Ar savižudybė gali būti toleruojama?

1) ganėtinai maža dalis savižudžių yra psichiniai ligoniai

2) savižudžiai (pavykę ir ne) yra egoistai

3) savižudybė laikoma nusikaltimu krikščionybėje ir krikščionybe pagrįstoje Vakarų Europos etikos sampratoje

4) berods, Suomijoje buvo pastebėta statistika, kad juo geresnis jų šalies pragyvenimo lygis, juo daugiau savižudžių, ir atvirkščiai. Išvada - išlempa žmonės, persisotina geru gyvenimu...

5) mane seniai kankina klausimas - daugiau stiprybės ir drąsos reikia nusižudymui ar gyvenimui?

6) Rusijoj uždraudė Emo? Geras, štai kodėl per 1muzikinį Tokio Hotel neberodo... Taip jie ir iki privalomo stojimo į pionierius prisižais.

7) ką dar? Aš prieš, apie jokią toleranciją kalbos negali būti. Žmogui kūnas duotas, kad jis įveiktų išbandymus, ir ne tu pats sau nusprendi, kad "vsio, nusibodot, užkniso viskas", ir nemanau, kad savižudžiai po mirties labai džiaugiasi savo poelgiu... Vis tik daugiau stiprybės reikia, kad gyventum, ir kažką - bent sau - pasiektum...

Laurien rašė:nemanau, kad savižudžiai po mirties labai džiaugiasi savo poelgiu...

Aš tai visada maniau, kad jiem jau po... e, vienodai...

Shly kai visad teisybę sako. Tokios temos nipriot. Ale man kai dzin, tai kalbėkit, nelendu ir bangų nekeliu.

Nim. Bet kokia bet kokio žmogaus mirtis niekada nėra vien to žmogaus, taip sakant, reikalas. Gedulas - tai ryškiausias prigimtinio žmogaus savanaudiškumo įrodymas. Velionio gedi ne dėl jo paties, o dėl savęs. Yra kaip yra. Esu įsitikinus, kad esminė ir pirminė žmogaus savybė yra egoizmas. Taip kad čia brėžti ribą tarp savižudybės ir ne savižudybės neįmanoma...

Kai žmogus žudosi, o ne miršta sava mirtim yra skaudžiau. Artimieji pradeda galvoti, ką jie padarė ne taip, kokie jų poelgiai privertė tą žmogų išeiti ir ką jie galėjo keisti. Taip, kad šiokia tokia riba visgi yra. Va

Nimrodel rašė:Artimieji pradeda galvoti, ką jie padarė ne taip, kokie jų poelgiai privertė tą žmogų išeiti ir ką jie galėjo keisti.

Galvoti reikia kol žmogus šalia, o ne kai kanopas padžiauna. A jei yra dėl ko graužtis - patys kalti

Kiek žmonių, tiek situacijų. Pvz. numiršta atokiam kaime visų giminių užmiršta senutė. Ir staiga giminės ima graužtis, ką padarė ne taip, ko nepadarė. O čia gali būt abu atvejai: ir senutė savo mirtim mirė, ir - žiurknuodžių išgėrė. Koks skirtumas? Paskutiniai jos metai buvo lygiai tokie pat vieniši abiem atvejais. O giminių graužatis tai išvis neaišku kokia.

O kai kam gal visai akmuo nuo širdies nusirita, kad žmogus iš gyvenimo pats pasitraukė - žiauriai skamba, bet įsivaizduokit, nežinau, žmogų, kuris keliolika metų turi ant pečių naštą - sunkų psichinį ligonį ar panašiai

Taip kad niekad visko ant vieno kurpaliaus maut negalima. Čia daug sudėtingiau, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio - būtent todėl neįmanoma įvest "visiems tinkamų" įstatymų dėl eutanazijos ir pan.

Šveicarija, "death tourism". Emo heaven.

*ginasi nuo cinizmo priepuolio*

Starlin rašė: bet įsivaizduokit, nežinau, žmogų, kuris keliolika metų turi ant pečių naštą - sunkų psichinį ligonį ar panašiai

Taip kad niekad visko ant vieno kurpaliaus maut negalima. Čia daug sudėtingiau, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio - būtent todėl neįmanoma įvest "visiems tinkamų" įstatymų dėl eutanazijos ir pan.

man ir geriau butu is gyvenimo pasitraukt nei su opioidu pompa, maistu per nosi ir keliom shliauchom visose skylese kiauras dienas gulet...
sako egzistuoja tokia autonomine eutanazija - kai zmogenas nori nori ir uzmiega.. amziams.

kietai.

Tai vadinama pasitraukimu į... kaip ten: mahaparanirvaną

Aiquen rašė:

Nimrodel rašė:Artimieji pradeda galvoti, ką jie padarė ne taip, kokie jų poelgiai privertė tą žmogų išeiti ir ką jie galėjo keisti.

Galvoti reikia kol žmogus šalia, o ne kai kanopas padžiauna. A jei yra dėl ko graužtis - patys kalti

QFT.

O čia šiaip saitas į temą: http://www.metanoia.org/suicide/.

Nimrodel rašė:Savižudis – psichinis ligonis.

Ne, čia kaip tik viskas atvirkščiai. Mes visi - psichiniai ligoniai, o savižudžiai - bent jau dauguma - apsisprendę žmonės. Juk jau A. Camus (Kamiu) rašė, kad vienintelė rimta filosofinė problema, vienintelis tikras filosofinis klausimas, turįs kankinti žmogų, yra savižudybė. Kadangi iš esmės Camus buvo egzistencialistas, tai toks požiūris nestebina. Bet toks "klausimas" nėra iš piršto laužtas, nes iš tikro tokia ir yra tiesa: žmogus juk turi (arba neturi) kažkuo save "įtikinti", kad verta/reikia gyventi, turi "susirasti" kažkokių priežasčių, tikslų, gyvenimo "prasmės". Tam tikra prasme tai ir tėra svarbu - t.y. ar sugebėsi save ĮTIKINTI, kad verta gyventi toliau; ar sugebėsi APGAUTI save - tam tikra prasme. Nereikia pulti prieštaraut, nes tai būtų ganėtinai naivu, nes tik visiškas naivuolis gali nesuprasti, kad apskritai gyvenimas beprasmis, nes vis tiek - mirsi. Žvelgiant iš šio taško (o jo ignoruoti negalima), - jei pagalvosite, o ne pulsite prieštarauti, - savaime aišku ir akivaizdu, kad gyvenimas yra beprasmis ir tik tie minėtieji "prasmių, tikslų etc." "prisigalvojimai" išsuka mus - bet ne kiekvieną iš mūsų, ar ne? - nuo savižudybės.
Tad žiūrint iš tokio taško (kuris, pasikartosiu, nėra iš piršto laužtas), savižudybė nėra nei kvaila, nei durna, nei pan.
Nesutinkantiems siūlau paskaityti A. Camus "Sizifo mitas". Arba pagalvot

galvoju... jau pagalvojau. Pyyyrst

o tu be Kamiu ką nors kitą žinai???
Taškytis tokiais teiginiais galima tik perskaičius bent kelias knygas, tarp jų mirtininkų filosofą Šopenhauerį ir daugelį kitų. Ir tik tada pastebėtum, kad niekas taip kategoriškai neteigia kaip tu dabar.

nes tik visiškas naivuolis gali nesuprasti, kad apskritai gyvenimas beprasmis, nes vis tiek - mirsi.

Aš, kaip naivuolė turiu klausimą tada: tai kodėl tu vis dar gyvas? Jei apskritai gyvenimas tau atrodo beprasmis??

Aišku, skaičiau ir Schopenhauerį. Sakyk, ką nori, bet NIEKADA nevadink manęs neapsiskaičiusiu Na, aišku, gali vadint, bet tai bus netiesa.

O kodėl aš gyvas? Nežinau, iš inercijos matyt Tik nesakyk, kad tu visiškai nesutinki su pacituotu mano teiginiu, nejau manai, kad nemirsi? Aš gal nenorėjau būti visiškai kategoriškas, tik norėjau atkreipti dėmesį ir į tokį žiūros tašką.
O dar kartą "dėl ko aš gyvas", atai dėl to paties, kaip ir tu, dėl to mano minėto, hm, "prisigalvojimo, susigalvojimo" kažkokios gyvenimo prasmės. Be to, visi žmonės yra kažkokie naivūs(?), nes, matyt, kažkur giliai širdy tikisi, kad niekada nemirs. Nes juk niekas negyvena galvodamas apie mirtį. Čia labai rimtas pasakymas, pasvarstymui. Jei rimtai galvoji apie mirtį, tai nebegyveni, o jei sakai, kad galvoji, tai iš tikro galvoji tik apie gyvenimą.

Ir išvis, nereikia čia nervuotis. Ir būti truputį per daug nuspėjamiems, nes aš taip ir žinojau, kad kas nors parašys "o tu tik Kamiu tesi skaitęs" ir pan

Kiekvieno žmogaus požiūris kitoks, ir kiekvienas gali manyti, ką nori. Aš pateisinu savižudybes, dėl manęs tegul žudosi, kas tik nori ir kiek tik nori, ir dar sakau, kaip minėjau, kad žudosi ne tik kvailiai, silpni ir pan. Ar kaip tu sakei, - ligoniai. Šitai labiausiai ir norėjau savo prieš tai išsakytuose žodžiuose pabrėžt.
Tu, kaip ir kiekvienas, gali manyti kitaip.

O žinot ką? Aš pastaruoju metu esu giliai įsitikinusi, kad savižudybė - natūralios atrankos mechanizmas. Jei nusiritai iki tiek, kad pakelt ranką prieš save - nu ir valio, kelelis staltiese, nafig tu reikalingas. Nu rimtai.

Jeigu vis vien mirsi, tai kokia prasmė žudytis? Ir galvoti apie mirtį? Va, kai mirsi, tai turėsi beveik visą amžinybę galvojimui - o jeigu po mirties nėra jokio galvojimo, tai iš viso, reiškia, nėra apie ką ir galvoti .

Aiquen
O, "Darvinas buvo teisus" (C) yra labai geras argumentas. Neprisitaikę iškrenta.
Tik nepamirškime, jog evoliucijos variklis yra ne tik kova už būvį, bet ir bendradarbiavimas bei altruizmas.

Tai o aš ką sakau? Lavonas, aišku, nenaudingas (nebent perdirbt į trąšas ar kitaip utilizuot), bet kita vertus - kokia dabar pasaulyje demografinė situacija? Vienu vartotoju mažiau - mažiau bezdalų ore, mažiau šiukšlių ir mažiau triukšmo.

King ov Isengard rašė:nejau manai, kad nemirsi?

o aš mirsiu??? OMGDAD.. tai aišku aš nemirsiu, mano plaukai virs įvairių spalvų deimantais, dulkės plasnos kažkur kosmose, ir aš iškart reinkarnuosiuosi į "Panelės" žurnalą, kad turėtum ką skaityt vakarais.


Gerai, niekas čia nesinervuoja ir nėra nuspėjami. Tiesiog tavo tonas toks kleboniškai nemalonus, o argumentai (?) plaukia kažkur. Kad žudosi tik ligoniai dar niekas neįrodė ir tokiais faktais švaistytis nedera. Ir melsk Dievo, kad neskaitytų dabar tavo postų koks nors dvejojantis asmuo, nes netiesiogiai tu kažką drąsini. O tai yra klaida

Exon rašė:Jeigu vis vien mirsi, tai kokia prasmė žudytis?

Irgi geras argumentas, nors visai "atvirkštinis", bet pilnai sutinku.

Tie dvejojantys, tai išvis... Jie net nenori žudytis, o tik nori dėmesio.

Tonas kleboniškai nemalonus.

Geras čia Nu tikrai niekas nei manęs, nei mano tono nėra lyginės su klebonu... Ai, tiesa, dėl barzdos yra lyginę su jėzum
Galėtų žmonės Lietuvoj bent jau Sepuku darytis (o ne tarkim kartis), būtų tauriau

King ov Isengard rašė:Galėtų žmonės Lietuvoj bent jau Sepuku darytis (o ne tarkim kartis), būtų tauriau

Taurumas priežastyje, o ne savižudybės būde.

Gražiai pasakyta

Nei gražiai, nei ne - tiesiog pasakyta. Kame čia tas gražumas?