Atsitiktinės mintys

Jau gęsta laužai,
Terusena žarijos paskutinės.
Čia, kur gimsta planai,
Ir dūžta viltys begalinės.

Jau brėkšta-aušra,
Koks grožis!
Ir kartu..
Kokia pranašiškai kraupi migla..

Teskrenda debesys ant žemės,
Teplevena rūkas visažinis,
Jau šiandien vakare virš šiosios žemės,
Plevens čia pasiklydusios begalvių vėlės..
Tataip nemirėliai juk kelias

Dabar visus kolkas apgaubęs dėdė miegas,
Kokie dar ramūs jų veidai..
Tokie be rūpesčių lyg pienas,
Nežino miegas dar kokie jie iš tiesųjų padarai...

Aplink tyla,
Ji kviečia mus susipažinti,
Su tuo,
Kas lauke mūsų vakare..

Aš stoviu laukiu ir žvelgiu,
Bandau pagauti mintį..
O ji man sako:
"Ar tau baugu?..."

Ar man baugu??
Ką po galais tai reiškia..?
Aš orkas,nieko nebijau
Bet kita vertus..keista..aš pirmą kart kažką jaučiu..

Aš užsimerkiu,
Prisimenu su šypsena olas,
Prisimenu aš tunelius ir visą mėšlą...
Kaip tatai buvo miela,joks elfas šito nesupras..

Jau greit subliaus trimitai,
Ir stos kariai rikiuotis eilėmis,
Turiu skubėti aš pasigrožėti,
Šiuo paskutiniu man gražiu vaizdu...
kol nevėlu...
Lik sveikas mano drauge rūke,
Šiandieną susitiksim vakare,
Tu pasiimsi mane, ir ne vieną,
Ir nukeliausime mes amžinybėn..visi kartu, drauge...

Iš orkų karo užrašų(gana neįprasta,mat orkai nepasižymi raštingumu,bet tai užrašyta raudonai ant rudo galbūt tiesa )

Atsitiktinumas,
Koks kvailas naivumas..
itikejimas,kad yra netycinis galimumas...
tfu..
zioplyste,
varliu giesmininkiu karalyste,
Ar gali taip buti,kad atsitiktinai man dabar lemta cia buti?
tfu..
Atsitinka..
nieko,praeis
Visi velniai ir rupintojeliai is galvos apsikabine iseis,
Sau doze slopinanciu susileis ir nuveis..atsitiktiniu keliu
neva aplinkeliu..
Tikrai!
kol vel apsuke rata
sugris,
kaip is ragatkes,
paleistas paukstin agrastas.
------------------------------------------------------------------------------------


kadangi niekas ir toliau cia nesireiskia,tai reiskiuos cia velgi...
sikart velgi vaizdine-vizualine interpretacija.Pasirinkau pirma pasitaikiusi nuostabu kurineli(tikiuosi autore nesupyks):

Vilkas

Turėčiau lauktuvių, sugrįžčiau.
Pasiūlytum vandens, nepalikčiau nė lašo.
Mokėčiau kalbėti, atsiprašyčiau.
Pakviestum, tylėčiau.
Pamirštum, numirčiau.
Jei šauktum, girdėčiau.
Paimtum už rankos, leisčiausi vedamas.
Paliktum vieną, paskui neberastum.

Vilkas negali turėti namų

Nezinau,kodel,bet man vaizdelis primena tragikomiska sovietini multika,apie suni,vilka,vaika,sutarti,vedybas,prisiedima,kaukima ir t.t..nezinau kodel bet man tas vaizdelis (ypac gale) istrigo..taigi pojo galetu sekti tesinys-butent sis woodbery eilerastis.
taigi stovi vienisas vilkas sniege ir kalba pats sau..ir isivaizduoja vaizdus..isivaizduoja lauktuviu kraiteli ir griztancias pedas sniege..isivaizduoja bandyma atsiprasyt,t.y. kalbet zmoniu kalba susirinkusiems ir amo netekusiems kaimieciams..vilko asaros atrodytu gailiai ir nuosirdziai(puikus momentas)..ji pakviecia prie stalo,o jis sedi ir nejaukiai dairosi(akutes begioja),ji kalbina,o jis tyli...ji visi aplink pamirsta jis griuna po stalu(visi mano,kad numire,nes gulincio vilko poza panasi i negyvo)Kokia nors bobule pradetu saukti ir klykti..vilkas pabustu lyg is sapno..seimininkas pasiziuretu i apsiputojusia ir apsiasarojusia bobule,numestu kreiva zvilgsni ir uz rankos palydetu vienisa vilka link duru..jis sektu...nuvedes prie duru sakytu:"palauk truputi tuoj sulakstysiu.."bet vilkas-laukinis padaras..jis dingtu..nukiutintu uodega vienisas pabrukes,i nakti,i puga..ir paskutiniai fono zodziai skambetu butent taip:
Vilkas negali turėti namų

ech...
-----------------------------------------------------------------------------
toliau:


guli nuvytes tarakonas,
is ausies islindes nelaimingas
baigesi laimingos dienos
ir keliones paslaptingos..

ten kur miegas ten tamsa,
ten kur zmones miega-suliniu gausa,
tas kvaiselis-ne didvyris,
slyst! i sona-ir jau is ausies irias..

nusibaigt aliejaus masej,
zilagalvis senis tarakonas
net ir jis nebut tatai sumastes..

amzina jam poilsi,
tebunie jam lengvas kelias
siuksliu karalysten

sudie....

Jėgiškas Alataro vaizdelis pagal Woodberry kūrybą Jėga jėgelė, čia tai reikia realizacijos 😉 Bobutė efektinga. Reiktų gal dar įspūdį labiau sukelti su labai išraiškinga bobutės rauda, gal lėtai pasikartojasnčiais senoviškų maldų žodžiais, iš kokios nors senos maldaknygės paimtais (nes jie būna stiprūs ir sukrečiantys, užvaldantys).
Žodžiu: gėėėėėris

Iš eilėraščių šioje gijoje, kuklia nuomone, geriausi Miriel nr.1 ir apie nuotrauką bei smeli "galvoje strėlė". Kiti Miriel eilėraštukai gal visai neblogai skambėtų, jei būtų dainuojami.