Re: Pliurpimas Nr. 27
Na, aš kelis kartus sapno metu esu supratusi, kad sapnuoju. Kadangi sapnai nebuvo baisūs tai pagalvojau kažką panašaus į "ai, čia tik sapnas, gerai, važiuojam toliau". Tačiau vieną kartą yra pavykę ir lucid dreaming. Irgi netyčia. Tiesiog buvo vienas iš tų kartų kai supratau, kad sapnuoju, tik sapnas nebuvo malonus. Taigi pagalvojau kažką panašaus į "Wtf, čia gi sapnas, todėl darom va taip." ir pavyko tą sapną "valdyti". Nieko įspūdingo, kažkas panašaus į fantazavimą, tik išreikštą vizualiai. Gan greitai po to prabudau. Įspūdžio nepaliko.
Vat kas palieka įspūdį, tai prisiverstinis pabudimas iš kokio nors nemalonaus/baisaus sapno. Irgi kai žinai, kad sapnuoji, bet kažką labai nemalonaus. Kai sapne jauti pavojų sau ar apskritai (vieni iš tų sapnų, kuriuose pasireiškia stiprios emocijos) ir suvoki, kad privalai pabust nes neva atsitiks kažkas tikrai negero ir valingai, prisiverstinai prabundi. Tačiau prabudimo metu būna toks jausmas tarsi išplėštum save iš kažkur su beveik apčiuopiamu fiziniu skausmu. O pabusdama dažnai pašoki arba atsisėdi. Taip gal pora kartų yra nutikę. Pabudus kurį laiką jautiesi tarsi būtum sugrąžinus save "į kūną" iš už kažkokios ribos. Būna gana baisu, sapnas kaip bebūtų keista gana greit pasimiršta, bet kažkur skrandyje lieka toks "nesvarumo" jausmas (kai važiuojant nuo kalnelio netikėtai leidiesi ir pakyla vidui viskas). Po kokios paros praeina.
Niekad nesidomėjau okultiniais ar medicininiais šitų potyrių dalykais ir paskutinį kartą tas nutiko jau gana seniai. Visai nieko būtų vėl kada pakartoti. Neskaitant gąsdinančių potyrių kažkuria dalimi būna smagu.

Kam nors dar taip yra nutikę?
Raganauju –
Saulėj garuoja džiūdamos
žolelės nuo nemigos, širdies dieglių –
žolelės, kad pavirstum vilkolakiu –
žolelės, kad prašvistų aptemę akys,
žolelės, kad aptemtų šviestos akys,
žolelės, žolelės...
ir driežai.