Meškatlakas

Aldarion rašė:Sudėtingas klausimas... Asmeniškai manau, jog tai turėtų būti dvasinis augimas pagal sąžinės diktuojamus principus. Tikiu, jog sąžinę paveldėjome iš dievo kaip saugiklį, tačiau ne mus valdantį, o tik įspėjantį. Ir šioje vietoje mes turim laisvę - galim kartais atsipalaiduoti, galime visai užmigti. Sakoma, jog Atlantida (o gal pats Numenoras) pražuvo, jos žmonėms iškėlus save aukčiau absoliučių vertybių. Bijau, jog mūsų dienų visuomenė arti tokios ribos, kai tos pačios vertybės bus visiškai pamintos, žmogus prilygintas aukščiausiajai būtybei. Ko vertas, tarkim, toks festivalis, kaip "Burning man" - visiškas savęs atpalaidavimas, jokių principų, jokių tiesų. Jei ir toliau miegosim ir viską toleruosim, bus kaip tam A.Huxley romane "Brave new World"... Atsipalaiduoti galima, tačiau mėgavimasis ir tolerancija turi turėti ribas, ne viskas taip jau gražu ir nekalta. Budėti tikslas būtų, nes veikia mus ir kitos jėgos!

A, tai va kodėl nesusišnekam. Tavo pasakytąjį tikslą puikiai suprantu ir, aišku, pritariu, tačiau skiriasi mūsų požiūris, kas į tą tikslą veda ir kas į jį įeina. Čionais paprasčiausiai ne ta situacija (kaip jau ir buvo pastebėta). Va kai išpūstasmegeniai treningiukai pradeda mėtyti kiaušinius į Seimą vien tik tam, kad pamėtytų ir išlietų susikaupusią energiją - turim bėdą, reikia stiprių saugiklių. O šitie pakvailiojimai... Na, nors legolą ir Izį aš kuo puikiausiai įsivaizduoju su treningiukais ir kiaušiniais rankose, nes jie mėgsta pabūt tokiais personažais, bet nė trupučio neįsivaizduoju jų, tuos kiaušinius metančių į langus. Čia esminis klausimas, koks skirtumas yra tarp 1) minties 2) žodžio 3) veiksmo. Mano požiūris toks, kad linijos labai plonos, bet tai nereiškia, kad šitie dalykai tapatūs. Na vis tiek, šita tema turėtų keltis į kokią nors nuobodžią giją pavadinimu "Mano požiūrio į gyvenimą pamatai" tai nešnekėkim.

Na, jei dar pasamdytumete Tarantiną ar Rodriguesą filmuoti, tai iš šito gal ir gautųsi "Grindhouse-2". Bet jei ne - skaityti buvo smagiau .

Žiauriai geras.