Lietuvių literatūra

Aukščiau minėtas S.T.Kondrotas ir jo ,,Žalčio žvilgsnis". Lietuviškas magiškasis realizmas... Prisimenu, skaičiau Kroatijoje - negalėjau atsitraukti. Beje, Kondrotas yra parašęs novelių rinkinį "Kentauro herbo giminė" - turėtų patikti visiems lietuvių fantastams.

Senasis Gollumas rašė:Ir kas galėtų pagalvoti, kad veikalą parašė branduolinės fizikos profesorius.

Kas ne lyrikas - tas ne fizikas Gyvenimo tiesa

Seip as nlb daug esu Lietuviu knygu skaicius... Taciau kazkuriam fore kakzas yra sakes bet kakzaip man neuzstrigo, gal kartais kas nors zino kaip vadinasi ankstesnes dvi Kosto Kauko "Paskutinis kaifas" dalys?

Pastebėjau šitą seną žinutę ir užsinorėjau pakomentuot, nes kaip tik visai neseniai turėjau garbės perskaityt minėtąją 'Kentauro herbo giminę'. Negaliu nepasakyti, kad S.T.Kondrotas rašo neblogiau, o dažnai ir geriau už daugumą šiuolaikinių ypatingai liaupsinamų vakarų fantastų, o tai - netgi labai gerai. Kai kur gal kiek per daug nusifilosofuojama, arba svarbiausia mintis sukramtoma ir išspjaunama kūrinio pabaigoje, tačiau bendrai išgaunama ypatingai pagauli nuotaika - sunku atsitraukti
O va 'Žalčio žvilgsnio' neskaičiau. Bet mama sakė, kad jis savo nuotaika panašus į toje pačioje 'Giminėje' esantį 'Kabantį namą'. Jei taip, tuomet ir džiaugiuosi, kad neskaičiau. Buvęs nebuvęs tas magiškasis realizmas, bet mėgavimasis kraujo kerštu, skerdynėmis ir panašiais dalykais man yra nesuprantamas. Ir, manau, niekad nebus.

Senasis Gollumas rašė:O gal kas skaitėte K.Almeno "Šienapjūtę"? Tikrai gera knyga apie Tą Lietuvos istorijos laiko tarpį, kuris beveik neaprašinėjamas.

Gal kas prisimena teleserialą "Marius"? Taigi jis pastatytas pagal Almeno "Šienapjūtę"...

Pamenu, kai rodė, buvau tą Marių t.y. Storpirštį tiesiog įsimylėjusi, net sprendžiau dilemą - ar eiti į diskoteką, ar žiūrėti "Marių"...

Beje, Almenas pasinaudojo savo giminės istorija. O aš turiu namie ir laikau nebloga knyga Almeno detektyvą "Sauja skatikų"...

Jurga Ivanauskaitė “Miegančių drugelių tvirtovė”

Sakyčiau, jeigu knygoje būtų bent perpus mažiau vaginalinio-depresivinio sąmonės srauto ir truputį daugiau humoro ar šiaip kokio gyvybės ugnelio, gautusi visai šaunus romanas apie moteris. Bet tokia kaip yra knyga man pasirodė esą užtęsta ir nuobodoka. Vienoje vietoje Ivanauskaitė nepraleidžia progos pasityčioti iš lietuviškų pasakų: gaidelis vištelei akį išdūrė, našlaitė pamotę į žarijas nustumė, senis su sene liko prie suskilusios geldos (nors visad buvau įsitikinus, jog čia A. Puškino pasaka…); turiu pastebėti, jog panašios tendencijos taikytinos ir šiam romanui: nors ir nemėgiami, archetipai valdo veikėjų gyvenimą. Taip, knygos pabaigoje Monika yra nusiteikusi pradėti gyvenimą iš naujo, tačiau panaši nuotaika lydi ir visas ankstesnes nepasisekusias jos avantiūras; detalės pasikeitė, tačiau esmė – ta pati. Jos patologiškas domėjimasis katastrofomis primena veikiau kriminalines kronikas godžiai ryjančių senučių emocijas, nei apokalipsės vizijų didybę. “Drugelio efekto” temos, kol neperskaičiau pačios autorės komentarų, nepagavau; bijau kad šiuo atveju visai taikytinas posakis: “Kuo gilesnė mintis, tuo daugiau vandens”.
Ir vis dėl to neblogų epizodų ir šiaip paskirų minčių knygoje yra nemažai. Bet su ankstesne Ivanauskaitės kūryba šis romanas, dėja, nelygintinas.

X-posted http://ekzon.livejournal.com/

na aš pavasarį perskaičiau "Altorių šešėly", ir nors daugelis sakė jog tai š... knyga, man lengvai sulindo, ir nebuvo taip blogai, kaip tikėjausi:)


-----------

Na, aš neseniai, prieš porą dienų, baigiau skaityti "Žalčio žvilgsnį".
Keista knyga. Skaitėsi labai lengvai. iš pradžių atrodė, kad bus paprasta kaimiška istorija, bet yra ne visai taip. Knyga ypatingai nesužavėjo, nu gal kaip Lietuvos rašytojo visai nieko. Įdomus rašymo stilius. Buvo vietų, kur skaičiau eilutę po kelis kartus, kad pasitikrinčiau ar ten tikrai taip parašyta, nes galvojau, kad ne taip perskaičiau.

"Altorių šešėly" ir aš kažkada skaičiau. Kažkoks košmaras...vos ne vos perskaičiau. Man jau geriau koks nors "Brisiaus galas" ar Granausko "su peteliške ant lūpų"......(čia mano nuomonė, kai kurie galėtų ir nesutikti...kiekvienam skirtingai)

Gal kas žino, kur galima surasti Skomanto knygų? Arba kada būna atidaryta mini suvenyrų krautuvėlė prie Valdovų Rūmų?

Pora Skomanto knygų kažkada(tas kažkada buvo gan seniai, tad didelė tikimybė, kad ten jų nebėra) mačiau tokiam knygyne savanoriu prospekte(koks puskilometris į vakarus nuo telekomo, netoli maksimos), taip pat neseniai(lygtais) keletą dalių mačiau knygine prie universiteto. Šiaip jų dažnai būna bibliotekose, vaikų literatūros skyriuose....

Apie naujieną lietuvių fantastinės literatūros padangėje - Giedriaus Vilpišausko "Vėją nuo jūros": mano atsiliepimai čia. Iš karto perspėju, kad su spoileriais. O jei keliais žodžiais knygą apibūdint - gerai skaitoma, nenuobodus siužetas, puikiai parašyta... siūlau peticiją "Pastatykite filmą pagal šitą romaną"

Trys knygos: "Dievų miškas", "Altorių šešėly" ir "Balta drobulė".
Iš poezijos: H.Radauskas ir V.Mačernis.
R.Granauską interpretuoti patikdavo.
J.Ivanauskaitės skaičiau tik knygas "Pragaro sodai" ir "Sapnų nublokšti". Paliko gilų įspūdį.
O visi Vaižgantai, Vaičiulaičiai ir Vienuoliai...na, iš dainos žodžių neišmesi, jie buvo r jie yra lietuvių klasika, bet man priverstinis jų kūrybos skaitymas malonumo nesuteikė.

kadaise, kai grybai buvo žymiai didesni ir dar skaičiau lietuvių rašytojų knygas, vienareikšmiškai vežė Jonas Mikelinskas ir Algimantas Baltakis

Darla_Jr rašė: Iš poezijos: H.Radauskas ir V.Mačernis.

Dėl V.Mačernio pritariu, geras Iš poezijos man dar V.Mykolaitis Putinas patinka, "Vivos plango Mortuos voco" .
O šiaip dar labai smagi Justino Marcinkevičiaus drama "Mažvydas".