Aredhel rašė:Ir apskritai, jei kas turit patirties/esat dirbę/dirbat su metalais/jų liejimu dabar pats laikas prisipažinti. Tai galėtų būti visuotinai naudinga. 
KTU mus mokė lieti detales iš aliuminio, ką visai įmanoma padaryti ir namų sąlygomis, nes aliuminio lydymosi temperatūra yra apie 660 laipsnių pagal Celsijų (aliuminio lydinių gali būti ir dar žemesnė,
473 - 671), o normalaus naminio, malkomis kūrenamo pečiaus žarijų/liepsnos temperatūra gali pasiekti ir 1093 laipsnių (adiabatinė (teoriškai maksimali įmanoma) tokios liepsnos temperatūra gali būti ir 1977 laipsniai pagal Celsijų). Procesas gana paprastas, kai jį supranti, o suprasti galbūt labiausiai padėtų štai šis dviejų dalių filmukas "Metal Casting at Home"
Part 1 - How the mould (liejimo forma) is made,
Part 2 - Melting metal and completing the casting. Tiesa, šiame pavyzdyje aliuminis lydomas savadarbėje metalo lydymo krosnyje, tačiau ją, kaip ir sakiau, tikrai galima pakeisti paprastu tigliu (indu su lydomu metalu), įdėtu į besikūrenantį naminį malkinį pečių (šį variantą dėl įdomumo ir pats buvau kažkada išbandęs, štai kelios nuotraukos iš eksperimento:
1 - Savadarbis tiglis eksperimentui - plieninis vamzdis užplotu galu;
2 - Tiglis su lydomu aliuminiu pečiuje;
3 - Išsilydęs aliuminius, išpiltas į plieninį samtį;
4 - Sukietėjęs aliuminio gabaliukas; kaip lydymo medžiagą, prisimenu, naudojau duraliumininės durų rankenos gabalą, tad sustingęs gabaliukas net ploniausioje vietoje rankomis nesulenkiamu gavosi
).
Taigi, ko reikia. Pirmiausia reikia užsimaišyti mišinio liejinio formai gaminti. Angliškai jis vadinamas moulding sand arba greensand, lietuviškai - formavimo mišiniu. Kokiais santykiais ir kaip jį maišyti aprašyta štai
čia. Smėlį galima imti iš pajūrio/kitų palūdimių ir kuo smulkiau išsijoti (kuo smulkesnis mišinys bus naudojamas, tuo lygesnis gausis liejinio paviršius) arba pirkti iš, pavyzdžiui,
senukų (išsijoti taip pat patartina). Molio reiktų kažkaip gauti pečiams skirto arba taip pat
nusipirkti, išsijoti. Aprašyme parašyta, jog molio reikia dėti po procentą ir išmaišius testuoti (apskaičiavimo formulės tame puslapyje mokamos), taip kad taip ir darykite, nes studijų užrašuose tikslaus skaičiaus neradau, gali būti ir 2 %, o gali ir 8 %. Kad formavimo mišinys mažiau prikeptų prie liejinio, į jį (mišinį) galima dar įdėti maltos/trintos ir išsijotos akmens anglies (apie 2-3 % bendros mišinio masės) - dėl to nurodytam video tas mišinys ir yra juodas. Dėl drėgnumo mišinio aprašyme viskas gana aiškiai parašyta.
Tuomet reikia lentų formų formoms susikalti. Paprasta, iš video matosi apie ką kalba eina. Tuomet reikia pačių plokštelių modelių, kuriuos, kaip supratau, tau nesunku būtų pasigaminti iš bet kokio modelino. Kad tie modeliai nekibtų prie formavimo mišinio, vertėtų juos kaip nors nulakuoti ar nudažyti, nors gal ir nebūtina, nežinau (paprastai formos gaminamos naudojant medinius arba metalinius dažytus modelius). Galėtum iš pradžių pasigaminti po vieną tų keturių variantų modelį, su jais pasigaminti formą, o jau išsiliejus aliuminines plokšteles, pastarąsias panaudoti kaip papildomus modelius naujai formai su aštuoniomis ertmėmis ir t.t., arba vis lieti po keturias, gal dar kaip nors, čia jau kaip pati susiplanuotum tą procesą vykdyti. Pati liejimo forma turėtų susidėti iš dviejų dalių (viršutinės ir apatinės dalių), jei nori abiejų plokštelės pusių lygių (turiu galvoje vienos lygios kitos su iškilimu), arba tik vienos, jei tau ta nugarinė pusė gali būti ir gumbuota (nepatarčiau, nes ji labai jau nelygi gautųsi, bet taip daug patogiau būtų, nes į suformuotas duobutes galėtum pilti aliuminį tiesiogiai iš viršaus be jokių latakų ir oro išėjimo kanalų). Kaip tos dvi pusės formuojamos turėtum suprasti iš aukščiau pateikto pirmojo video - dedi modelius ant stalo/plokštės, apipili formavimo mišiniu, jį sutrombuoji, dar papili, sutrombuoji, išlygini, apverti, pabarstai kreidos miltelių, kad abi pusės nesukibtų, uždeti kitą lentų rėmą ant viršaus, įstatai metalo supylimo ir oro išėjimo kanalus suformuosiančius vamzdžius (skirtinguose galuose), apiberi juos mišiniu, trombuoji, apiberi, trombuoji, išlygini, ištrauki vamzdžius, atskiri puses, atsargiai išimi iš formos modelį/ius, su kaltuku padarai griovelius tarp liejimo ertmių, jei jų ne viena (jei vienu liejimu išliesi daugiau nei vieną plokštelę), kiek palauki, kol apdžius formų vidiniai paviršiai (galima iki minutės padžiovinti plaukų džiovintuvu), vėl suglaudi formas.
Tuomet reikia išsilydyti aliuminio. Kaip tiglį galima naudoti bet kokį plieninį (kad ir tą žyginį plieno skardos) puodelį, tačiau visgi patartina naudoti kuo storesnių sienelių indą, kad ištraukus iš pečiaus jis kuo ilgiau laikytų karštį. Jei gaila deginti puodelio ir norite bei galite pasigaminti profesionalesnį tiglį, apie tai galite pasiskaityti štai čia "
Building iron and steel crucibles" ir čia "
Rebuilding the "old standby"". Lydymui tinka bet koks aliuminio laužas, vielos, netgi skardinės, tik vertėtų atkreipti dėmesį į tai, kad kokio kietumo bus medžiaga, tokio ir gaminys (duraliminis - vienas kietesnių variantų, bet kitos aliuminio atmainos irgi tiks daugumai atvejų, šiuo tai tikrai). Su replėm/kuo kitu ištraukus iš krosnies tiglį su jau išsilydžiusiu aliuminiu, nugriebiama nuo viršaus šiek tiek šlako (įvairių nešvarumų, priemaišų), įberiama paprastos valgomosios druskos vietoj fliuso (arbatinis šaukštelis 5-iems kilogramams metalo), išmaišoma, nugriebiamas likęs šlakas, įberiama valgomosios sodos (dar žinomos natrio karbonato, E500 vardais) (arbatinis šaukštelis 5-iems kilogramams metalo) metalo nudujinimui. Tuomet jau atsargiai, bet gana skubiai, metalas supilamas į paruoširuoštą formą. Minutę kitą leidus metalui apstingti, forma turėtų būti išardoma, liejiniai ištraukiami laukan. Jiems visiškai atvėsus, nuvalomas prikibęs formavimo mišinys, nupjaustomi likę kontaktai, latakai, kitaip apdirbami, pagražinami.
Realiai, tokius liejinius, kaip parodomųjų šarvų plokštelės, galima lieti ir iš aliuminio su šlaku (tai yra jo nebūtina nugriebti), nes ką šlakas daro, tai tik susilpnina pačio liejinio struktūrą (ir nors labai minimaliai, tai visgi tampa aktualu variklių korpusų liejime ir pan.), bet kartu padaro jo paviršių ir labiau matiniu - galbūt šiuo atveju tai netgi siektinas variantas, nes buvo išsakyta baimė
Aredhel rašė:žėrėti saulėje kaip diskobolas.
Reiktų pasibandyti, o tada pasidaryti išvadas, kuris variantas tinkamesnis. Panaudotas mišinys (iš panaudotų ir sutrupintų formų) gali būti naudojamas ir daugiau kartų, tačiau kiekvieną papildomą kartą reiktų į jį įdėti apie 10 % šviežio mišinio ir pagal poreikį - vandens.
Teoriškai namuose galima lieti ir iš plieno, bet tam jau tikrai reikia gamintis metalo lydymo krosnį (ne taip ir sudėtinga, tiesą pasakius
), pirkti specialius plieno lydymui skirtus molio-grafito
tiglius ir šiaip būti labai atsargiems, nes šiam procesui būtina temperatūra jau yra apie 1500-1600 laipsnių pagal Celsijų.
Žinoma, dar yra
3D spausdinimo galimybė, bet tai kainuotų kosminius pinigus, tad užsiminiau tik šiaip, dėl vaizdo
Nors... kas čia žino, gal ateityje tai iš tiesų taps kasdienybe, būtų faina.
Šiaip dėkui, Aredhel, už giją, įdomu buvo paskaityti
. Gal kada jūsų visų entuziazmas ir mane iškrutins šioj srity ką nors pasigaminti.
) būtų nukaldinę kalaviją.
Šiaip smagu girdėti, jog ir pats šiuo reikalu jau esi domėjęsis, taip kad jei ką nors planuoji lieti, kai pavyks, pasidalink patirtimi. 
