Naujoji taverna "Kliša Orkė"

Izanga: Girtas shamanas o eltitine elfe ant peciu isspiria tavernos duris

Kas bus toliau net Eru neisisvaizduoja

Galingais akordais ataidi žirgo kanopų trinksėjimas. Atšuoliavusi dvijulė (nes trečias neša) sustoja prie tavernos. Gpllumas nušoka nuo žirgo sulaksto į miškelį ir iš jo atsineša glėbį kuolų. Sukala juos aplink taverną, ištempia virvę ir prie jos prikabinėja daug lentelių, ant kurių parašyta:
"Ne žydriesiems atsiskyrėliams"; "Smėlio ir žvyro netoleruojame"; "Sex, beer, soul and roc'n roll - tik su Tarybos leidimu (skambinti blynu per petelnę)"; "Mylėkime arklius - trąšų šaltinį"; "Geras orkas- amžinai girtas orkas"; "Nusipelnėme gerti pigiau" ir t.t.
Atsipūčia ir įeina į tavernos vidų...

- Geras žirgelis, - Maja paglosto Coranar galvą,- gal geriau palauk lauke, tik nenuklysk toli, mums dar gali prireikti sprukti. O alaus ir ko nors užkrimsti aš tau parūpinsiu 😉
Ji nuseka paskau Golumą...

alatar atsibunda po smūgio į galvą..apsidairo.aplink-nė gyvos dvasios. tačiau daiktai vietoję, po apsiaustu tebėra lengvi TAMSIAI MĖLYNI šarvai bei prisegtas oprie diržo Oronelenas. Atsigavęs Alatar patraukia ieškoti kilmingosios elfes.
Prieina naująją taverną.pamato kreivai iškeverzotus užrašus aplink neseniai pastatytą trobelę. "Ne žydriesiems atsiskyrėliams"-pamato užrašą. be didesnės nuostabos ar pasipiktinimo pagalvoja: matyt tas golumas yra daltonikas ir neskiria mėlynos nuo žydros, kita vertus jis gali būti paprasčiausiai ūmaus kaimietiško būdo ir bet kokį nematytą keliautoją taip pasitinka...*šypteli*nematė anas, matyt, dar tikrų žydrųjų... orkų,kurie neturėdami po ranka(arba ir jų neturėdami)elfių,hobičiu(hmm.."hobičių"..bičių..Maja..bitė maja,vat ir tinka 😉 geras:)) ar orkių, dauginasi vieni su kitais,fui..tokie veisiasi nuošaliuose kaimuose,kur net orkams gyvenimas sustoja. Manau,jog net Zae sutiktų,jog tokius reikia naikint.
Kadangi jį sutikdavo ir blogiau ir baisiau įeina be baimės į vidų,pasiruošęs išsitraukt ginklą ir nudėt tą,kas nuskriaus elfą.
-Įdomu,o kur Cora??ar ji neturi eiklių keturkojų giminaičių, kad ir nekalbančių,labai praverstų kai kada..
Ir įdomu kur elfė šitoje naujoje-senoje vietoje,kur alus kaip kad matau liejasi laisvai...

Už baro pasigirsta triukšmas ir drebantis iš įniršio Miriel balsas:
- Kad dar kada... *bumbt* (garsas, panašus į tą, kuris išgaunamas aliuminei keptuvei atsitrenkus į kažką kietą, pavyzdžiui, orko kaukolę) aš pasitikėčiau... *bumbt* tais... *bumbt* SUKČIAIS...* BUMBT* Komfortiška kelionė, sakė jie... *bumbt* jokiių rūpesčių...*bumbt* malonūs vietiniai...*B U M B T*
Elfė visa susitaršiusi išlenda iš už baro, vis dar piktai niurnėdama panosėje:
- Jie man atsiims... Kur tai matyta... Nors būtų perspėję, kad reikia apsidrausti... Bet nieko, aš prisiteisiu visus pinigus, kuriuos suplojau už kelionę. Orkai, įsivaizduojate, orkai, puolantys dorus turistus... Ką jie sau manė, planuodami kelionę?!
Prisėdusi prie pirmo pasitaikiusio stalo, Miriel išsitraukia veidrodėlį ir imasi tvarkyti savo suveltas garbanas.

-Su keptuve arba kepti, arba troškinti,orkų galvų nepadaužysi-jos labai stiprios.
atsineša gėrimų,nes barmenas,vos tik pradėjęs dirbti, jau trūkęs..prisėda šalia, pasiūlo alaus,nes čia vargu ar ką kita rasi(ar ne?kas čia šefas?..)bet budriai stebi aplinką,nenuleisdamas rankos nuo Oroneleno.
-štai tau ir Orkynė,čia tau ne ekskursija po Gondorą..o Kelionių agentūros-visur tokios pačios,bene tau 5* viešbūtį pažadėjo?su baseinu,maloniu ir draugišku aptarnaujančiu personalu, egzotika..?
bet šiaip,visai neblogai..galėtų tik ..na ir nedaužyt galvų kai kas(tenenustebma tas kai kas,jei kada į pakaušį gaus su tuo pačiu nuodeguliu,perrištu kaspinu su užrašu:"aš - kovinis tavernos bumerangas,visada grįžtu atgal")
šiaip Alatar dar bando suprast kodėl šioje tavernoje dar nekilo dvikova,peštynės ar kapotynės tarp dviejų orkų dėl vienos orkės,kuri,berods, buvo kažkur pasirodžiusi..

Maja draugiškai pamoja elfei:
- Jie ir yra malonūs, pagal orkišką paprotį 😉 Sėskitės prie mūsų stalo, malonu susipažinti.
Elfė sėdasi prie linksmosios kompanijos, kur alus tikrai liejasi laisvai Zae maloniai ilsisi ant grindų... Iš tolo girdisi energingas žirgo žvengimas, bet jį mažai kas išgirsta.
- Pasilinksmink, mieloji, kol gali. Negali žinot, kada šitoj sumautoj skylėj galą gausi. Patys aršiausi dar nesusirinko - matyt susiriejo pakeliui. O gal visai nebepasirodys Nedrįstu manyti, kad kai kuriuos atbaidė Golumo skelbimai, bet... viltis mišta paskutinė

- Tiesą sakant- taip. Būtent 5 žvaigždučių viešbutį... Ir į bilieto kainą įeinančiomis ekskursijomis po autentiškas Viduržemės tautų gyvenvietes, įskaitant Orkynę. Tik niekas neperspėjo, kad čiabuviai tokie aršūs. Nors...- Miriel trumpam susimąsto,- galbūt tame yra kažkiek romantikos. Daili dama, užpulta pabaisos... Tik kažkodėl neatsirado narsaus didvyrio po ranka, teko pačiai gelbėtis.- piktai purkštelėjusi ji paima bokalą su alumi, net nepasižiūrėjusi, kas jį siūlo.

O "siūlo" ne bet kas-Ore. Ją,vis dar pagiringą, iš minkštos vietelės po baru prikėlė išspirtų durų, keptuvės daužymo galvon,kuolų kalimo ir kiti malonūs garsai...

Orkė pasiėmė bokalą alaus,pasidėjo ant baro, pasilenkė pasiimti užkandos, bet kažkokia "nagla" viskuom besiskundžianti elfė pirmoji pagriebė bokalą ir pradėjo maukti.

-Po sssimts Nazgulu,kaa dirbi???*besipinančiu liežuviu užriko ji,griebė alų ir,viską išmaukusi, gan įžūliai laukė elfiūkštės atsako*

Nuo kito stalo pakyla Gollumas, prieuna prie filosofuojančio atsiskyrėlio, lengvu rankos judesiu nuplėšia žalią jo apsiaustą (kuris pasirodo nėra toks galingas ir neįveikiamas, kokiu jį "pristatinėja" vargšelis mėlynasis). Po to Gollumas išsitraukia konservų atidariklį, nukaltą geriausių Mordoro kalvių:
- O dabar pažiūrėsime: kas slepiasi šioje konservų dėžutėje?
Tai taręs jis nulupa nuo atsiskyrėlio šarvus. Po jais pasirodo beesąs liesas, apšašijęs Alataras. Golumas išmeta pro langą (su visai stiklais) metalo laužu virtusius šarvelius ir apsiaustėlį. Jis taria tirtančiam iš baimės ir įtūžio atsiskyrėliui:
- Geroj kompanijoj, apsivilkus gelžgalius ir ploščius, nors ir žalius, NESĖDIMA.
Gollumas pasisuka ir grįžta prie savo stalo, kur jo laukia kibiro dydžio bokalas alaus.

-nelengva gelbėti ka nors atsijungus kelioms valandoms ypač jei atsijungus klajoji kažkur toli po universiteto bibliotekos painią visatą..
aišku ne vieta pasiteisinimui ...na nors dabar sąlyginai saugu..beja, o tamsta elfė iš Valinoro su...garbanom? :shock: :shock:
ooo !!sveikina prabudusią šeimininkę
:shock: orkė prabudo,tai bus peštynės tarp vyrų patinų dėl jos ar ne??
įsivaizduok,Ore,dėl tavęs varžosi du mėsingi, įkaušę orkai..dėl trupinėlio dėmesio..savo drąsą,jėgą,protą(hmm...),miklumą demonstruoja...
o laimėtojui galima ir ragus įstatyt pagal orkišką paprotį,arba apkandžiot, nežinau ypatingų orkų papročių savybių(gal kuris iš orkų gali pateikt? :shock: ,be galo įdomu būtų išgirst)ir šiaip įdomu išgirst apie orkus iš šviežio orko(orkės)
atsisuka vėl į Miriel:
ar galima vėl išgirst apie tai,kas kelionėje nutrūko?

alatar matė apsvaigusį Golumo žvilgsnį ir teisingai įspėjo,jog anam nuo padauginimo pasivaideno tam tikra vizija ..Golumas sėdi kur sedėjęs ir patenkintas nusipurto vien išvydęs savo viziją..įmatęs Golumo akyse tokius vaizdus ir nenorėdamas kilus konfliktui netyčia nudaigot Golumą(be jo tavernoje taptu žymiai nykiau)imasi iniciatyvos:
dėl šventos ramybės ir kaistančios atmosferos Alatar nusimeta apsiaustą ir pasideda šalia stovinčioje spintoje.kartu paslėpia ir kalaviją su lengvai nuimamais krūtinšarviais,bet pasilieka tvirtus ir beveik nepastebimus grandininius,nukaldintus kalvėje Pelori kalnuose, bei nedidelį peilį-durklą. Juo atpjauna orkų duonos(šviežiausios kokia tik gali būt).
puiku!alus čia pilstomas ir kibirais..vat čia tai vietelė..
užsirūko pypkutę..

>Elfė visa susitaršiusi išlenda iš už baro, vis dar piktai niurnėdama panosėje

saunuolis Zaegin! Turesim dar orkiuku

Elfė krūpteli, kai didžiulė, šlykšti orkė išplešia jai iš rankų bokalą ir susiverčia jį savo kibiro pločio gerklėn. Nusprendusi, kad tai- dar vienas argumentas prisiteisiant iš kelionių agentūros kompensaciją už moralinę žalą, Miriel per daug ir neprieštarauja, tik išsitraukia užrašų kygelę ir passkubomis brūkšteli visas nepagarbaus elgesio smulkmenas. Tada atsisuka į vienintelį daugmaž civilizuotą žmonijos atstovą (kurį savo laiku labai plačiai aprašė bulvarinė Valinoro spauda- beje, kaip ir jo kolegą Palando), ir mandagiaui pasiteirauja:
- Atleiskite, jūs kažko klausėte?

Dar nė gurkšnelio alaus neragavęs (nė nepradėtas bokalas stovi prieš jį ant stalo) Gollumas stebi, kaip nuo stalo pakyla apšepęs pusnuogis atsiskyrėlis, kuris nusimauna tamsia mėlynus pantalonus, nusipešioj nuo krūtinės gyvaplaukius ir sukrauna juos į virtuvinę spintelę, murmėdamas panosėje kažkokias beprasmybes apie nužudymus ir bandydamas pirštu atrėžti duonos riekę. Golluma vos nepradeda žvengti kaip aklys, kai atsiskyrėlis išsitraukia savo gybukus, sumaišo juos su voratinkliais bei pelšūdžiais ir užsirūko. Gollumas atsisuka į Smėlį:
- Lažinamės, kad virš jo galvos įsitaisiusi šikšnosparnių šeimyna tuoj apsivems?
Jam tariant tuos žodžius taip ir atsitinka. Alatar padabinamas apvirškintų muselių ir uodų mase.
- Nemanau, kad išgirsite iš jo ką nors realaus, mem,- kreipiasi Gollumas į Mirielę

Miriel didžiai nustemba, kai kažkoks įtartinai pažaliavęs padaras kreipiasi į ją gergždžiančiu balsu. Nors tame murmulyje sunku atskirti žodžius, ji apsimestinai mandagiai išklauso vargšo sutvėrimo vapaliones ir, bandydama spėti jų priežastį, sukrapšto nelaimėliui keletą smulkių monetų:
- Štai, imk, nusipirk sausainukų, ar ko...
Kadangi liūdnai pagarsėjęs magas nekreipia į ją dėmesio, elfė vėl kreipiasi į Mają:
- Atleiskite, gerbiama hobite, o kodėl čionykščiai orkai taip pamišę dėl reprodukcinių savo funkcijų? Niekur nieko panašaus neteko matyti...

-Susikišk tu tuos savo geležiukus su sausainėliais... Smėli? -apsidairo
Gollumas, bet pamatęs, kad pastarojo nėra nusispjauna ant grindų, pasiima po pažastimi pypkiuojantį atsiskyrėlį ir išeina pro duris.
"Parduosiu jį kokiam orkui kaip vergą, nes kai už maistą tokio nupeipelio niekas neims." -galvja jis vilkdamas Alatar už plaukų, nes po pažąstmi nešti nepatogu.

alatar buvo išejęs. paliko savo vietoje tik apsiaustą. dabar mato keistą vaizdą:
apsiseilėjęs bei baisingai patenkintas Golumas nešasi po pažąstimi nuo spintos šono nugvelbtą medinę iškamšą ir kažką girtas murma sau po nosim.atsistoja prie tavernos durų ir pradeda plyšaut,jog parduoda kažinkikį pinokį..
nesupratęs šio cirko prasmės alatar grįžta atgal į vidų pakjeliui užtrenkdamas duris.nakčiai.tegul lieka,jei nori tas keistuolis lauke...
grižta prie stalo...
-taip,aš sakiau,jog labai norėčiau sužinot kas Valinore vyksta,panele..nekasdien ir čia matyt tokie svečiai..o dėl kelionių agentūros,tai kita kart patarčiau rinktis "Stridertravel"..visai nebloga..aisku gali būt nemenkai egzotikos,bet užtat užtikrintai nuveža į įdomias vietas.

Elfė tingiai stebi laukan iššlitiniuojantį Golumą, nešiną Alatar apsiaustu. Pats Alatar vis dar nerimsta, klausinėja kažko. Miriel mostu paprašo jo palaukti, nueina prie baro ir pasiima pažadėtąjį nemokamo alaus bokalą. Tiesa, ji labiau norėtų vyno, tačiau akivaizdu, kad panašios į šitą įstaigos neprekiauja tauriaisiais gėrimais.
- Kaip jau sakiau, gerbiamasis, per pastaruosius kelis tūkstančius metų Šviesiąjame krašte nenutiko nieko įdomaus,- paaiškina įkyruoliui magui elfė,- Nuo to laiko, kai kažkoks jūsiškis princas atsitempė šitą... kaip jis ten... Dvorfą, neįvyko neko, verto dėmesio bei aptarimo. Na,- kreipiasi Miriel į Mają,- jūs vis dar neatsakėte į mano klausimą apie čionykščių orkų elgesio ypatumus.
Ji neramiai pasimuisto- iš už baro girdėti atsipeikėjančio Zaegin niurnėjimas.

-Na, vienareikšmiškai atsakyti sunku, bet... pamėginsiu...- susimasto Maja,- manau motulė gamta taip jau surėdė (o gal Morgotas iš anksto pasirūpino ...), kad orkams reikia nuolat daugintis... Jie taip aršiai pešasi tarpusavyje, kad per 20-30 metų neliktų nė vieno orko, jei jų reprodukcija vyktų įprastais žmonėms, ar hobitams tempais (apie elfus net nekalbu). Kaip sakė išminčius Freundalfas - orke nuolat grumiasi mirties ir gyvenimo instinktai. Kad patenkintų vieną - žudo, o kad kitą .... na, pati suprantate ...