Lietuvių literatūra

Senajame forume trumpai diskutavome apie ,,Altorių šešėly" ir dar kažką, bet dabar atsirado ir kitų žmogelių, norėtųsi išgirsti jų nuomonę apie lietuvių klasikus ir naujokus.

Aš asmeniškai besiruošdama egzaminui iš naujo atradau keletą literatūros grandų. Pvz. Granausko ,,Raudoni miškai" - pusiau siurrealistinė novelė, ,,Saulėlydžio senis" - puikiausia tapybiška filosofinė istorijėlė, kažkuo (ne tema, ne siužetu -šiaip ,,kažkuo") man primenanti ,,Niekelio" alegoriją... O ta pati vaičiulaičio ,,Valentina", kurią galiausiai prisiruošiau perskaityti... Nors šiaip Škėma turbūt - iš jų įdomiausias ir stipriausias. ,,Balta drobulė" ar novelė ,,Žilvinėėli" - nekvestionuojami šedevrai, tiesa, daug kam iš pradžių sukeliantys lengvą šoką...

Nebeprisimenu, ką rašiau senajame forume, tik tai, kad dauguma programinės literatūros man 'varo vėžį' Žinau, tai nukryptemė, bet manau, kad būtent tas įvilkimas į programą gali sugadinti mokinių nuomonę apie daugelį gerų knygų (taip man vos neatsitiko su 'Džonatanu Livingstonu žuvėdra', bet čia jau tikrai kita tema ).

O iš lietuvių rašytojų - klasikų man arčiausiai prie širdies Maironis ir Krėvė. Negaliu sakyti, kad skaičiau daug lietuvių literatūros, bet šitie du man paliko didžiausią įspūdį.
Iš neklasikų - žinoma, esu (beveik) nepataisomas fantastas, bet vis dėlto manau, kad ir literatūriniu požiuriu dabartinė lietuviška fantastika (ne tik du Eridano išleisti romanai, bet ir tos pačios leidyklos leidžiama GLF serija) yra kažkas tokio, ką verta pasakityti, kad ir vien dėl 'bendro išsilavinimo'.

O gal kas estae skaite Gudaičio - Guzevičiaus "Kalvio Ignoto teisybę "?Šiaip knyga man visai patiko , neblogas siužetas gerai parodyta to meto situacija , gana lengvai skaitosi , be to radau iš ko pasimokyt...Aisku komunistinė propaganda ir t.t.

Na jau, nejuokink, Izi. ,,Ignotas" - čia ta knyga, iš kurios mano senelis neskaitęs rašinį parašė. Dar vienas ,,privalomos" literatūros pavyzdys. Kaip dabar mums akcentuoja Maironio tautinę lyriką (o juk jo paties asmeninė poezija šiais laikais daug aktualesnė!), taip tada akcentavo šitokius kūrinius. Žinoma, vėl būsiu apšaukta, kad neskaičiau ir peikiu - čia tiesa, bet vis tik neskaitysiu, kaip nežiūrėsiu ,,Aušros prie Nemuno". Va "Komunistų partijos manifestas" - čia jau rimčiau, nes viskas atvirai... Ech, gerai, nenukryptemiausiu, tik pamėginsiu ta proga prisiminti Nėrį ir jos "Poemą apie Staliną": buvusi trečiafrontininkė vėliau atgailavo... Kaip manote, kodėl? Man visada buvo mįslė, kaip ji taip greitai keitė nuomonę: juk buvo ,,buržuazinio" gyvenimo atstovė, paskui paraudonavo ir vėl... Žinoma, karas ir visa kita... O Krėvė kam ėjo į ,,Liaudies seimą"? Paskyrė jį? Priminkit kas nors.

Dar trupinėlis: kas skaitėte Juknaitės ,,Išsiduosiu. Balsu"? Prieš metus mums mokytoja skaitė (paskui neiškenčiau ir pati perskaičiau visą), tai tokia diskusija klasėj kilo!

Išsiduosiu.Balsu - visai gera knyga, bet vis tik mane tas specifinis rašymo stilius nervina. Kai po kiekvieno. Žodžio. Tašką deda. Įdomus aišku būdas rašyti, bet man nesiskaito

Dėl Salomėjos..
neretai būna,jog mūzos globojami žmonės,turintys didį talentą žmonės turi kartu ir kelias dideles spragas..gebėjimas įsijausti,susižavėti politikoje panaudojamas kaip skuduras(iš baltos skarelės) pridengti ar nuvalyti kruvinas vietas..Salomėja buvo apgauta.pati apsigavo..susižavėti komunizmu tais laikais buvo pavojinga bet kartu ir be galo žavinga...gražios idėjos ne vienam susuko protą,o kai pamatė realybę,tikrąjį veidą buvo jau vėlu ir kartu labai graudu..Salomėjos situacija-tik vienas iš daugelio pavyzdžių..

Taip... ir vis tik iš nagrinėtų poetų iki šiol labiausiai man patiko Nėris ir Mačernis. Futuristai (Binkis) irgi nieko, taip žaismingai rašo

Didžiausia kankynė - Žemaitė ir Vaičiulaitis. Žemaitę kartais visai įdomu skaityti, bet kai paskui tas pats per tą patį kartotis ima... :shock: Vaičiulaičio "Valentinos" taip ir neįveikiau, nes tie ilgi gamtos aprašymai mane pribaigė. Visai nieko "Dievų miškas".

Tik jau kas man tikrai nepatinka, tai egzodinė literatūra. analizavome porą novelių, visai įspūdžio nepaliko, ten tokias banalias problemas sprendžia

Elfhild, Juknaitė minimalistė. Šiaip ,,Stiklo šaly" ar ,,Šermenyse" tos parceliacijos (naują žodį išmokau!) mažiau, bet ja rašytoja aiškiai išreiškia. Savo. Poziciją. Šiaip dar prieš išleisdama šitą knygą Juknaitė buvo licėjuj (čia ją dažnai pakviečia mūsų mokytoja, jos buvusi studentė) ir pasakojo apie visus tuos beglobius vaikus. Iš tiesų apie tai normaliai negalima kalbėti. Trūkčiojimas - skausmo išraiška.

Apie egzodą: čia turbūt Katiliškį turi omeny, ar ką? Šiaip Škėma, Radauskas, Nyka-Niliūnas: visas šitas gėris vėlesnėse klasėse, garantuoju, tau patiks. Temos banalios, bet tuomet Tolkieno dar banalesnės - patikrintos amžių!

Hm. Dėl Salomėjos ,manau jog ji parašė tą giesmę ne savo noru ,esu girdėjęs jog ji buvo truputėlį palaikyta karceryje , dėl to kad nenorėjo rašyti tos giesmės , ir po to Salomėja palūžo ir parašė tą giesmę. Ir daugelis to meto žmonių būtų to nedarę bet juos privertė , o kas tuo metu valdė Tarybų sąjungą ? - Josifas Vasarijonovičius. Jeigu Salomėja butų nesutikusi būtų išdardėjusi į Sibirą. Ir apskrtitai ką turėjo tada daryti rašytojai , skulptoriai , peotai? Rėkt kad Tarybų valdžią lauk?Jei jie būtų nedarę to ką liepė Tarybų valdžia geriausiu atveju jie jau nebūtų padarę karjeros , blogiausiu - Siberija .Ir nemanau jog tai pataikūnavimas , jie ne tik kūrė vien Tarybinį meną bet tuo pačiu šalia ėjo ir tautinis ir gal kartais su užslėptomis patriotizmo apraiškomis . Nesakau jog jie turėjo bėgti Tarybų valdžiai po kojomis , bet jiem irgi reikėjo gyventi ....Ir nežinia ką mes darytumėme tokioje situacijoje ...

Pritariu Izengardui - visais laikais žmonės, norėdami ramiai gyventi, o ypač - norėdami padaryti karjerą, turi daugiau ar mažiau pataikauti esamai sistemai. Kai kurios sistemos iš kai kurių profesijų žmonių reikalauja daugiau, nei kitos iš kitų. Toks jau tas gyvenimas.
Jei atvirai, tai aš Nėries nė trupučio nesmerkiu. Man jos gaila. Vat.

Visai neseniai dar karteli perskaiciau Ievos Simonaitytes "Viliu Karaliu". Super! Skaiciau mokykloje ir prisimenu video spektakli, kuri LTV rodydavo, bet dar karteli prisiminti buvo labai saunu. Siaip nesu didele lietuviu literaturos gerbeja, bet pripazistu, kad perliuku yra. Kad ir tie patys "Altoriu sesely" ar "Dievu miskas"...

Tarp kitko, ,,Vilių Karalių" labai malonu ir lengva skaityti. Nors kad itin patiko nepasakyčiau...

Man patiko, kaip pavaizduoti moteru charakteriai. Palyginus su didziaja dalimi lietuviu literaturos, uzkabinta gana giliai, jei galima taip pasakyti... Cia mano nuomone, aisku. Beje, bandziau skaityti "Aukstuju Simoniu likima", bet nelabai gavosi...

Ir ne tik jos kūrinius malonu skaityti. Turi jos biografiją su jos rašytais laiškais. Laiškai - tokio pat gerumo.

Turiu jos visas knygas "Raštų" serijoje, ten turėtų būti ir laiškai, ko gero. Reikės perskaityti.

Saulius Tomas Kondrotas - "Žalčio žvilgsnis" štai kas man patiko. Šiandien baigiau skaityti, todėl įspūdis dar šviežias. Na ką, ten vaizduojami žmonės nuo 1863 sukilimo iki 1910, o epilogas iš 1925 m. Knygoje neretai pakvimpa mistika, nors beveik viską galima paaiškinti racionaliai. Visi pagrindiniai veikėjai yra tikrai neeiliniai to meto žmonės, visi su labai savitu vidiniu pasauliu, visų likimas tragiškas (arba dalinai, jei amnezija nėra tragedija). Autorius nesivaržo rašyti ir pačias tauriausias ir nuoširdžiausias jų mintis ir pačias grubiausias ir vulgariausias tiesas, kartais tie dalykai sutampa :P
[buvau čia prirašęs visko, bet pamaniau: "ai, nespoilinsiu, patys pasiskaitykit"]
Aš pasisėmiau iš knygos, kiek galėjau, ir visgi ji yra skirta labiau už mane subrendusiems žmonėms, mane ji tik užvaldė kaip laukinę pelę...

Matau, kad knyga tau ne neprie širdies, bet daugiau mintys neaiškois...

mano mintys tik man pačiam aiškios, bet juk reikia kažkaip ir kitiems pabandyt pasakyt. Deja, kaip matau, nieko neišeina. O šiaip tai aš labai daug žinučių pradedu rašyt, bet nebaigiu ir nepapostinu kas ten žino, gal dabar lygus su tavim būčiau
einu toliau skaityt "American Gods".

O teko kam nors skaityti Irenos Buivydaitės (atrodo, toks vardas ir pavardė) romanus apie meilę? Jei neteko, tai ir neieškokite progos Mano nuomone, tai laiko gaišimas. Aš bandžiau skaityti kelias knygeles, nes daugiau tuo metu nieko kito po ranka nebuvo. Tiesą pasakius, prisijuokiau, nors iš skaitytojo gal buvo tikėtasi ašarų. Iš kitos pusės, kokiai jautriai sielai gal ir patiktų...

O gal kas skaitėte K.Almeno "Šienapjūtę"? Tikrai gera knyga apie Tą Lietuvos istorijos laiko tarpį, kuris beveik neaprašinėjamas. Ir kas galėtų pagalvoti, kad veikalą parašė branduolinės fizikos profesorius.