Atsitiktinės mintys

Brolmiris seniai apkiauto
Prietrampliais bandydamas užkrimsti;
O penki išvirtę bumenbliautai
Nusigando, radę krūmuos sladžiainkstį.

Kaip po nakties pražydęs pušalotas
Jis saulėn stiebės ir lingavo blykiais,
Kurie, kaip flingeliai skersai suploti,
Vaivorykštės spalvom žalojo tėvo plikę.

Bet štai- kvarslys paliovė lijęs dringėm,
Ir drėgnas smėlis tyliai užgaravo...
O brolmiris, nučiupęs dešraringę,
Apie pasaulio pradžią uždainavo.

***

Sunku įžvelgti tiesą,
Kur niekad jos nebuvo.
Sunku surasti stogą,
Jei pamatas sugriuvo.

Sunku šventai tikėti,
Kai nėr jau nieko švento.
Sunku gražiai numirti,
Jei nebandei gyventi.

>Brolmiris seniai apkiauto
>Prietrampliais bandydamas užkąsti;

Parasysiu vingiuotai
Parasysiu suktai
Jau geriau idiotiskai
Negul paprastai

O man visai patiko tokia juokinga nesąmonė Linksmai skamba...
O tas antrasis... tai nors imk ir apsiverk skaitydamas

Taip, man pačiai norisi verkti... nes tokio popso dar paieškoti reikia, ar ne?

Miriel Serinde rašė:Taip, man pačiai norisi verkti... nes tokio popso dar paieškoti reikia, ar ne?

Aš visai ne tai turėjau omeny
Nors... jei tai laikai popsu, tai tikrai, tokio gero, kokybiško ir mintį turinčio popso šiais laikais nedažnai pasitaiko

Pirmasis man kaip šedevras, nes būtent tokie ir verti šedevro vardo
O Antrasis...:
Sunku nueit i virtuvę
kai tuščias šaldytuvas
Sunku pamiršti miegą
kai užsikloji sermėgą
Sunku nudirti kailį
kai peilis atbukęs
Sunku rašyti eiles
kad jos būtų netūpos

BirdOfPrey rašė:Sunku nueit i virtuvę
kai tuščias šaldytuvas
Sunku pamiršti miegą
kai užsikloji sermėgą
Sunku nudirti kailį
kai peilis atbukęs
Sunku rašyti eiles
kad jos būtų netūpos

Pridursiu-

Sunku kažką rašyti,
Kai viskas parašyta;
Kai viskas apgalvota,
Tai kam pačiai mastyti?

********************

Pabeldęs į manas duris
Atsakymo nelauk.
Nors dega pirkioj žiburys
Vardu manęs nešauk.

Verandos durų netrankyk
Ir nebarbenk stiklų,
Ir švarką vėlei apsirenk,
Nes šąnakt juk vėsu.

Nesitikėk lig paryčių,
Įslinkęs lyg vagis,
Ant pakulinių čiužinių
Voliotis kol prašvis.

Ne tau aš rūtas auginau,
Ne tau eiles rašiau.
Aš noriu miego, taigi tu
Kaliauk namo greičiau.

IMHO pats pirmas primena Alisos "lankšliauja bukai pietspirgais" ir Binkio "Augnelijų ariją". Įdomu. Antras nieko ypatingo, bet sąskambiai gražūs.

Teip, Starlin... Juk ne šiaip sau savo giją pavadinau "atsitiktinės mintys". Juk tai net nėra poezija, tik... Na, kartais šauna į galvą kokia nesąmonė- sėdi ir užrašai
Va, pavyzdžiui:

Tiesa
Visai šalia-
Va čia,
Po ta šūsnim
Dulkėtų atvirukų.
Patrauk į šalį;
Matai? Ne,
Ne ta. Čia
Tiktai nuotrauka-
Sena ir nespalvota.
Žiūrėk kairiau...
Taip taip.
Šita.
Mažytė.
Rašaluota.
Paimk, išpurtyk,
Užmerk į kibirą.
Švariai išplauk.
Vaje-
Visai išbluko.
Ar ji tokia tau
Reikalinga?
Ne? Tada
Išmeski
Ir ieškok
Iš naujo.

Tikrai atsitiktinės mintys.... 😉
Bet šiaip neblogai....Net šlubuojantis ritmas žavus, ir atip tiesu bei paprasta....Žodžiu, kūrinys su mintim.

Šiaip mėgstu tokį futuristinį stilių, kaip pirmojo eilėraščio, bet nepasakyčiau, kad būtent šitas veža. Tiesą sakant, toks rašymas reikalauja kur kas didesnio darbo bei profesionalumo, nei įprastas eiliavimas... Na, užtat yra erdvės tobulėjimui 😉

O aš sakyčiau, kad atvirkščiai - paprastas eiliavimas ir yra pats sudėtingiausias dalykas.
Ritmingas "kalbėjimas apie gyvenimą" vis labiau veržiazi į poezijos pievas, ir aš pati ne be tokios nuodėmės Šiaip ar taip paskutinis kūrinėlis žavus, jis turi aurą, tinkamą atmosferą, idėją, nors forma mano skoniui nelabai 😉

Pirmasis tai super fainas Kaip tyčia, kai man kokiam nors event'ui reik sukurti naują žodį, tai nors užmušk neišeis.. O čia tai jų dar ir nemažai.. Nesąžininga...

Aha, žinoma.Eilėraštyje 3 stulpeliai, tai yra 12 eilučių, ir 9 iš jų yra naujų žodžių.

O va čia tai gėris :shock: :shock: :shock:
dinamiškas persikėlimas iš vieno lygmes į kitą,malonus erdvių kaitaliojimas...
Jei turėčiau galimybę būtinai iš tokių eilių susukčiau vaizdo klipą :shock: su švelnia,bet kylančia muzika..
Įsvaizduok(jei galima pateiksiu tokį vaizdinį ):
Stovi pievoje..ant kokios žalios žalio kalvelės..lengvai papučia vėjas..užsimerki..kamera juda iš lėto,iš viršaus į žmogų,kai užsimerkia ji,kamera pritraukiama prie pat. tada skamba eilių žodžiai(balsas,na kaip Galadrielės tonu,gal kiek švelniau)iš tylos širdies tiksėjimas...kamera(na čia jau spec efektai)leidžiasi į širdį,lyg per veidrodį ją pereina gilyn, ten pilkas akmuo,kamera juda toliau,akmenyje-neaprėpiama erdvė(jos įvaizdis) :shock: (kamera seka paskui deklamuojamą žodį,viens prie vieno)erdvėje virpesys,iškreipiantis ją(skiemuo),elfiškų runų dalis tamsoje,po to liejasi dar daugiau,muzika stiprėja,iš tamsios erdvės išeinama į visatą(na kosmoso vaizdai,galktikos ir pan.),jaučiamas net žvarbukas,kamera leidžiasi žemyn,lyg iš kosmoso papuola į dangų(jame sužybsi,lyg atsisveikindama žvaigždė) iš dangaus pertikaliai žemyn singa atgal į tą pačią pievą,kur esi tu..basa..iškeltom rankom..viena..stipriau papučia vėjas,nešdamas plaukus(vis dar užsimerkus,o eilės liejasi toliau)rankos padaro ratą,suglaudžiami delnai...(atsimerkia)pasižiūri į delnus..ten- šviesa,maža visata,širdis,na čia jau pavaizdavimo reikalas..
na kaip?
gaminam šitą klipą?kokio pusės mln. reiktų,gerų specialistų,tavo sutikimo... 😉

Ant peciu galva
Galvoje strele
Streleje daina
Dainoje vele

Veleje mirtis
Mirtyje malda
Maldoje butis
Ka tik uzmirsta

Butyje grazi
Elfe mergina
Rankose gele
Ant peciu galva...

PS. leidziu gaminti klipa

Alatar, ar tu skaitai mintis? Iki menkiausių smulkmenų aprašei tai, ką įsivaizdavau... :shock:
Smeli, tavo variantas- jėga! Galima, įsteigsiu tamstos fanklubą?

Pirmasis klipas būtų Tolkien Lietuva vizualinė koncepcija/reklama, antrasis kviestų apsilankyti į vieną iš svarbiausių,sudėtinių Tolkien Lietuva dalių-orkynę
pateikiu(jei galima) Smelio kūrinio vaizdo klipo projektą:
po gražios,malonios ir nuotaikingos Miriel pasaulio vizijos daina baigiasi,žodžiai irgi..kamera pasislenka į kita pusę(sakykim kitas kadras)ant tos pačios žolės stovi stambus orkas.kreivai šypsosi.jis ginkluotas ir pan.)(vaizdas keičiasi-niaukiasi demesys,iš žolės lieka sutryptas gruntas,iš tolumas į priekinį plana ateina uolėti kalnai..
(prasideda eilės:"ant pečių galva"...)lyg iš niekur atskrieja(labai staigiai) strėlė ir įsminga į galvą.orkas be galo nusistebi :shock: ..strėlė vis dar virpa(kamera artėja į ją)virpėjimas garsėja,virsta daina(reikalingas kontrabosas arba gitara)..į strėlę lyg į didelę erdvę patenka vaizdas..strėlės tuštumoje atsiranda orko vėlė(strėlė ją sugeria)..ji klajoja,blaškosi(labai trumpai),visa žalia arba kitokia spalva,bet kai užklumpa joje mirtis,ji sustingsta..girdisi malda, iš maldos sustingusi vėlė svyruoja, krenta.. krentančios/dūžtančios į mln. mažyčių gabaliukų(kaip "terminatoriuje") jos dalys virsta dulkėmis,jos išsisklaido,kaip žvaigždės,kamera juda labai greitai,lyg lėgtų šviesos greičiu per tas dulkes/žvaigždes į šviesą..atlekia...(visą tą laiką skambėjo greitėjanti muzika)šviesa virsta elės rūbo apačia(toje pačioje žolėje),kamera iš apačios kyla(o grožis tai savaime aišku 😉 ),pagreitintu variantu elfė užsimeta lanką ant pečių,kitoje rankoje laiko gėlę(kamera dar nerodo galvos..beja visą tą laika eilės spėja su veiksmu)parodo pagaliau jos akis,šypseną..numeta gėlę(nušautam orkui 😉 )kamera atitolsta,matome jos galvą pilnu planu,(būtent apie galvą ant pečių ir pasako savo paskutiniuosius žodžius orkas,su strėle tarpuakyje,jis susiraukia-suprask,orkynė čia)ji apsisuka ir nueina(šypsodamasi)
gali netgi kokia vesterno stiliaus muzikėlė skambėt,nušovus priešininką 😉