Norą kariauti traukią noras kariauti Elfai irgi turi savo silpnybių...
Yeeeeessss!!! Tokios silpnybės valdo! Kelsim karą. Išmiro orkų klanas, susikurs naujas "Orkinių elfų" 😉
TAISA: Ehem... kažkada buvo biškutį užplaukę paeiliuot, bet į šitą giją taip ir neįdėjau. Dabar radau pora savo gliukų ir pamaniau bala nematė...
...
Pančiai niekada nesukaustys manęs:
Širdis per dauk laisvę pamilus.
Verčiau jau mirtis šaltan glėbin pasiims,
Nusileis saulė nekilus ir kaulai dulkėm pilkom pavirs...
Tačiau siela laisva per amžius klajos
Aukščiau nei aukštas dangus, kur ereliai išdidūs sklando,
Kur vėjai keturi debesis tramdo...
Kaip laukinis žirgas tarp laukinių žirgų,
Kaip vėjas tarp vėjų keturių.
Laisvė man gyvybę kainavo, bet dabar:
Aš esu Jos
O Ji amžinai mano.
(pirmąjį rašiau labai seniai, kai bloga nuotaika buvo, bet nieko netaisiau, pamaniau tegu būna kaip yra...)
...
Time like a sand between fingers:
Flows and leaves you alone.
Alone with your memories, pains and sorrows
With falling leaf in your garden and passing tomorrows.
Letters on yellow paper,
Fading words that none red.
Old envelope on your table never reached your friend...
Grey past, grey sky and sun,
Falling rain like tears swill down your face
You all alone and there is no one in your gaze...
Everything that held you here,
That made you live and seemed never disappear
Now lives only in memories, sorrows and past tomorrows...
Raganauju –
Saulėj garuoja džiūdamos
žolelės nuo nemigos, širdies dieglių –
žolelės, kad pavirstum vilkolakiu –
žolelės, kad prašvistų aptemę akys,
žolelės, kad aptemtų šviestos akys,
žolelės, žolelės...
ir driežai.