Bastūnų Gildija - kas gi tai per dalykas?

Aha, susipainiojau su nuorodomis. Pataisysiu.

Trečiasis, Aklasis arba Dzūkijos, žygis įvyko 2006-asiais metais. Apie jį jau irgi galima perskaityti tinklalapyje.

Truputį vėliau, nei norėčiau, bet visgi dar nesibaigus gegužei pristatau pasakojimą apie Ketvirtąjį - Žemaitijos arba Slaptąjį - žygį. Pirma suplanuota poilsio diena, TIE ir kitos įdomybės - jūsų dėmesiui tinklalapyje

Jubiliejinis, penktasis vasaros žygis jau tinklalapyje! Labanoras, cepelinai ir pirmoji rimta patirtis Bastūnų gildijai - prisimenat?

O netrūksta žygioraštyje ilgo Izio atsakymo į Sieliaus pasisakymą?

Aredhel rašė:O netrūksta žygioraštyje ilgo Izio atsakymo į Sieliaus pasisakymą?

Izio atsakymas yra. Jis "ilgu" buvo gal vadinamas daugiau dėl to, kad Izis niekada nieko į žygioraščius nerašė anksčiau. Tikrai niekas neapkarpyta šiaip.

Pajūrys, asfaltinis masažas ir nakvynės po lovose - toks buvo Šeštasis žygis. Dabar - jau tinklalapyje.

Tinklalapyje jau galite rasti straipsnį apie Septintąjį didįjį vasaros žygį. Dzūkijos miškai, nukloti pušimis, Žalio vario ir gausus žygeivių būrys - jau galite su tuo susipažinti arba prisiminti seną gerą kelionę.

O, yra naudingos informacijos. Kastinis man pasirodė kaip Palanga tuo metu, kai žmonių yra, bet gal tiesiog nereikia apžiūrinėti jo savaitgalį. O ten stovyklavimas mokamas? O prie Ūlos ežeriuko? Kurioje to ežeriuko pusėje iš vis stovyklavote? (Ta aikštelė su pavėsine, kuri yra tiesiai palei vieškelį Rudnia-Lynežeris, atrodė panašesnė į gausiai pereinamą vietą nei į stovyklavietę - net ir ploto ten kaip ir nėr; o toliau paieškoti nespėjau). Kur būtent tarp Zervynų ir Rudnios buvo "Ūlos pliažas?"

Indraja rašė:Kastinis man pasirodė kaip Palanga tuo metu, kai žmonių yra, bet gal tiesiog nereikia apžiūrinėti jo savaitgalį. O ten stovyklavimas mokamas?

Ir aną sykį, ir šįkart prie Kastinio buvome savaitgalį, bet nors žmonių šiek tiek ir buvo, vietos tikrai netrūko. Užtat prie Glyno savaitgalį geriau nekeliauti - tą supratome šiemet, kai vietos radome tik apėję visą ežerą ratu

Už stovyklavietes Dzūkijoje mokėti neteko. Įtariu, kad gali būti tikrai nemokama.

O prie Ūlos ežeriuko? Kurioje to ežeriuko pusėje iš vis stovyklavote? (Ta aikštelė su pavėsine, kuri yra tiesiai palei vieškelį Rudnia-Lynežeris, atrodė panašesnė į gausiai pereinamą vietą nei į stovyklavietę - net ir ploto ten kaip ir nėr; o toliau paieškoti nespėjau).

Kiek atsimenu, tai stovyklavome visai netoli vieškelio, turbūt tikrai toje "gausiai pereinamoje vietoje". Bet atėjome vėlokai, tai neturėjome galimybių ieškoti ko nors geresnio. O ir ten neblogai buvo.

Kur būtent tarp Zervynų ir Rudnios buvo "Ūlos pliažas?"

Man atrodo, kad kažkur netoli už Zervynų. T.y. tikrai nepriėjus Kašėtų. Tik ten ne tikras pliažas, o trijų metrų pločio smėlio ruoželis pakrantėje, kurį pliažu pavadinome juokais. Jei apie tą patį kalbame, that is

Dėkui! ...A, aišku, norint patekti prie Ūlos tose vietose, reikia specialiai prie jos prieiti - kelias į Rudnią eina atokiau.
(Šiek tiek anksčiau, nei aprašyto žygio pradžia, irgi su palapine vaikščiojau po Dzūkiją. Klimatiniai potyriai tikrai buvo įspūdingi.).

O štai ir Aštuntasis žygis jau aprašytas tinklalapyje.

Devintasis, "Trys Aukso" arba Latvijos pajūrio, žygis - irgi aprašytas tinklalapyje.

Žverblia žverblia žygis, žverblia žverblia...

Ta prasme, straipsnis apie dešimtąjį Didįjį vasaros žygį, dar vadinamą Žverblia žygiu arba Dzūkiškų panemunių žygių, jau yra tinklalapyje.

Faina.
Žiūrėk tu man, jau pradedu norėti ir aš išeiti vėl. Gal ir reiks...

Po visų dešimties Didžiųjų žygių aprašymų - truputį kitoks rašinys. Tai - patarimų rinkinys pradedantiesiems žygeiviams. Ką daryti, ko nedaryti, ką pasiimti ir ko tikėtis žygyje.

Labai prašau kitų bastūnų, kad pasižiūrėtų ir parašytų, ką praleidau. Ir labai prašų visų, kad perskaitytų ir pasakytų, ar suprantama. Nes norėčiau, kad šitie patarimai būtų tikrai naudingi planuojantiems pirmą kartą išeiti į pėsčiųjų žygį.

Keli komentarai (nebūtina jų dėti į tinklalapį, nes jie tiesiog išplaukia iš to, kas čia parašyta ir asmeninės patirties).

Batai... realiai mano galva 100% optimalaus varianto nėra ir nebus. Jei batai nepralaidūs vandeniui ir neatmuša kojų, su jais vasarą žygiuoti bus karšta ir jie bus sunkūs, jei pasirinksi lengvus batukus, atmuš kojas ir t.t. Batų klausimu reikia tiesiog susidėlioti prioritetus ir tada pirkti, o kažkuris aspektas, kuriuo liksit nepatenkinti, vistiek bus. Tiesa, galbūt man tiesiog dar nepasisekė surasti tokių super batų, kurie yra idealūs, bet ir iš savo patirties ir iš aplinkinių matau, kad vistik kažkas visada nebūna gerai. Jei vandens visiškai nepraleidžia (kaip pvz mano ar Povilo), tai koja kaista, jei nekaista - tai vandenį praleidžia ir t.t.
Aldas jau ne pirmus metus labai giria sandalus, bet aš nepabandęs bijau ką nors sakyti. Žinodamas savo imlumą ligoms manau, kad praėjęs su sandalais per lietų gal ir lengvai juos po to išsidžiovinsiu, tačiau per tą laiką tikrai spėsiu peršalti, todėl vistiek šalia reikėtų ir neperšlampamos avalynės. Pagrindinis sandalų pliusas, žinoma - nekaršta ir netrina (bent jau Aldui, kiek supratau, netrina, kitiems gali visaip būti).

Kuprinė - jei ilgiausias žygis, į kokį einate, yra TL didysis žygis (8-9 dienos), tada 100 litrų (ir panašios) kuprinės tikrai nereikia. Maniškė nuo pat pirmojo mano žygio man buvo ir vis dar yra nereikalingai per didelė. Iš vienos pusės tai, atrodytų, nėra blogai - palieki laisvos vietos ir tiek, bet atminkit - kuo daugiau laisvės pasidarei namuose, dėdamasis savo asmeninius daiktus, tuo daugiau neši bendro maisto.

O šiaip, tiems, kurie dar nežygiuoja, bet nori... didelis patarimas - pradėkit nuo savaitgalinio žygio (arba prie didžiojo prisijunkite savaitgaliui). Per vieną žygį su viena-dviem nakvynėm spėsit viską suprasti apie savo avalynę, rūbus, kuprinę ir t.t., ištaisysit klaidas. Visus patarimus galima perskaityti, bet pirmą kartą vistiek viskas nebus 100% patogu ir tvarkinga, nes kiekvieno poreikiai labai skirtingi. Pavyzdžiui asmeniškai aš į pirmąjį savo žygį pasiemiau gerokai per mažai drabužių, į antrąjį - gerokai per daug. Užtruko, kol radau aukso viduriuką. Papulti iškart į didįjį žygį (neduok dieve, kokioj Latvijoj ar Lenkijoj ), jei nesi nei žygeivis, nei stovyklautojas, gali ne visada būti patogu bei malonu, todėl išbandyti save tikrai geriau trumpesnėje kelionėje.

Ir paskutinis praktinis patarimas - jei eisite į didįjį žygį, pasistenkit kasdieniniame gyvenime kuo daugiau vaikščioti. Vienais metais, kai praktiškai visur visada važinėjau automobiliu, paėjau labai sunkiai, jau pirmom žygio dienom ėmė skaudėti pačius kojų raumenis. Tuo tarpu atsikrausčius į miesto centrą ir pradėjus visur vaikščioti pėsčiomis, situacija labai pagerėjo. Tarkim šiemet jėgų kojose buvo daug ir ilgai.

Ačiū už komentarus; kai kuriuos, manau, tikrai pridėsiu.

Taisa: papildžiau straipsnį le_golo ir Povilo komentarais, bet laukiu ir daugiau

Man patinka ne vyriškos giminės žodis "sandalas", o moteriškos giminės "basutė" (praktiškai tai yra beveik sinonimai ), kurio etimologija, spėju, yra nuo žodžio "basa" ir tokia gimininga žodžiui "bastūnas" - šaknis gi beveik tokia pati: "bas-" ir "bast-"... Ir "basutė" taip gražiai tariasi: ba-su-tė . O jei rimtai, tai šiemet nužygiavau su jomis 650 km ir neprasitryniau nė vienos pūslės, kaip ir per IX-ąjį Žygį Latvijos pajūriu. Tuo tarpu pavasarį su "Magnum" kerzais išėjęs į vienadienį, 30 km, Trakų žygį, praktiškai užsidirbau porą nuotrynų. Taigi galima daryti išvadą, jog ne mano pėdų odos storis yra hobitiškas, o tiesiog basutės yra tobulas apavas tolimiems lygumų žygiams. Pilnai sutinku su teiginiu, jog universaliai tobulų batų nėra - basutės kiaurai praleidžia vandenį, tačiau tai nesumenkina poreikio įvardinti patogiausius batus konkretaus pobūdžio žygiui.

Esmė paprasta - jei batuose koja kaista ir prakaitas sunkiai pasišalina, pėdų oda automatiškai suminkštėja ir lengvai prasitrina - vasaros žygių problema. Geriausias apavas - basutės, vienareikšmiškai, nebent braidoma po pelkes arba kopiama į kalnus. Atsarginiai batai - spec. žyginiai/ kerzai/sportbačiai/(aš pamėgau ale guminių pamainą iš eva medžiagos )Eva Universal, kurie už guminius gal tris kartus lengvesni ir puikiausiai tarnauja žygiuojant per lietų, braidant po rasotą pievą ir pan.

Jei žygis vyksta darganotą rudenį, vėsų pavasarį, pagrindiniai batai - spec. žyginiai/kerzai/sportbačiai, atsarginiai - sportbačiai.

Jei žygis vyksta žiemą esant sniegui ir minusinei temperatūrai, pagrindiniai batai - spec. žieminiai žyginiai/šilti kerzai (su pora vilnonių kojinių) - atsarginiai - spec. žieminiai žyginiai/šilti kerzai (su pora vilnonių kojinių)/atsarginių batų nereikia.

Ir ilguose žygiuose Labai naudingas daiktas yra vaikščiojimo lazdos, tačiau čia jau gal labiau patyrusiems bastūnams aktualus reikalas su savo niuansais, pliusais ir minusais... Šiaip straipsnis labai šaunus ir suprantamas . Vis tik apie batus kažką sukonkretinčiau, nes absoliuti visų žygeivių-naujokų klaida yra išeiti į žygį su kasdienybėje tikrai patogiais inkariukais ir tuomet grįžti su kruvinom kojom - inkariukai/sneaker'iai tikrai ne batai žygiams - asmeninė ir stebėta kitų patirtis. Aišku būna ir dar blogiau, bet inkariukai - dažniausia klaida.