Evoliucijos teorija

Pagaliau sutaipinau...

Reziumė tiems, kas tingės skaityti dar vieną raidžių kratinį: tas "top1x"
rinkinio autorius, besivadinantis Evolutionary Fraud, yra kretinas;
atitinkamai reikia į jį ir žiūrėti.

(Ne, tai ne argumentum ad hominem, tai fast forward'as į išvadas.
Argumentai buvo aukščiau (man labiausiai patiko Exon versija) ir bus
žemiau)

----------------

"The theory of evolution is not a law, but a mere theory"?.. Helooo!
Captain Obvious, pavadinime parašyta _theory_. Bet čia tik šiaip. Iš
tono ir konteksto matosi, kad autorius norėjo pasakyti "guess" vietoj
"theory". Kitaip tariant, jis nesupranta kas per monas yra mokslinė
teorija ir kaip tai veikia.

Pradėkim nuo tos dalies, kur autorius yra atsitiktinai teisus. Evoliucijos
teorija (kaip ir bet kuri kita mokslinė teorija) nebūtinai yra teisinga.
Jinai gali būti netgi labai klaidinga (t.y. nesugebėti paaiškinti kad ir
šimtų atskirai paimtų faktų ar stebėjimo rezultatų). Tik nuo to ji netampa
mažiau teorija. Netgi galima ir smarkiau išsireikšti: nuo to ji netampa
mažiau teisinga! Paradoksas? Tuoj paaiškinsiu.

Aiškinant kas yra mokslinė teorija ir kaip tai veikia, man gražiausiai
atrodo vienos fizikinės analogijos panagrinėjimas.

Atėjo vieną gražią dieną Izaokas. Ne, ne Abraomo sūnus, Jokūbo tėvas, o
Izaokas Niutonas. Ir pareiškė, kad obuoliai krenta taip kaip krenta, o
planetos sukasi taip kaip sukasi, nes gravitacija. Šiais laikais tai
supaprastintai vadinama "Niutono fizika", o jeigu tiksliau, tai Niutono
gravitacijos teorija. Ir buvo jinai ilgai, ir buvo jinai labai. XIX a.
pabaigoje netgi buvo kalbama apie fizikos kaip mokslo artėjimą prie
pabaigos, nes jau kaip ir viskas paaiškinta, o ko dar trūksta, tuoj pat
bus paaiškinta ir jaunuoliui sieti ateitį su fizika neperspektyvu. Ha ha.

Taigi buvo gravitacijos teorija, kuri nu afigietj kaip gerai viską
paaiškino, išskyrus porą smulkmenų, kurių nepaaiškino, bet jos tokios
smulkmenos ir tokios nežymios, kad jeigu teorijoje ir trūksta kažkokių
detalių, tai teorija nuo to niekaip nesugrius.

Tada atėjo Maksvelis ir kažką užrašė. Kadangi Maksvelis buvo matematikas,
fizikai nelabai suprato ką jis ten užrašė ir netgi nelabai suprato kam
to reikia.

Paskui atėjo Einšteinas. Kadangi jis dirbo nuobodų darbą patentų biure,
turėjo laiko įsiskaityti į tai, ką užrašė Maksvelis. Kad kitiems būtų
lengviau, jis netgi šį bei tą supaprastino -- aplinkiniai irgi pradėjo
suprasti.

Long story made short, paaiškėjo, kad Niutono gravitacijos teorija
subliuško, kad Einšteino bendroji reliatyvumo teorija paaiškina
gravitaciją, o Niutono -- ne. Voila, turim paneigtos teorijos pavyzdį.

Bet ar tikrai? Kai užsirašai ant popieros visą matieką, paaiškėja, kad Niutono
fizika tėra atskiras Einšteino fizikos atvejis. Kai nagrinėjamų reiškinių
greičiai yra daug mažesni už šviesos greitį, nelieka skirtumo, kuria
teorija remiesi. (Papildomos analogijos iš matematikos: Makloreno eilutės
yra atskiras Teiloro eilučių atvejis; kvadratas yra atskiras hiperkubo
atvejis).

Ką mes iš šitos istorijos sužinome? Ogi tai, kad netgi subliuškusi
teorija nėra klaidinga, ji tiesiog buvo papildyta kritiniu kiekiu naujos
medžiagos, kad nusipelnytų naujo pavadinimo.

Ir šiaip, mokslininkai yra labai, Labai priekabūs kažkam, kas grasinasi
tapti teorija. Kiek man žinoma, modernaus mokslo istorijoje nėra nė
vieno atvejo, kad teorija kažkiek laiko būtų pripažinta, o paskui
sutaršyta į druzgus, ir pakeista visiškai nesuderinama teorija. Nors
pagal idėją tai ir gali nutikti. Tik labai neįtikėtina. Pagrinde dėl to,
kad mokslines teorijas kuria ir, kas daug svarbiau, peržiūri, tikrina
ir "aprobuoja" ne tokie kretinai kaip Evolutionary Fraud, o žmonės, kurie
realiai naudoja tą daiktą ant pečių, o ne tik pro jį valgo.

Kodėl teorijos turi savybę transformuotis į naujas, vietoj to, kad
kolapsuotų? Juk nuolat randama tiek daug naujų faktų! O ir šiaip, netgi
kai teorijos "aprobuojamos", kartais *jau* būna žinoma faktų, kurių
teorija nesugeba apžioti. Mechanika čia tokia: kad ir yra/atsiranda
saujelė faktų, kurių nemodifikuota teorija nepaaiškina, yra šimtai
faktų, kuriuos paaiškina. Ir stačiai nesuvokiama situacija, kad turimi
šiai dienai faktai būtų toks kruopštus viso reiškinio poaibis, kad
jų paaiškinimui sąmoningai pasirinktum visiškai klaidingą požiūrio kampą.

(Šioje vietoje būtina pastebėti, kad žmonijos istorijoje tokių klystkelių
buvo didelis daug, tik jie arba buvo iki šiuolaikinio mokslo atsiradimo,
arba "plaukioja" visai nemoksliniuose sluoksniuose, kur fenomeno
prigimties paaiškinimas nėra vertybė).

Taigi, toks tad ekskursas į What Science Is and How It Works.
(Beje, ypatingai puiki knyga!)

----------------

Dabar, kai jau išmanom apie teorijas, galim grįžti konkrečiai prie
evoliucijos.

Pradžiai, pašalinkim dar keletą miskoncepcijų:

0. Darvino teorija NElygu evoliucijos teorijai. Santykis tarp Darvino
teorijos ir evoliucijos teorijos yra maždaug toks pats, kaip santykis
tarp mano aukščiau aprašytos Niutono gravitacijos teorijos ir Einšteino
bendrosios reliatyvumo teorijos. Beveik 100% analogija.

1. Evoliucijos teorija NEnagrinėja gyvybės atsiradimo klausimo. Visos
kalbos apie Urėjaus-Milerio eksperimentą, apie ląstelės formavimąsi
iš aminorūgščių sriubos yra oftopikas evoliucijos kontekste. Nesakau,
kad tai neįdomios temos, tiesiog nereikia komplikuoti reikalo, kai ir
taip yra problemų suprantant patį reikalą.

2. Dėl šuns veisimo tol, kol gausi katę -- complete bullshit! Pažiūrėkit
į pudelius ir bolonkes ;-). O jei rimtai, tai evoliucija šito klausimo
irgi NEnagrinėja. Labai svarbu suprasti šitą subtilų skirtumą. Evoliucijos
teorija NEteigia, kad vienąkart išsišakojus rūšims, jos gali kada nors
tolimesnės evoliucijos eigoje grįžti. Ji, žinoma, to ir neneigia, bet
pagrinde dėl to, kad ji šito klausimo išvis nenagrinėja.

Given all of this, tas Evolutionary Fraud'o skaitinys jau pirmoje pastraipoje,
penktame sakinyje parodo, kad autorius nesupranta apie ką kalba. Ergo,
visko kas žemiau galima (ir reikia) net nenagrinėti. Aldai, prieš rimtai
žiūrėdamas į tokio vargano patikimumo šaltinį, pasigilink į tematiką, mažiau
kils klausimų.

Tai jau beveik kaip ir viskas. Dar tik norėjau pagrūmoti pirštu dėl antrojo
termodinamikos dėsnio. Atsargiai su juo. Jis turi daug formuluočių, o ta
su neišvengiamu visatos entropijos didinimu yra mažiausiai ką nors sakanti
apie reiškinį (t.y. provokuojanti klaidingus dėsnio taikymus). Nekalbant jau
apie tai, kad išvis diskutuotinas klausimas, ar tokia formuluotė yra teisinga,
t.y. ar taip suformulavus, mes tikrai vis dar kalbam apie antrą termodinamikos
dėsnį, ar jau nebe.

Aldas rašė:tad atsakysiu nuoširdžiai: asmeniškai manau, jog Dievas galėjo sukurti tokią
visatą su užprogramuotu gyvybės atsiradimo dėsniu. Bet tai jau paneigia
dabartinę evoliucijos teoriją, kurios variklis, kaip teigiama yra natūrali
atranka, atsitiktinės genetinės mutacijos ar genų "dreifas" iš vienos rūšies
genomo į kitos genomą, neįtraukiant į nagrinėjamus mechanizmus organizmo
informacinės valdymo struktūros vystymosi (katalikiškai tariant - dvasios).

Wrong. Skaityk vėl ir vėl, pakol pats suprasi, kur čia darai loginę klaidą.
Hint: atkreipk dėmesį į anksčiau kitų nurodytą saviorganizacijos kryptį.
Jeigu reikės, galėsiu brūkštelėt trumpą crash course apie chaoso teoriją,
tai susiję.

Laiqua rašė:Be to, žymiai lengviau ta informacija manipuliuoti ne išsivysčiusiame
organizme, o embrione, taigi kokių nors "superžmonių" auginimas prasidėtų
būtent nuo embrionų modifikavimo.

Ne visai. Dėl lengvumo technine prasme, tai gal ir taip, bet sunkiau su
taikymu. Modifikuojant embrioną, per lėtas eksperimento-rezultato ciklas.
Plius, dažniausiai mes ne to norim: norim pakeisti situaciją gyvame organizme,
o ne išveisti super rasę. Tad the way to go yra sukurti patikimą gyvos
ląstelės genomo patch'inimo mechanizmą, kad susidoroti su konkrečia problema:
užpuolusi/išlindusi liga, susenęs audinys, dėl metabolizmo išaugęs patogenų
kiekis and whatnot.

Va. Dar kartelį visus su Darvino gimtadieniu! ;-)

-rtfb

Piktokai tu čia parašei, rtfb, bet įdomiai. Apie mokslines teorijas ir jų teisingumą/klaidingumą turbūt gražiau nesugebėčiau parašyt

O, šiek tiek komentarų prirašėt . Deja, ką nors atrašyt galėsiu tik po pusantros savaitės...

Didžiojo sprogimo teorija šiuo metu yra dominuojanti Visatos atsiradimo teorija, tačiau nuo pirminių užuomazgų prieš ~60-70 metų ji irgi yra toli pažengusi.

OK, reiškia dar nieko nepramiegojau .

Pala, o C12/C14 lygtai tinka tik iki ~10000 metų senumo objektams identifikuoti, ar klystu?

Panašiai. Ankstesnėms datoms naudojamas kalio ir argono izotopų metodas, o kur jau milijardais skaičiojama - švino izotopų.
Iš esmės, daugumai paleontologų nėra taip svarbu, kaip yra iš tiesų, tarkim 40 ar 80 milijonų metų atgal. Kur kas svarbesnė yra sluoksnių seka: kuri epocha, kuris vystymosi etapas po ko seka, ir kaip atsikartoja vieno tipo ekosistemos skirtinguose regionuose. Jei tą pati seka randama ir Europoje, ir Kinijoje, tai labai tikėtina, kad taip chronologiškai vyko iš tikrųjų.
Beje, principas "kuo gilesnis sluoksnis, tuo senesni jame randami organizmai" suformuluoltas dar XVII a. kažkokio vienolio .

Na, čia tai jau numerologija. Bet visgi nesiginčysiu, kad "didžiausias melas - statistika".

Na čia buvo šiaip, analizė šio straipsnio lygyje .
O statistika iš esmės nėra melas, tiesiog ji yra ne mokslas, o instrumentų rinkinys. Svarbu yra ne skaičiavimai, o ką kaip pagrįsi ir po tais skaičiavimais pakiši.

Laiqualasse rašė:Piktokai tu čia parašei, rtfb, bet įdomiai. Apie mokslines teorijas ir jų teisingumą/klaidingumą turbūt gražiau nesugebėčiau parašyt

Ačiū už komplimentą :-). Jis mane paskatino šitą daiktą perpublikuoti ir kitai
auditorijai (slightly edited, afterthoughts added): http://rtfb.stent.lt/evoliucija

-rtfb

Sveiki,
Įkišiu ir aš čia savo trigrašį...

Laiqualasse rašė:

Exon rašė:Tamstos, jūsų žinios apie evoliucijos teoriją yra beviltiškai pasenusios.

Aš irgi manau, kad tos žinios pasenusios ...bet kas iš to...
Vat, įdomu kiek iš jūsų (forumiečių) bent žino tokią (teoriją): Bendroji Struktūros Evoliucija

Laiqualasse rašė:Didžiojo sprogimo teorija šiuo metu yra dominuojanti Visatos atsiradimo teorija, tačiau nuo pirminių užuomazgų prieš ~60-70 metų ji irgi yra toli pažengusi. Tačiau vis tiek su gyvybės evoliucija ji niekaip nesusijusi...

Šiaip ta teorija turi potenciją susieti visas evoliucijas, ne tik šias dvi...

praeinant rašė:Vat, įdomu kiek iš jūsų (forumiečių) bent žino tokią (teoriją): Bendroji Struktūros Evoliucija

Girdėti neteko, bent jau lietuvišku pavadinimu. Kaip ji angliškai vadinama?

Turbūt nuvilsiu...
Jos originalas lietuvių kalboj...

--> google

Žvilgtelėjau šiek tiek. Kreivai žiūriu į žmogus, neturinčius jokio mokslinio išsilavinimo (bent jau nepastebėjau, kad apie autoriaus buvimą mokslininku kur nors parašyta būtų) ir bandančius apversti mokslo pasaulį aukštyn kojom...

Laiqualasse rašė:Žvilgtelėjau šiek tiek. Kreivai žiūriu į žmogus, neturinčius jokio mokslinio išsilavinimo (bent jau nepastebėjau, kad apie autoriaus buvimą mokslininku kur nors parašyta būtų) ir bandančius apversti mokslo pasaulį aukštyn kojom...

Dėl pasirenkamo požiūrio kreivumo, tai visi mes turim laisvą pasirinkimą, tai ir telieka gerbti kito apsisprendimą...

Bet visgi man kiek ir metafizinis tas emocinis - pirma įvertinu žmogų, tada per jį ir jo teoriją. Jei kvailys parašo kokią teoriją, tai jos balti siūlai turėtų labai greitai išlysti. Mano manymu teorijos vertinimas būtų loginio pažinimo išdava....

Ir kas tas mokslinis išsilavinimas - ką turi omeny išsilavinimą ar išlavinimą. Kas išlavina ir kas išsilavina? . Ar paties šios eilutės kvepia moksliniu išsilavinimu?

Man rodos ne tik Niutonas, Einšteinas, Gates startavo iš mėgėjų pozicijos... o ir auto, tele, Žemės sukimasis apie Saulę iš pradžių masėse buvo laikomas visišku šlamštu, jei ne dar kažkuo blogiau...
<hr>
Perkelta. 3 d. Pasiskaitom taisykles. ~E.~

rtfb rašė:Dar tik norėjau pagrūmoti pirštu dėl antrojo termodinamikos dėsnio. Atsargiai su juo. Jis turi daug formuluočių, o ta su neišvengiamu visatos entropijos didinimu yra mažiausiai ką nors sakanti apie reiškinį (t.y. provokuojanti klaidingus dėsnio taikymus). Nekalbant jau apie tai, kad išvis diskutuotinas klausimas, ar tokia formuluotė yra teisinga, t.y. ar taip suformulavus, mes tikrai vis dar kalbam apie antrą termodinamikos dėsnį, ar jau nebe.

Hmm... na, kaip pažiūrėti į visą šį reikalą...
Jei laikyti, kad svietas visgi yra viena įvairiausiai tarpusavyje susijusi visuma, tai prie to labai pritinka ir daug talpesnė „humanitarinė“ dėsningumų išraiška, nei tai formuluoja atskiros gamtamokslio specializacijos...
Net vis paskambanti tarpdisciplininė (vieningumo) terpė, jų svarba ...gal irgi ne visai ant „durniaus“ radosi...
Tad galima manyti (kiek argumentuotai) ir priešingai nei pats gan „bravūriškai“ teigi...

rtfb rašė:Tad, susimildami, jeigu matote straipsnį apie evoliucijos (ar didžiojo sprogimo, ar reliatyvumo teorijos, ar kitos pagrindinės mokslinės teorijos) paneigimą kokiame nors leidinyje, kuris nėra „Nature“ arba „Science“, _būtinai_ atsiverskite redakcijos skiltį ir pažiūrėkite kas tai per leidinys ir ar galima juo tikėti.

a. nu, nuėjau į - http://www.st-evoliucija.lt/book/17 - ir vis tiek nežinau tikėti tuo linku ar ne... (nors ten net lyg ir nepaneiginėja evoliucijų...)
b. ko gero ir šios evoliucijos temos nėra tuos aukštų sluoksnių leidiniuos..., tad...
c. o, ar iš viso verta „sudievinti“/suabsoliutinti „Nature“ ar „Science“ svarbą? Juk galima tikimybė, kad kažkas gali atsirasti ir kairėje, dešinėje ar apačioje nuo jų..

p.s. citatos iš - (slightly edited, afterthoughts added): http://rtfb.stent.lt/evoliucija

praeinant rašė:Dėl pasirenkamo požiūrio kreivumo, tai visi mes turim laisvą pasirinkimą, tai ir telieka gerbti kito apsisprendimą...

Bet visgi man kiek ir metafizinis tas emocinis - pirma įvertinu žmogų, tada per jį ir jo teoriją. Jei kvailys parašo kokią teoriją, tai jos balti siūlai turėtų labai greitai išlysti. Mano manymu teorijos vertinimas būtų loginio pažinimo išdava....

Taip, visiškai sutinku, kad perversmą darančią teoriją gali netikėtai sukurti ir su mokslu daug bendro neturintis žmogus. Ir tikrai taip, reikia vertinti teoriją, o ne jos autorių. Tiesiog dabar tam laiko neturėjau - po kelių savaičių pasistengsiu nepamiršti perskaityti daugiau ir atidžiau ir pakomentuoti plačiau.

Ir kas tas mokslinis išsilavinimas - ką turi omeny išsilavinimą ar išlavinimą. Kas išlavina ir kas išsilavina? . Ar paties šios eilutės kvepia moksliniu išsilavinimu?

Man rodos ne tik Niutonas, Einšteinas, Gates startavo iš mėgėjų pozicijos... o ir auto, tele, Žemės sukimasis apie Saulę iš pradžių masėse buvo laikomas visišku šlamštu, jei ne dar kažkuo blogiau...

Niutono laikais mokslas ir moksliniai tyrimai buvo tokiame lygyje, kad daugybės aplink mus esančių reiškinių dar nemokėjo paaiškinti. Būtent dėl to ir buvo įmanoma kone visiškai "iš šalies" sukurti naują teoriją, kuri pasirodytų besanti daugmaž teisinga. Einšteinas šiaip genijus buvo. Su Gates'u situacija panaši - kai jis atėjo į rinką, kompai buvo dar tikrai neaukštame išsivystymo lygyje; be to, jam pasisekė.

Kuo toliau, tuo sudėtingiau darosi kažką atrasti, neturint bent kažkokio formalaus mokslinio išsilavinimo. Tiesiog dėl to, kad mokslinių žinių ir duomenų kiekiai yra gerokai didesni, nei vienas žmogus galėtų aprėpti, tad reikia mokėti tą informaciją kritiškai vertinti, atsirinkinėti ir analizuoti. Būtent tokių sugebėjimų formalus išsilavinimas ir suteikia.

praeinant rašė: c. o, ar iš viso verta „sudievinti“/suabsoliutinti „Nature“ ar „Science“ svarbą? Juk galima tikimybė, kad kažkas gali atsirasti ir kairėje, dešinėje ar apačioje nuo jų..

Scientizmas yra pasaulio matymo būdas. Bet skirtingi žmonės skirtingai jį naudoja: vieniems atrodo, kad "į kairę ir į dešinę" nieko negali būti, kiti ieško būdų, kaip tuos "į kairę į dešinę" paaiškinti "moksliškai", treti dar kitaip. Gaila, susitarti čia labai sunku :] [/trigrašis]

Laiqualasse rašė:...perversmą darančią teoriją gali netikėtai sukurti ir su mokslu daug bendro neturintis žmogus..

Na, tokią teoriją manau galima būtų drąsiai laikyti ir visai neprastu moksliniu darbu... gautųsi paradoksas - autorius parašęs neprastą mokslinį darbą yra ne mokslininkas, o kas gi tada? ...kam tas dantų skausmas...
Aš bevelyčiau aiškinantis kokią nors situaciją (teoriją) ignoruoti tam konkrečiam atvejui nebūtinus šablonus (pvz. išsilavinimo, publikavimo aspektai ir pan.)

Laiqualasse rašė:Kuo toliau, tuo sudėtingiau darosi kažką atrasti, neturint bent kažkokio formalaus mokslinio išsilavinimo. Tiesiog dėl to, kad mokslinių žinių ir duomenų kiekiai yra gerokai didesni, nei vienas žmogus galėtų aprėpti, tad reikia mokėti tą informaciją kritiškai vertinti, atsirinkinėti ir analizuoti. Būtent tokių sugebėjimų formalus išsilavinimas ir suteikia.

Ar aš teisingai suprantu, kad pats išsilavinimą tapatini daugiau su diplomais ir juos teikiančiomis įstaigomis?
Ir dėl to „sudėtingiau darosi kažką atrasti“ ne visais atvejais sutikčiau ir su šiuo šablonu. Sakykim dabar yra siekis sukurti kažkokią Vieningąją teoriją viskam. Reiškia, kad ji turėtų būti dar universalesnė už esamas atskiras mikro ir makro pasaulių teorijos, reiškia ji turėtų susieti genetiką pavyzdžiui su mecosoprano arija, reiškia ji turi būti labai universali ir labai paprasta...

Starlin rašė:Scientizmas yra pasaulio matymo būdas. Bet skirtingi žmonės skirtingai jį naudoja: vieniems atrodo, kad "į kairę ir į dešinę" nieko negali būti, kiti ieško būdų, kaip tuos "į kairę į dešinę" paaiškinti "moksliškai", treti dar kitaip. Gaila, susitarti čia labai sunku :] [/trigrašis]

Tas „labai sunku“ šablonas kiek nekonkretu...sakyčiau lengva tarpusavy sutarti tiems kas turi panašiai vienodus - pakankamai griežtus dėsningumų vertinimo kriterijus...
Na, o dogmatinis pasaulis ar jo apraiškos argi jau tokie įdomūs savo nekintamumu/neevoliucionumu...

Žinoma, gal dar reikia kiekvienu konkrečiu atveju hierarchizuoti šablonus, kad nepasiklysti vien tarpe jų...

Reiškia, kad ji turėtų būti dar universalesnė už esamas atskiras mikro ir makro pasaulių teorijos, reiškia ji turėtų susieti genetiką pavyzdžiui su mecosoprano arija, reiškia ji turi būti labai universali ir labai paprasta...

Jei neklystu, tokiais dalykais paprastai užsiima filosofija. Irgi labai įdomi ir gerbtina sritis.

praeinant rašė:Na, tokią teoriją manau galima būtų drąsiai laikyti ir visai neprastu moksliniu darbu... gautųsi paradoksas - autorius parašęs neprastą mokslinį darbą yra ne mokslininkas, o kas gi tada? ...kam tas dantų skausmas...

Abejoju, ar žmogus, neturintis mokslinio išsilavinimo, sugebėtų sukurti visiškai pagrįstą ir paaiškintą teoriją. Tai, ką jis sukurtų, greičiausiai būtų ne daugiau, nei idėjų rinkinys - labai gerai dalykas, bet iki mokslinio darbo tam dar toloka.

Aš bevelyčiau aiškinantis kokią nors situaciją (teoriją) ignoruoti tam konkrečiam atvejui nebūtinus šablonus (pvz. išsilavinimo, publikavimo aspektai ir pan.)

Na taip, aš irgi. Kaip sakiau - turėsiu laiko, paskaitysiu daugiau ir pakomentuosiu plačiau apie šią teoriją.

Ar aš teisingai suprantu, kad pats išsilavinimą tapatini daugiau su diplomais ir juos teikiančiomis įstaigomis?

Netapatinu. Bet šiais laikais mokytojo-mokinio (meistro-pameistrio) bendravimas ir žinių perdavimas tokiu būdu kaip ir nevyksta, bent jau tikrai ne fundamentaliųjų mokslų srityse. Tad nori nenori išsilavinimas tose srityse yra labai glaudžiai susijęs su išsilavinimą teikiančiomis įstaigomis bei jų suteikiamais diplomais. Savaime suprantama, popieriukas su užrašu ir net antspaudu toli gražu nepasako, kad "šis žmogus tą dalyką išmano labai gerai", bet tai yra gera priemonė greitai ir netgi daugmaž tiksliai įvertinti, ar turi reikalą su profesionalu, ar su šarlatanu.

Apsiskaitymas ir lavinimasis pačiam, be mokslinių institucijų įsikišimo, nėra neįmanomas, bet kritinio mąstymo įgūdžius ir panašiai išsivystyti be kontakto su mokslo pasauliu neįmanoma. O jei su mokslo pasauliu kontaktuoji bei laviniesi, tai kodėl neįstojus į universitetą? Paskolų pasiimti šiais laikais sudėtinga nėra, galų gale, jei tavo turimos idėjos tikrai kažko vertos, tai galbūt ir finansavimą studijoms gausi.

Žinoma, galima esama sistema piktintis, bet kažko geresnio neįsivaizduoju. Galbūt "Science 2.0" projektai, t.y. galimybės mokslininkams bendrauti virtualiai ir beveik betarpiškai vieniems su kitais, situaciją pakeis, bet iki to dar reikės palaukti.

Ir dėl to „sudėtingiau darosi kažką atrasti“ ne visais atvejais sutikčiau ir su šiuo šablonu. Sakykim dabar yra siekis sukurti kažkokią Vieningąją teoriją viskam. Reiškia, kad ji turėtų būti dar universalesnė už esamas atskiras mikro ir makro pasaulių teorijos, reiškia ji turėtų susieti genetiką pavyzdžiui su mecosoprano arija, reiškia ji turi būti labai universali ir labai paprasta...

Labai universali - taip. Labai paprasta - žiūrint kaip pažiūrėsi. Be to, sistemą turi būti galima patikrinti, o tikrinimo be sudėtingos įrangos vėlgi nelabai įsivaizduoju.

Tas „labai sunku“ šablonas kiek nekonkretu...sakyčiau lengva tarpusavy sutarti tiems kas turi panašiai vienodus - pakankamai griežtus dėsningumų vertinimo kriterijus...

Naobetačiau žmonės, kaip taisyklė, vienodų kriterijų neturi. Dėl to ir susitarti sudėtinga.

Na, o dogmatinis pasaulis ar jo apraiškos argi jau tokie įdomūs savo nekintamumu/neevoliucionumu...

O kas čia kalba apie dogmatinį pasaulį? Visos mokslinės teorijos kinta ir yra tobulinamos, o kartais ir apverčiamos aukštyn kojomis. Bet tai toli gražu nereiškia, kad tas teorijas paneigti labai lengva ar kad tą daro kasdien "iš gatvės atėję" asmenys.

Jei neklystu, tokiais dalykais paprastai užsiima filosofija. Irgi labai įdomi ir gerbtina sritis.

Gal ir užsiima... smalsuolių turbūt visur yra...
Bet ir gamtamokslio niekas neklausia kuo jis gali/turi užsiimti, tiesiog yra bendrėjimo kryptis ir smulkėjimo kryptis. Perspektyvi tiek smulkėjanti (nanotechnologijos, genetiniai etc. aspektai), tiek niekur nedingsta ir bendrėjanti (aiškesnio vieningo pasaulio bendrųjų principų modeliavimo) dimensija...


Turbūt sumodeliuoti bendresni principai būtų naudingi tiek smulkėjimo, tiek bendrėjimo krypčiai ...tiek filosofijai...

++++++++++++++ hmm... kitos dienos priedas į tai ko rašant aukštesnį dar nebuvo...

Laiqualasse rašė:Naobetačiau žmonės, kaip taisyklė, vienodų kriterijų neturi. Dėl to ir susitarti sudėtinga.

Na, ten pas mane buvo mokslinių kriterijų griežtumo kontekstas... o tokius šablonus: XXI a. gyvenimo tempo sablonus (vertinu reiškinį per autoriaus išsilavinimo prizmę [„tai yra gera priemonė greitai ir netgi daugmaž tiksliai įvertinti , ar turi reikalą su profesionalu, ar su šarlatanu“] ir pan.), susireikšminimo/sureikšminimo šablonus (fizika, aš ir pan. – yra aukščiau už kažką ) ir t.t. – laikau tiesiog nemoksliniais kriterijais vertinant moksla..., gal todėl, manau, kad mes puikiai sutariam moksliniam kontekste, kuriame mano makaulė „žaidžia“ (bent stengiasi...) be minėtų ir panašių šablonų grupių...
Na, o jei suplakti visa į vieną krūvą... žinoma „putų ir purslų“ bus daug ir ilgai...

Laiqualasse rašė:bet kritinio mąstymo įgūdžius ir panašiai išsivystyti be kontakto su mokslo pasauliu neįmanoma.

Turbūt visa kas (ir lavinimo institucijos) turi pliusų ir minusų.
Tai apie minusus:
a. Kiek aukštėliau minėtų šablonų įskiepiai į (mokslo) asmenį daryti/gali būti daryti ir išsilavinimą teikiančių institucijų...
b. Paprastai kokia nors lavinanti institucija, asmuo mokina tik to ką pati žino ir kaip galima tai daryti – reiškia kažkiek įstato į kažkokią vagą, niveliuoja...
c. ............
-------- --------
Juk yra teorinė galimybė, kad gali būti dar griežtesni kriterijai, nei naudoja realus akademinis lygmuo...

Laiqualasse rašė:O kas čia kalba apie dogmatinį pasaulį?

Niekas... tiesiog toks pasaulis/matymas buvoja...

Laiqualasse rašė:Na taip, aš irgi. Kaip sakiau - turėsiu laiko, paskaitysiu daugiau ir pakomentuosiu plačiau apie šią teoriją.

Turėjau minty daugiau bendrinę situaciją (aš bevelyčiau aiškinantis kokią nors mokslinę situaciją ignoruoti tam konkrečiam atvejui nebūtinus šablonus).
Nors jei nepakomentuosi, tai ko gero, tą pačiam kada nors priminsiu...

Geros teorijos požymis yra galimybė prognozuoti. Papasakokite man, ką BESTEV prognozuoja?

Aš?! …turbūt bet ką, jei modeliuoja bet kokį kitimą…

Taip ir supratau. Kaip sakė vienas mano dėstytojas, geros konsaltingo firmos moto: "Į bet kokius klausimus duodame bet kokius atsakymus" .