Meškatlakas

Žinučių — 24; puslapių — 2.

1 puslapis iš 2 · 1–20 žinutės iš 24

Žinutė #1

Tai gi... Ilgai nesugalvojau kaip tai realizuoti, bet buvau spaudžiamas, todėl teko. Šitas dalykas vis dėlto yra pasakojamas gyvai, visa esmė ta, kad pasakojant ir tuo pačiu vis iš naujo improvizuojant, atsiranda vis daugiau ir daugiau naujų detalių, o ir stipresnioji mano pusė yra pasakojimas žodžiu, ne rašymas. Na, bet, kaip ir sakiau, buvau priverstas parašyti, tai parašiau. Rašiau tokiu stiliumi, nes su smulkesniu neturėjau laiko ir noro knistis, todėl tiems, kas negirdėjo viso to gyvai daug kas gali būti neaišku ir išvis atrodyti, jog niekas čia neturi prasmės. Jei taip atrodys, na... Tada ką padarysi. :)

MEŠKATLAKAS




Miško laukymė, prietema. Lėtai eina žmogus: apdraskytas, kruvinas, nuleidęs galvą. Šnibžda...
„I smell fear...“
Vaizdas staigiai persikelia į miško tankmę, kamera pralekia palei žolę, girdisi šnopavimas...
„I smell anger...“
Vėl pasikartoja vaizdas, kaip kamera lekia per krūmus, šnopavimas už kadro.
„I smell.... Death“
Ant paskutinio žodžio už žmogaus pakyla juodas siluetas....

Ekranas tampa juodas, staiga užtykšta kraujo dėmė ir tipinis filmų treilerių balsas sako įprastus žodžius:
„This summer!“
Dar kartą užtykšta kraujas
„In cinemas!“
Kraujas susideda į vieną žodį „Meškatlakas“ ir staiga išsprogsta į šalis.


----------------------------------------------------------------------------------


- Neblogai, - linktelėdamas galva tarė Legoljasiuxaz666, - išties neblogai. Tau patiko?
- Visi tie treileriai vienodi, - paprastai išsireiškė Izemonas, gūžtelėdamas pečiais, - norėčiau pamatyti visą filmą, ar mes pasirengę leisti?
- Pasirengę, pone, sakykit kada, - sušuko kažkas iš viršaus.
- Sakyti...? – šnipštelėjo Izemonas
- Ne. Tarsiu šiokį tokį žodį... – tarė Legoljasiuxaz666, stodamasis priešais ekraną, - Mieli draugai, priešai, pažįstami ir nepažįstami, mamytės ir tėveliai, močiutės ir seneliai, vyrai ir moterys, belyčiai ir transvestitai, sveikinu jus atvykus į mūsų filmo peržiūrą. Šia proga norėčiau pasakyti, kad man labai....
Legoljasiuxzuj nebuvo lemta pasakyti, bent jau ne iš karto. Už durų pasigirdo riksmai, bildesys ir su trenksmu atsidarius durims pro jas įvirto visiškai girtas vyrukas ilgais plaukais ir, nors ir purvinais, bet aiškiai elfiškais drabužiais.
- Laika... – liūdnai tarė Legoljasiuxaz666, - ir vėl tu šitaip... Palauk, leisk padėti atsistoti.
- Dėdė Povilas atvažiavo! – nekreipdamas dėmesio į nieką kitą sušuko elfas, žiūrėdamas į iš savo kėdės pakilusį ir jo link einantį vyruką.
- Pasodinsiu, tęskit, - sušnibždėjo jis Legoljasiuxui, tuo pačiu keldamas girtą elfą nuo žemės ir vesdamas į jo vietą.
Per daug nesutrikęs, Legoljasiuxaz666 grįžo į vietą salės priekyje ir tęsė kalbą:
- Labai atsiprašau visų, daugiau tai nepasikartos... Kur aš baigiau? A, taigi, man malonu jus čia matyti. Šį vakarą jūs pamatysite tai, ką visas pasaulis pamatys geriausiu atveju rytoj, todėl galite manyti, kad jums pasisekė. Tikiuosi, kad filmu neliksite nusivylę, o kai jis baigsis, maloniai kviečiame į banketą antrame aukšte... Gero žiūrėjimo.
Skambant kukliems plojimams Legoljasiuxaz grįžo į savo vietą ir ramiai susidėjo rankas ant kelių.
- Manai, jiems patiks? – sušnibždėjo Izemonas
- Manau, kad taip. Vis dėlto jis atitinka daugelį holivudo standartų, - šyptelėjo Legoljjasiuxaz666
- Bus matyt... Leidžiam! – suriko Izemonas ir šviesos salėje užgeso...

---------------------------------------------------------------------------------


Miškas. Didelė grupė turistų keliauja taku, diena graži, bet saulė jau leidžiasi. Beeinant filmuojami keli nekalti pokalbiai, vienas iš jų – aiški užuomazga būsimos meilės istorijos tarp gražuolės universiteto pirmūnės ir moksliuko, geeko bei lūzerio per dideliais akiniais ir per trumpomis kelnėmis. Kamera gražiai keliauja per nusitęsusią keliautojų eilę, kol sustoja ties dviem bičais, einančiais priekyje.
„Jis... Jis laukia. Šią naktį ateis?“
„Neįsivaizduoju, ir tu tai žinai. Su laiku, mielasis, su laiku... Su laiku ir mes būsim...“
„Negali tyliau?“
„Ok, nedėk į kelnes, tik jau nereikia...“
Panašus jų pokalbis vystomas dar porą minučių. Vienas mažiau, kitas daugiau, bet abu aiškiai sunerimę ir išsigandę. O saulė pavojingai greitai leidžiasi...

Vakaras, stovyklavietė. Grupė sėdi aplink laužą. Kažkas skambina gitara, kažkur šone sėdi ir filosofuoja negras. Kepa dešrelės, pilstomas alus – įprastas vakaras šiai grupelei.
Mergina eina į tualetą......
Drebančios vieno iš pradžioje matytų bičų kojos.....
Prakaito lašas ant antrojo kaktos......
Užsidarančios tualeto durys, krūmų šlamėjimas ir neaiškus siluetas, išdygstantis ant durų. Viduje niūniuoja mergina... Pasirodo gauruota letena milžiniškais nagais.....
KLYKSMAS!

Atskubėję prie tualeto, turistai neranda nieko, išskyrus kraujo balą. Vienas sexiukas nualpsta, grėsmingai atrodanti, kariškai apsirengus mergina užtaiso nežinia iš kur atsiradusį pistoletą, negras staiga sugalvoja keletą teorijų, susijusių su religija, tamplierių ordinu ir ateities technologijomis. Visos jos aiškina merginos mirtį, visos išdėstomos tyloje. Grupelė palinksi galvomis ir grįžta prie laužo, lieka tik tie du, kuo toliau tuo vis labiau įtartini bičai.
„Čia JIS.“
„Tu teisus, čia jis, po velnių... Nu ir žiauriai čia, matai kiek kraujo?“
„Bus daugiau, mielasis, bus daugiau... Nebijok, JIS gyvų nepalieka“
„O mus... Ar paliks?“
Klausimas lieka retoriniu, nes tada antrasis pradeda baisingai kvatoti ir nueina link laužo. Pirmasis bičiukas dar pastovi keletą minučių ir taip pat nuseka prie laužo.

--

Iš ryto visi persigandę, visi kalba tik apie vargšą draugę, bet kažkodėl niekas negrįžta atgal. Niekas net nepaskambina ir nepraneša apie žmogžudystę.
Negras tampa filosofavimo mašina, 20 minučių juostos jis tampa pagrindine persona, vis labiau atskleidžiamas kaip žmogus, vis įdomiau šneka, sudaro žiūrovui vis teigiamesnį įspūdį... Ir staiga nutraukia savo kalbą, nes pasuka į mišką atlikti gamtinių reikalų.

KLYKSMAS!

Visi pasileidžia mišku, bet ilgai bėgti nereikia. Negras niekada nedarydavo to toli nuo kelio. O ten guli tik negro galva... Kraujo klane.

--

Panašios linksmybės tęsiasi dar gerą juostos pusvalandį. Per jį praeina kelios kelionės dienos, dingsta vis daugiau žmonių. Toliau niekas nesusimąsto, kad kelionę reiktų baigti, bet visi jau atkreipinėja dėmesį į du bičiukus, vis besišnabždančius tarpusavy. Universiteto gražuolė iš baimės jau permiega su moksliuku, savo ruoštu dar du vyrukai, kuriuos vaidina S. Siparis ir V. Stakėnas, suveikia itin erotišką sceną palapinėje, tos pačios dienos vakarą, kai nužudomas negras. Atmosfera darosi vis labiau įtempta, iš soundtrack‘o dingsta Kirkorovo, Stano, Yvos ir Mino dainos, skamba tik gąsdinanti, filmui specialiai brolių Bendžių kurta simfoninė muzika su kelio į žvaigždes dalyvių balsais.

Eilinis vakaras, ryškiai išretėjusi grupelė dar nepasiekusi stovyklavietės. Vienas raumeningas vaikinas pasiunta ir išprotėja, smegenys susisuka dėl matytų lavonų ir istorijos absurdiškumo. Jis, iškirtęs iš vaizdo porą bendrakeleivių, pasileidžia į mišką....

KLYKSMAS!

-----------------------------------------------------------------------------


- WTF?? ! ! – pasigirdo dviejų balsų choru išrėkta frazė, - kas per šūdas, kur dingo filmas??
Visuotinio murmėjimo banga užpildė salę, aiškiai dingo elektra. Susistumdymai, riksmai... Iš viršaus pasigirdo techniko pažadas per kelias minutes viską sutvarkyti. Balsai netilo, sambrūzdis dar labiau įsivažiavo...

KLYKSMAS!

- Kad mane kur šmaukšt, blemba, - pasigirdo girtuoklio elfo balsas, - koks tolkinistas apipylė mane vandeniu???
Ant jo žodžių įsijungė šviesa ir elfas suklykė nesavu balsu... Šalia jo sėdėjusio žiūrovo nebebuvo, o jis pats buvo apipiltas ne vandeniu... Tai buvo kraujas.

Niekas nespėjo nieko pasakyti, įsijungė filmas...

-----------------------------------------------------------------------------


Grupelė eina keliuku, staiga vienas iš dviejų itartinų bičų pasako sukti vos įžiūrimu keliuku prie ežero. Niekas neprieštarauja ir jie atsiduria idealioje stovyklavietėje. Galiausiai vienas vyrukas, o paskui ir kiti, pratrūksta. Pradeda kilti kalbos, kad du įtartini bičai veda juos pas siaubūną, jie sakė niekada nebuvę Labanore, bet žino tokius keliukus kaip pastarasis. Pagaliau įvyksta atviras susiriejimas, pasirodo peiliai, kalavijai... Dvidešimt minučių šaudymo ir gaudymo medžių viršūnėmis, prasilenkiant su vietinėmis voverėmis, paukščiais ir karts nuo karto praskrendančiais lėktuvais. Galiausiai visi nusileidžia ir toliau kaunasi apačioje....

RIAUMOJIMAS!

Visi, kamera taip pat, pasisuka į miško properšą, kurioje stovi JIS. Trijų metrų ūgio meška, su kalavijų didumo bei aštrumo nagais, kruvinomis, milžiniškomis iltimis ir kraują stingdančiomis akimis. Staiga jis pradeda kalbėti, filosofuoti apie žmogaus prigimtį ir prieina prie to, kad likę turistai taip sužvėrėjo gamtoje, jog jis pavers juos visus Meškatlakais. Paaiškėja, kad du įtartini bičai žinojo apie pabaisą ir jau ne pirmą kartą vedė jam aukas į labanoro girią, nes vis tikėjosi, kad jis padarys juos tokiais pat monstrais kaip jis.

Pora žmonių nesutinka ir, juos iškart užmušęs, Meškatlakas didingai atsisuka į likusius.
„Let‘s play“
Suriaumoja jis...

Atsiranda titrai.


--------------------------------------------------------------------------


- Blnxkrw, iš kur tas kraujas? Ir kur dingo.... O, Eolo žmona, Maeglino motina... Kur ji!?
Laika nebesivaldė, daugybė kitų žiūrovų taip pat sunerimo. Legoljasiuxaz666 išėjo į priekį.
- Atleiskite, gerbiamieji, tas kraujas... Netikras. Nevykęs pokštas, jūsų jausmams ir nervams patampyti. Tikiuosi, jūs nepaimsite visko už gryną pinigą ir su malonumu žiūrėsite antrają dalį.
- Bet tai kur tada dingo Ared...
- Niekur ji nedingo, į tualetą išėjo gal, aš dar ne toks nudegradavęs, kad klausinėčiau tokių dalykų.
Legoljasiuxaz666 atsisėdo atgal į savo vietą, niekas nepastebėjo prakaito lašelių ant jo kaktos. Gęstant šviesoms, jis pasilenkė prie Izemono ausies ir sušnibždėjo:
- Per plauką...

----------------------------------------------------------------------------------



Antroji meškatlako dalis prasideda nuo to, kaip Meškatlakai (didysis Meškatlakas ir pavaldiniais paversti turistai) veržiasi iš Labanoro. Jie griauna visus miesteliu, pasitaikiusius jų kelyje ir skerdžia visus kas kruta. Efektai įspūdingi, nes gautas didelis finansavimas, kraujas taškosi riebiai, išmėsinėtos kūno dalys atrodo meistriškai. Meškatlakai lėtai, bet užtikrintai juda link Vilniaus...

Prabėgus maždaug pusvalandžiui filmo, per kurį Meškatlakų grupė taškosi spec efektų jūroje, jie dasikasa iki sostinės. Efektai ir toliau įspūdingi. Meškatlakai ima niokoti Vilnių, vienoje scenoje jie įsiveržia į barą, kur striptizą šoka S.Siparis ir V.Stakėnas, kamera kažkodėl nuseka juos ir tai perauga į pusvalandinę erotinę sceną.

Meškatlakai užsibarikaduoja Vilniaus Sporto rūmuose ir ten padaro pauzelę, Vilnius tam kartui nebeniokojamas, senamiestis dar paliekamas švarus.
Grigaravičiaus kabinetas, visas sudraskytas ir kruvinas policijos vadas skambina telefonu.
„Ne, mums tavęs reikia... Miestui tavęs reikia... Mes nesusitvarkysim, prašau...“
Po tokių žodžių numeta ragelį ir pasisuka į šalia stovintį policininką. Liūdnai pažiūri, bet nusišypso...
„Jis atvažiuos“

--

Filmuojamas asfaltas, staiga pasigirsta variklio riaumojimas ir visą vaizdą staiga užima ferarri automobilio apačia. Matosi, kad atsidaro durelės ir ekrane koją pastato „ecco“ batu apauta koja, kiek vėliau ir antra. Vaizdas slysta aukštyn, aptemptomis odinėmis kelnėmis, prie kurių iš šonų prisegta po kalaviją, o iš nugaros po automatą. Toliau kamera kyla modernaus kirpimo odine striuke, prie kurios pritvirtinta galybė peilių, už nugaros matomai ant diržų kabo bazūka bei didžiulis dvirankis kalavijas. Galiausiai kamera pasiekia veidą – savimi pasitikintį ir be galo „kietą“ (šį personažą vaidina M.Mikutavičius). Kietuolis pasiima tamsius akinius, užsideda juos, o stikluose atsispindi sudraskytas Grigaravičius...

--

Artimiausia filmo valanda – tai spec efektų pergrūstos gaudynės. Mikutavičius gaudo Meškatlaką po visą lietuvą. Jie prabėga ir pro Laivės Alėją Kaune, ir šaudosi šokinėdami nuo laivo ant laivo Klaipėdos uoste, kapojasi kalavijais ant Saulės Miesto stogo bei šaudo iš bazūkos Alytaus Fotospektro parduotuvėje. Per tą laiką Mikutavičius Kaune įsimyli vieną merginą, bet šią į Vilnių nusiveža piktasis blogasis tėvas, o Mikutavičius priverstas vytis Meškatlaką į Klaipėdą, kur netyčia permiega su epizodine aktore.

Galiausiai veiksmas grįžta į Vilniu, Meškatlakas toliau bėga nuo Mikutavičiaus. Jie pprasineša per Gedimino prospektą ir įbėga į katedros aikštę, kur Meškatlakas pamato Mikutavičiaus mylimąją. Jis čiumpa ją ir lipa į Katedros varpinę kaip King Kongas. Mikutavičius bėga laiptais, o Meškatlakas ruošiasi perkąsti merginai gerklę. Paskutinę akimirką Marijonas pasirodo tarpdury, pabaisa merginą paleidžia ir ši pabėga.
Galiausiai užverda bekompromisė kova, pusvalandžio reginys, spec efektai – aukščiausios klasės. Dvikova ilga, bet galiausiai Meškatlako nagai mirtinai susminga į Mikutavičiaus kūną. Pabaisa džiugiai suriaumoja ir nusileidžia į katedros aikštę galabyti likusiųjų.

Mikutavičius merdėja, kai staiga jam prieš akis iškyla vaizdai, kaip dega Vilnius, kaip žudomi jo tėvai, kaip Meškatlakas prievartauja jo moterį... Mikutavičius susiima, surinka, atsikelia ir išsitraukia kalaviją. Kruvinai išsišiepęs šoka žemyn ir nusileidžia katedros aikštėje.

Meškatlakas atsisuka ir lėtai iš dulkių debesies išlenda Mikutavičius, nešinas kalaviju.
Paskutinė kova dar ilgesnė už praėjusią, bet galiausiai ant Gedimino pilies Meškatlakui duodamas paskutinis smūgis ir jis miršta. Iškart atbėga Mikutavičiausi mergina ir jie tuoj pat permiega.

--

Mikutavičius sėdi savo kambaryje, rodomos jo rankos, surinkinėjančios pistoletą. Rankos su neįtikėtinai ilgais nagais. Kamera pakyla ir filmuoja veidą, beprotiškai apžėlusį. Mikutavičius išsišiepia, ir apnuogina dvi dideles iltis.......

Titrai.


--------------------------------------------------------------------------------



Filmas baigėsi, šviesos vėl užsidegė, ir Legoljasiuxaz666 vėl atsistojo.
- Ačiū, draugai, kad pažiūrėjote iki galo, tikiuosi filmas jums nepabodo... Šiuo metu mūsų kūrybinė grupė dirba prie trečiosios dalies, pigaus pornografinio filmo, kur Saulius su Virgiu lakstys apsirengę meškatlakų kostiumais ir darys viską, kas privalu geram porno filmui.
Legoljasiuxuj bešnekant, šalia jo atsistojo Izemonas, sudėjo rankas už nugaros ir suakmenėjo.
- Taigi, - tęsė Legoljasiuxaz666, - pabaigai norėčiau jus šiek tiek nuliūdinti... Banketo nebus.
Salė nepatenkinta sumurmėjo, kažkas suriko galingą „kodėl?“.
- Todėl, kad šiandien valgyti jums nesinorės! – sušuko Legoljasiuxaz666, išsišiepdamas, ir apnuogindamas iltis. Tuo metu Izemonas jau šoko ant pirmųjų eilių.........

KLYKSMAS!
What have I got in my pocket?

Žinutė #2

MOAR!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!
I'm a leaf on a wind. Watch how i soar.

The planet is fine...the people are FUCKED! - George Carlin

Žinutė #3

[tauta klykia iš susižavėjimo]
Kind of makes you go crazy, you know. Whacko. Really out there, CUCKOO! You bring any apples?

Žinutė #4

Na kaip čia trumpai pasakius... super :!:

O jei ilgiau - tiesą sakant, kadangi esu šitą istoriją girdėjęs turbūt 3-4 kartus, tai juokiausi mažiau, nei tikėjausi, prieš pradėdamas skaityti. Bet daugiau vis tiek noriu.
And the strings crescendo like the sunrise in the sky
The percussion section thunders like the storm clouds in their wonder up on high
The brass is roaring like the mighty ocean’s tide
Creation is music, and music is creation

Nai i cala Eruo siluva tielyasse...

Žinutė #5

Neblogai, neblogai ;)
Nai tulya elenelya le
Artanna tienen

Arthoron-Volochonskij-BG

Žinutė #6

Aha, noriu tęsinio kaip ten man tualete baigėsi :D Ir žinoma tęsinio "Meškatlakas strikes back" ;)
Raganauju –
Saulėj garuoja džiūdamos
žolelės nuo nemigos, širdies dieglių –
žolelės, kad pavirstum vilkolakiu –
žolelės, kad prašvistų aptemę akys,
žolelės, kad aptemtų šviestos akys,
žolelės, žolelės...
ir driežai.

Žinutė #9

Per Žygio vidurį prisijungęs prie Bastūnų girdėjau tik kažką bendro apie Meškatlaką, bet daugiau siejau tai su juokeliais iš vilkatlakų brolijos... Pasirodo, tikroji istorija buvo, švelniai tariant, kažkokia grubi fantazija. Hmm, tikrai neklyksiu iš susižavėjimo.
"Few now remember them ... yet still some go wandering, sons of forgotten kings walking in loneliness, guarding from evil things folk that are heedless."

Žinutė #10

Taip, iš pat pradžių Mešktalakai buvo Vilkatlakų parodija, po to nusisvaigom iki monstro, apie kurį statysim filmą. Tai gi ne vienus metus mus pažįsti, iš mūsų šnekų rimtus dalykus reik rankiot sunkiai ir po vieną. :D

Per daug nesistengiau rašyt, tas juk matosi, atsiprašau, bet nebuvo nei noro nei laiko. Dėl grubumo... C'mon, tame ir visa idėja! Žiūrėti reikia į visą tai ne kaip į rimtą kūrinį, o kaip į nusisvaigimą, kaip mes užkariausim Lietuvos kino olimpą.
What have I got in my pocket?

Žinutė #11

Jūsų laisvė fantazuoti ;), o aš tik išsakau savo nuomonę. Tiesiog svetima man džiūgauti, perskaičius žiaurumo ir pošlumo kupiną kūrinį, ir dar kai dauguma tai priima, kaip kažką žavaus. Pažįstat gi ir mane.
"Few now remember them ... yet still some go wandering, sons of forgotten kings walking in loneliness, guarding from evil things folk that are heedless."

Žinutė #12

Jou, atsipalaiduotum akimirkai, ar ką :roll: Nors meninių aukštumų, legolassjuxaj, tamstai dar tikrai reikia siektelt daugiau :] (i.e. smagiau buvo klausytis, kaip šitą gyvai pasakojai Labanore, nei skaityt dabar)

P.S. Koks po šimts Mikutavičius? Aš jau laukiau Kevino Sorbo!

Žinutė #13

Tai kad aš nemoku, tai žinau. Tiesiog dabar ramūs bus tie, kurie visalaik zyzė, kad parašyčiau. Pamatė kas gavosi ir ok. :D

O su Sorbo geriau nejuokauk, man baisu apie jį galvoti kaip apie potencialų aktorių mano filme... Jo honoraras neįperkamas ne tik mums, bet turbūt ir valstybės biudžeto neužtektų. :/
What have I got in my pocket?

Žinutė #14

Lengviausia būtų atsipalaiduoti arba net pasiduoti. Bet tikslas juk kitoks, jeigu kalbėsim apie tikrą tikslą. Sutinku, gal kartais reiktų, bet tai, matyt, ne man :p
"Few now remember them ... yet still some go wandering, sons of forgotten kings walking in loneliness, guarding from evil things folk that are heedless."

Žinutė #15

Aldarion rašė:Tiesiog svetima man džiūgauti, perskaičius žiaurumo ir pošlumo kupiną kūrinį, ir dar kai dauguma tai priima, kaip kažką žavaus.
Visiškiausiai labiausiai pritariu. Nors visai nieko buvo paskaityt :)
The moon cries - her tears of light
fall upon the thirsty grass.
To welcome our feet - dancing
on this sacred ground.

Žinutė #16

Aldarion rašė:Lengviausia būtų atsipalaiduoti arba net pasiduoti. Bet tikslas juk kitoks, jeigu kalbėsim apie tikrą tikslą.
E... o tai koks tikras tikslas? Mano smegenys nepagavios 8-[

(o, :idea: ! Bet čia ne į temą)

Žinutė #17

Sudėtingas klausimas... Asmeniškai manau, jog tai turėtų būti dvasinis augimas pagal sąžinės diktuojamus principus. Tikiu, jog sąžinę paveldėjome iš dievo kaip saugiklį, tačiau ne mus valdantį, o tik įspėjantį. Ir šioje vietoje mes turim laisvę - galim kartais atsipalaiduoti, galime visai užmigti. Sakoma, jog Atlantida (o gal pats Numenoras) pražuvo, jos žmonėms iškėlus save aukčiau absoliučių vertybių. Bijau, jog mūsų dienų visuomenė arti tokios ribos, kai tos pačios vertybės bus visiškai pamintos, žmogus prilygintas aukščiausiajai būtybei. Ko vertas, tarkim, toks festivalis, kaip "Burning man" - visiškas savęs atpalaidavimas, jokių principų, jokių tiesų. Jei ir toliau miegosim ir viską toleruosim, bus kaip tam A.Huxley romane "Brave new World"... Atsipalaiduoti galima, tačiau mėgavimasis ir tolerancija turi turėti ribas, ne viskas taip jau gražu ir nekalta. Budėti tikslas būtų, nes veikia mus ir kitos jėgos!
"Few now remember them ... yet still some go wandering, sons of forgotten kings walking in loneliness, guarding from evil things folk that are heedless."

Žinutė #18

Na, mano kuklia nuomone tai "neblogai" kaip parodija, kuri obettačiau tiek nusisvaigusi, kad apie ją skaityti linksmiau, nei būtų ją pamatyti. Jei dar sugebame tyčia erzintis, juokais išsidirbinėdami iš vertybių ir priimtų normų, vadinasi, esame jų dar nepamiršę ;)
Nai tulya elenelya le
Artanna tienen

Arthoron-Volochonskij-BG

Žinutė #19

Aldarion rašė:Sudėtingas klausimas... <...>
Sakyčiau, kad šiuo konkrečiu atveju per rimtai žiūri ;) Toks pasišaipymas iš Holivudiškų klišių yra būtent pasišaipymas, o ne propagavimas.
And the strings crescendo like the sunrise in the sky
The percussion section thunders like the storm clouds in their wonder up on high
The brass is roaring like the mighty ocean’s tide
Creation is music, and music is creation

Nai i cala Eruo siluva tielyasse...

Žinutė #20

Šiuo konkrečiu atveju - galbūt jūs ir teisūs :)
"Few now remember them ... yet still some go wandering, sons of forgotten kings walking in loneliness, guarding from evil things folk that are heedless."