Žinutė #1
Nauja gija, tai nauja gija 
Čia galim diskutuoti apie savižudybes ir žmogaus teises. Prieš pradedant noriu apsibrėžti žodžio savižudis definiciją. Savižudis – psichinis ligonis. Aš „nestumiu“ ant tų žmonių, bet tiesiog taip yra! Dažniausiai jie serga depresija – liga, tagi savižudžiai – ligoniai.
Visų pirma – daug kur savižudybė laikoma nusikaltimu. Paradoksas, nes žmonės žudosi dėl blogo gyvenimo ir blogų valstybės jiems suteikiamų gyvenimo sąlygų (jei žmogus nelaimingas ir nuolat skundžiasi gyvenimu, ir jei tokių yra daug – galima daryti prielaidas apie tą valstybę, jos valdymą), daug žalojasi dėl ligų (depresijos – o depresija dėl tų tų pačių gyvenimų sąlygų ). Ligas reikia gydyti, ir ligonio pasirinkimas – „jo teisė“, negali būti toleruojama valstybės (ir kol kas, ačiū Dievui, nėra). Jei būtų sakoma – jis nori žudytis – tegul – būtų nesąmonė, užuot tvarkę sveikatos problemas žmonės jiems leistų psichiniams ligoniams spręsti patiems. Argi ne geriau sutelkti jėgas į sveikatos tvarkymą, padėti, užuot leidus jam būti „laisvu žmogumi su savo teisėmis“? Gal kai kuriose valstybėse ne taip kreipiamas dėmesys į sveikatos gydymą? Tarp kitko Lietuva pirmauja ne tik Europoje , bet ir pasaulyje. Kaip atrodytų, jei valstybė nesusitvarkanti su savižudybėmis jas legalizuotų?
Antra – Gyvybė duota tik vieną kartą, ir nėra ko čia jos atimti, kai pats dar esi sąmoningas.. Tie patys emo – jauni, dar nežino, ko nori iš gyvenimo. Rusijos valdžia pakankamai teisingai padarė, juos uždrausdammi, nes jų ideologija grįsta muzika, o tokia muzika sukelia depresiją. Vėlgi, grįžtame prie pirmo punkto – ligonius reikia gydyti. Ir šiaip, žmonės, kurie norėjo nusižudyti, po išgyventos krizės dažniausiai sugeba tęsti normalų gyvenimą toliau. Argi ne geriau uždrausti tą stilių/subkultūrą, kol ne per vėlu??
Įrodyta, faktas, kad visi išgebėtieji nuo savižudybės paskui prisipažįsta, kad tikėjosi iki paskutinės minutės, kad juos kažkas išgelbės.
O ypač vaikai – išgelbėti savižudžiai – teigė, kad norėjo taip padaryti, kad pažiūrėti, kaip sielvartaus jų „skriaudikai“, pvz., tėvai. O kai jie jau visai apsiverktų, būtų prisikėlę ir pasakę: „matai, kaip be manęs blogai, tai daugiau man nieko nedrausk“. Arba meilės objektui: „neatstumk manęs daugiau“ ir panašiai...
Be to, ruošiantis savižudybei žmonės VISADA duoda kokį nors ženklą aplinkiniams: arba šneka apie tai, arba atsisveikina, arba būna labai meilūs ir atidūs išeidami, vienu žodžiu, jų elgesys būna neįprastas. Reiškia, jie LAUKIA pagalbos, tik reikia pamatytai ir išgirsti. Reikia skirti žmogui daugiau dėmesio, nepalikti jo vieno. Savaime suprantama, tai atmeta pačią mintį apie atskiro žmogaus pasirinkimą ką daryti su savo depresija. Aplinkiniai būdami atidesni neturėtų sudaryti sąlygų tokiai depresijai.
Žudosi tie žmonės, kurie neturi vidinio stiebo, t.y. be vidinių nuostatų, be gyvenimo tikslo, neturintys ko siekti ir t.t. Reiškia, reikia žmonėms aiškinti kur jie gali pritaikyti savo galimybes, kur gali rasti vietą saviraiškai, surasti savo gyvenimo „nišą‘, realizuotis. Nebus minčių apie savo nepilnavertiškumą, dėl ko ir nusižudo.
Čia galim diskutuoti apie savižudybes ir žmogaus teises. Prieš pradedant noriu apsibrėžti žodžio savižudis definiciją. Savižudis – psichinis ligonis. Aš „nestumiu“ ant tų žmonių, bet tiesiog taip yra! Dažniausiai jie serga depresija – liga, tagi savižudžiai – ligoniai.Visų pirma – daug kur savižudybė laikoma nusikaltimu. Paradoksas, nes žmonės žudosi dėl blogo gyvenimo ir blogų valstybės jiems suteikiamų gyvenimo sąlygų (jei žmogus nelaimingas ir nuolat skundžiasi gyvenimu, ir jei tokių yra daug – galima daryti prielaidas apie tą valstybę, jos valdymą), daug žalojasi dėl ligų (depresijos – o depresija dėl tų tų pačių gyvenimų sąlygų ). Ligas reikia gydyti, ir ligonio pasirinkimas – „jo teisė“, negali būti toleruojama valstybės (ir kol kas, ačiū Dievui, nėra). Jei būtų sakoma – jis nori žudytis – tegul – būtų nesąmonė, užuot tvarkę sveikatos problemas žmonės jiems leistų psichiniams ligoniams spręsti patiems. Argi ne geriau sutelkti jėgas į sveikatos tvarkymą, padėti, užuot leidus jam būti „laisvu žmogumi su savo teisėmis“? Gal kai kuriose valstybėse ne taip kreipiamas dėmesys į sveikatos gydymą? Tarp kitko Lietuva pirmauja ne tik Europoje , bet ir pasaulyje. Kaip atrodytų, jei valstybė nesusitvarkanti su savižudybėmis jas legalizuotų?
Antra – Gyvybė duota tik vieną kartą, ir nėra ko čia jos atimti, kai pats dar esi sąmoningas.. Tie patys emo – jauni, dar nežino, ko nori iš gyvenimo. Rusijos valdžia pakankamai teisingai padarė, juos uždrausdammi, nes jų ideologija grįsta muzika, o tokia muzika sukelia depresiją. Vėlgi, grįžtame prie pirmo punkto – ligonius reikia gydyti. Ir šiaip, žmonės, kurie norėjo nusižudyti, po išgyventos krizės dažniausiai sugeba tęsti normalų gyvenimą toliau. Argi ne geriau uždrausti tą stilių/subkultūrą, kol ne per vėlu??
Įrodyta, faktas, kad visi išgebėtieji nuo savižudybės paskui prisipažįsta, kad tikėjosi iki paskutinės minutės, kad juos kažkas išgelbės.
O ypač vaikai – išgelbėti savižudžiai – teigė, kad norėjo taip padaryti, kad pažiūrėti, kaip sielvartaus jų „skriaudikai“, pvz., tėvai. O kai jie jau visai apsiverktų, būtų prisikėlę ir pasakę: „matai, kaip be manęs blogai, tai daugiau man nieko nedrausk“. Arba meilės objektui: „neatstumk manęs daugiau“ ir panašiai...
Be to, ruošiantis savižudybei žmonės VISADA duoda kokį nors ženklą aplinkiniams: arba šneka apie tai, arba atsisveikina, arba būna labai meilūs ir atidūs išeidami, vienu žodžiu, jų elgesys būna neįprastas. Reiškia, jie LAUKIA pagalbos, tik reikia pamatytai ir išgirsti. Reikia skirti žmogui daugiau dėmesio, nepalikti jo vieno. Savaime suprantama, tai atmeta pačią mintį apie atskiro žmogaus pasirinkimą ką daryti su savo depresija. Aplinkiniai būdami atidesni neturėtų sudaryti sąlygų tokiai depresijai.
Žudosi tie žmonės, kurie neturi vidinio stiebo, t.y. be vidinių nuostatų, be gyvenimo tikslo, neturintys ko siekti ir t.t. Reiškia, reikia žmonėms aiškinti kur jie gali pritaikyti savo galimybes, kur gali rasti vietą saviraiškai, surasti savo gyvenimo „nišą‘, realizuotis. Nebus minčių apie savo nepilnavertiškumą, dėl ko ir nusižudo.
¯\_(ツ)_/¯
. bet čia offtopic, ir čia tema, į kurią aš dar mėnesį nelįsiu, taip kad atidedam...
O aš manau, kad savižudžiai yra savanaudžiai, nes pirmiausiai jie galvoja tik apie save. negalvoja, kad kitiems daro skausmą (()nelabai kaip išsireiškiau 
