės žiūrėti detaliau; kol kas kaip tik žiūrėjau, kad būtų pažymėtų miško keliukų ir nesusidurtume su didžiulėmis pelkėmis skersai kelio.

Kaip jau minėjau ir aukščiau, šis Žygis (aš jau dabar mėgstu jį pasivadinti rekonstruciniu I-iojo Žygio ) Alytuje/Dzūkijoje nesibaigs,

Kaip jau aukščiau rašiau - nemanau, kad kas nors prieštaraus, kad tu eitum kur tik nori ir kiek tik nori. Bet vadinti tai Didžiuoju žygiu, jei eisi pats vienas, būtų juokinga.