Kino pavasariai

Indraja rašė: O kurie tie Šly dėmesį patraukusieji?

Fontanas, Užuojauta keršto poniai, Dar nereitinguotas filmas, galbūt Pilietis šuo (bet tik vienas seansas, gali būti sunku gaut bilietą), ir galbūt Vieno pabėgimo kronika.

Žiū, "Šuo" to pat, kaip "Juodojo tigro ašaros", ir spalvos tokios pat smagios, tad turėtų būti visai nieko

<hr>
"Versmė" (visgi tikrai taip, ne fontanas pagal siužetą).
Vizualiai labai gražus, puikiai suvaidintas, dailiai supintu siužetu (kuriam labiau dera ne apibūdinimas "fantastika", o "fantazija") filmas apie mirtį. Jis savarankiškas kūrinys, bet be jokios abejonės iš tų, kur tolkinistas patirs daugiau nei kiti. Galima iškelti hipotezę (juokauju, juokauju), jog autorius labai gerai įsiskaitė į JRRT kūrybą, atrado pagrindinę (maždaug JRRT žodžiais) - mirties - temą ir ją plėtoja. Ir siužeto elementai siejasi su tolkiniškais, ir kalba vietomis tolkiniška. Be to, ne viena scena perfrazuoja Piterio Džeksono kūrinį, o muzika kartais primena motyvą iš tos TTT scenos, kurioje Arven atsisveikina su mirusiu Aragornu. Subtilus filmas apie žmogų-nūmenorietį, ieškantį nemirtingumo ir besimokantį sutarti su mirtimi. Tad nekeista, jog ir vaizdelyje neretai - tarytum Isilduras su žiedu.
Taip pat negalima nepadėkoti už logiškus moksliškus veikėjų pokalbius, už teisingai vartojamus terminus, už pakankamai tikroviškas mokslininkų darbo realijas (tik kad tamsu toj jų laboratorijoj... Na bet ir pati mėgstu išjungti šviesą ir palikti tik pavienes lempeles).

P.S. Na ir žioplumas - visai buvau pamiršusi, jog TTT reklamukas buvo su "Requiem for a Dream" muzika! Taigi jiedu viens iš kito "vagia"

Irgi pasižiūrėjau "Fontaną" (sorry, bet versmė man l. negražus žodis ir gero filmo juo nevadinsiu :-P). Kap saka, nieko nesupratau, bet šitai tik į gera, bo po filmo dar ilgai galvoj generuojasi ir šlifuojasi įvairios versijos ir interpretacijos. Nors turiu stiprų įtarimą, kad šits filmas -- pašaras ne protui, o emocijoms. Vienžo, labai stipru ir tikrai ne iš "pamačiau ir pamiršau" serijos. Reikės būtinai parsidownloadint.

Beje, absoliuč nieko tolkiniško nepastebėjau, ir muzikinė tema visiškai jokių asociacijų su Arwen nesukėlė. Nu bet nieko keisto, aš gi ir esu netikras tolkinistas. O ir filmas man jokiu būdu ne apie mirtį pasirodė, o apie priešingą dalyką - nesibaigiantį gyvybės ciklą, tai musiau aš dar ir netikras lietuvis. :-P

Tada galima sakyt "Šaltinis", nes fontano nu ten tikrai nerodė, o vienas šaltinėlis buvo.
Tai aišku, kad ir apie gyvybės ciklą, tiesiog nebus nė ciklo, jei bus amžinas gyvenimas, kurio žmonės mažiausiai nuo Nūmenoro laikų nori, ir nebūtinai sau.
Jei ne tolkiniško - tai pidžėjiško tikrai buvo

Šaltinis tinka, geras žodis.

Oftopiks: dabar pagalvojau, kaip į gyvybės ciklą įsipaišo nemirtingi elfai? Jie gi visą pasaulio sanvarką turėtų su tuo iškreipt. Aš užtat niekad žmonių noro gaut nemirtingumą Ardoje nelaikiau smerktinu dalyku, bo tikrai piktoka turi būti, kad vieni turi, kiti ne - o dar, kaip sakant, elfai yra nesvietiškai overpowerinti ir nesubalansuoti personažai, savo perk'ams atsverti turintys niekingai mažai disadvantage'ų, man irgi pikta būtų su tokiais žaisti vienam žemėlapy - negana to, kad malasi dvi supernaturalų kategorijos, tai dar ir šitie...powergameriai.

"Fontanas"?
Nepatiko, nors pasmaukit.

O man patiko Nors tą vakarą klaikiai norėjau miego ir Clint Mansell muzika tik dar labiau hipnotizavo, atsiminimai apie filmą- kuo geriausi. Beje, man taip pat užkliuvo nemažai asociacijų su Tolkienu...

Naujas sezonas, ane ?

Aleksandra
Nuostabus kinas. Rūstus patriarchalinis moteriškas požiūris į karą Čečenijoje: jokių „kas kaltas“ ir „ką daryti“, o tiesiog nuoširdus nesupratimas, kam jaunų stiprių vaikinų šutvė tuno pragare pasibaisėtinomis sąlygomis vietoj to, kad rūpintųsi šeima ir galu gale tiesiog gyventų. Turbūt tik Sokurovas galėjo sukurti tokį harmoningą ir teisingą filmą tokią skaudžia tema. Ir Višnevskaja vaidina puikiai .
10/10, be jokios abejonės.

Lili Marlen
9/10, dešimtuko pagailėsiu dėl vokiško sentimentalumo pertekliaus, tačiau bendrai paėmus – puiku. Karas, menas ir meilė; ne be patoso, užtat be neskoningumo, o vietomis atmosfera puikiai perteikta subtiliais pustoniais. Klasika, vis dėlto...

Palestinos bliuzas
6/10. Buvo sumanyta akivaizdžiai kaip vienpusė palestiniečių propaganda, bet net ir tokia neišdegė, nepaisant piknaudžiavimo vaikais, sielvartaujančiomis arabų moteriškėmis ir išrautais vaismedžiais. Taip, žinoma, blogai, kai žmonės yra išvaromi iš gimtosios žemės, taip, gaila šitų jaunų gražių palestiniečių paklaikėlių su akmenimis prieš automatus... bet yra ir kita problemos pusė, kurios galai vietomis kišo net iš šios dokumentikos.
Taip, nesu nešališka . So what?

„Žemjūrės pasakos“
Labai deramai. Siužetas sukurtas, remiantis keleto knygų motyvais, bet tai visiškai netrukdė. Svarbiausia, kad prieš akis tikrai atsiveria savitas, labai žemjūriškai subtilus, ir kartu kažkuo labai artimas pasaulis. Didaktinė pusė gal kiek atviroka, bet irgi – labai teisinga.

Ką gi, įmetu savo apibendrinimus (X-post LJ). Visos apžvalgos - čia.

-----

Nepavyks sudėlioti matytų filmų tvarkingai nuo pirmos iki šešioliktos vietos, be to, visiškai visiškai prastų nepasitaikė (kokia laimė), tai darom šitaip:

Sąrašo viršuje (TOP 4)

Tyli šviesa -- didžiausias (bet ir tyliausias) BUM
Dunija -- didžiausias netikėtumas
Irina Palm -- arčiausiai žiūrovo
Skafandras ir drugelis -- giliausią įspūdį palikęs meninis sprendimas

Per vidurėlį: buvo ką atrasti, tačiau ilgai neprisiminsiu

Naujasis pasaulis -- įdomus filmas be išsidirbinėjimų
Deizė Diamond -- drąsi vizija, be jokios abejonės
Riedlenčių parkas -- įsimintinas garso takelis ir kai kurios scenos
Burtai -- paprastumas
Rudens puota -- įspūdinga pirma scena
XXY ir Iskos kelionė -- keblių temų analizė

Pašaknėlės: labiausiai prisvilę iš matytų (bet tikrai ne visiškos griuvenos! Galbūt nepatiko tik dėl to, kad buvo ne ta nuotaika)

Žemjūrės pasakos - ai tiesiog
Sutrikusi Ana - per giliai graibė, nieko neišgraibė
Aš esu kyborgas, bet tai nieko - gražu, bet...
Mano vaivorų naktys - Wong Kar Wai'jui derėtų grįžti į Honkongą
Kartą - erzinanti muzika

Įdomus faktas: iš 16 matytų filmų tik dviejų kilmės šalis sutapo ("Riedlenčių parkas" ir "Mano vaivorų naktys"; ir tai pastarojo režisierius - iš Honkongo). Aišku, šiais laikais keblus dalykas ta "kilmės šalis", bet vis tiek.

Liko nepamatyti, bet pamatytini: "Aleksandra", "Iš kitos pusės", "Kasandros prakeiksmas", "4 mėnesiai, 3 savaitės ir 2 dienos", "Kontrolė", "Benas X", "Mirties lelijos", "Heima", "Perlas".

Mano likutis:

„Žemjūrės pasakos“
Mijazakis-jaunesnysis, deja, su vyresniuoju dar nelygintinas. Labai trūksta aplikos, visų tų žavių smulkmenų knybždelyno, kurios džiugina akį „Princesėje Mononokė“, „Čihirojė“ ir kituose „Ghibli“ studijos šedevruose. Siužete, aišq, panaudota nemažai Le Guin idejų, nors iš pirmo žvilgsnio atrodo, jog teliko vardai (pusę multiko svarsčiau, ar iš Kobo tikrai padarė Kobę, ar jo tiesiog toks „moteriškas“ stilius, koks neretai būna anime blogųjų magų ). Vis dėl to, kaip žino biologai ir kai kurie medikai, išrinkus ir surinkus iš naujo, nebūtinai gausi kažką tą patį ar bent jau veikiantį.
Drakonai buvo geri. Ir miestai. Tad 5/10.

„Kasandros svajonė“ (o ne „prakeiksmas“)
Mano pirmasis Vudžio Aleno filmas. Režisuota gerai, į Makgregorą ir Farelą pasigerėti malonu, tačiau po tam tikro taško siūžeto banalumas ir nuspėjamumas gadina visą įspūdį.
7/10


„Namie“
9/10. Stulbinanti Islandija ir nuostabūs žmones puikios «Sigur Ros» muzikos fone. Įspūdį palieka ne tik gražūs gamtos vaizdai, bet ir gyvenimo būdas, bendra atmosfera, neišsakyta filosofija. Be to, labai skoningai, be patetikos pertekliaus, nuoširdžiai išreikšktas filmo leitmotyvas: grąžinti skolą tėvynei.

„Mano vaivorų naktys“
7/10. Roud muvi su klasikiniu moralu „ apeiti pusę pasaulio ir rasti tai, ko ieškojai, namie“, taip pat per daug ašaraspaudžių istorijų apie per vėlai suvoktus jausmus. Nors mintis, jog per sutiktus žmones pažįstame patys save, dar palyginus nenuvalkiota ir neblogai realizuota. Ir Kar Wai stilius, nepaisant holivudiškumo, jaučiasi.
Noros Džons nelabai mėgstu, bet čia jos dainos įsipaišė nepriekaištingai.


„Seklys“
9/10. Nuostabus M. Keino ir Dž. Lo duetas. Iš pradžių veiksmas atrodo kiek dirbtinas, teatrališkas – kol supranti, jog herojai žaidžia (ir patys herojai irgi tai supranta), įsijaučia į žaidimą vis labiau ir galiausiai užsižaidžia. Paskutiniai kadrai itin estetizuoti . starlin_elvea minėjo, jog „Mano vaivorų naktyse“ malonu pasižiūrėti bent į Dž. Lo – „Seklyje“ jis yra tiesiog feeriškas. Kiek apmaudu, jog tai ne naujas filmas, o rimeikas; kita vertus, labai noriu pažiūrėti ir pirmą versiją, kur tas pats Keinas vaidina jaunąjį herojų, o dabartinį Keino vaidmenį atlieka L. Olivje…

„Aš esu kyborgas, bet tai nieko“
5/10. Labai atitinka posakį „kuo gilesnė mintis, tuo daugiau vandens“. Minčių yra, bet jos paskęsta bendroje maišalynėje. Be to, lieka nemalonus įspūdis, jog filmo kūrėjai iš dalies spekuliuoja beprotystės ir jos gydymo tematika. Mergaitės-berniuko linija gal įtakota Kim Ki Duk filmų, bet šalia Kim Ki Duk net juosta negulėjo.
Gaila, nes šį filmą pasirinkau dėl to, jog pernykštį to paties režisieriaus filmą „Užuojauta Keršto poniai“ gyrė.

„Paslaptinga saulės šviesa“
3/10. Festivalio pabaiga man kažkodėl visada pagadinama kokiu šudevru. Korejetiška černucha; nuotaiką praskaidrindavo tik korejetiška aplinka – jei filmas būtų vakarietiškas, tikrai neištverčiau iki galo.

Taigi, o šiemet irgi Pavasaris

Nors turėjau bilietą ir į "Maradoną pagal Kusturicą", netikėtai tuo metu apsireikšė mitingas, į kurį nueiti būtinai turėjau. Tad pažiūrėjau "Imtynininką" (Darren Aronofsky). Filmas tarsi labai paprastas, bet nenusirita nei į demonstratyvų mianą, nei į plokščią nemeną. Labai subtili pusiausvyra tarp žiūrovo priartinimo prie gyvenimo ekrane ir tarp vos juntamo atstumo išlaikymo.
Geraširdiškas filmas. Šaunuoliai.

Jo, šiemet irgi Pavasaris, bet kažkaip žiūriu, manosios entuziastingo žiūrovo vietos niekas per daug nesikėsina užimt Shame on you!!

Iš šiųmečio KP filmų kol kas pamačiau (aišku, ne pačiam KP...):
Rang de basanti
Somerstown
Rachel Getting Married (nervus tąsantis filmas... gal ir neblogas, bet jau taip norisi užtvoti Ann Hathaway herojei... Beurybė! Ir pačiai Hathaway didelių simpatijų nejaučiu, mergaitė miela, tačiau sukurti personažai pernelyg panašūs)
Na, Balkoną dar seniau mačiau.

Dar turiu "Gomorą", "Valsą su Baširu" bei "Imtyninką", tai reiks pažiūrėt... progai pasitaikius.

Slabnai

Starlin rašė:manosios entuziastingo žiūrovo vietos niekas per daug nesikėsina užimt

Žiūrėti tai žiūrėta, bet dėl žiūrėjimo pasakoti nebuvo kada. Taigi:

Amiras (Aamir, Indija)
8/10. Bolivūdinis holivūdinio trilerio variantas. Tačiau neblogas Bolivudas: įtampa neatslūgsta, vietinio kolorito nepagailėta, yra gan stipriai „kabinanančių“ momentų ir jokio holivūdinio užtikrinamumo, jog viskas baigsis gerai. Nepatiko pigių samprotavimų apie laisvę gausa, pernelyg groteskiškas teroristų vadeivos paveikslas.


Rugpjūčio šventė (Pranzo di ferragosto, Italija)
9/10. Nieko ypatingo nevyksta, šiek tiek kurioziškos gyvenimo scenos, bet itališka šiluma, vynas ir lengvumas (nors ir tik ekrane) atpalaiduoja iki pirštų galiukų, ir juokiesi iki ašarų.

Svajonių dyleris (Sleep Dealer, Meksika)
7/10. Kaip ir „Amiras“, filmas Holivūdo motyvais su akivaizdžiomis aliuzijomis į „Matricą“, „Žvaigždžių karus“, visokias antiutopijas ir terorizmo gresmės išpūtimą. Pernelyg lėtas filmas, per daug nostalgijos paprastam gyvenimui kaime, tačiau filmą išgelbsti vietinė specifika (daugiausia pasaulio galingųjų machinacijų susieta su vandens stoka) ir gan vientisa ideja: akmenukas, mestas į aukštą aklą sieną – filme pavaizduotus įvykius galima nusakyti šitaip. Ir lieka viltis, jog tas akmenukas pagimdys jega šiai sienai nugriauti.

Tiulpan (Тюльпан, Kazachstanas)
9/10. Filmas pabrežtinai realistiškas ir vis dėlto su savotišku simbolizmu: mergina, kurios niekas nematė, bet kuri yra gražiausia ir geidžiamiausia vien dėl to, jog jinai yra vienintelė mergina stepėje (o stepėje – tris jurtos ), o vedybos – veikėjo svajonių apie nuosavą ūkį išsipildymo garantas. Visos aistros verda avių piemenų buities fone, kur viskas: vaikai, gyvuliai, viesulai – juda, triukšmauja, trūkdo vienas kitam. Avių ligų gresmė sukuria ne mažesnė įtampa, nei pistoletas prie smilkinio, o sėkmingas eriuko gimimas yra vos ne filmo kulminacija. Neaišku, į ką čia žiūrėti, bet salėje buvo anšlagas, ir nepatenkintų bent jau nesimatė.

Delta (Delta, Rumunija)
4/10. Brolio ir sesers meilės istorija, vargingai, bet tvarkingai, vietomis net gana subtilu, bet likus dešimčiai minučių iki pabaigos režisierius prisiminė, jog čia gi mianinis kinas ir visus žveriškai nugalabijo.

"Caras". Gan įdomus portretas. Bet pats filmas, nors ir šiurpius dalykus rodo, nepasirodė sukrečiantis. Na, tokie laikai, tokie papročiai, ir iš vis ten taip būna (arba nereikėjo skaityti siužeto aprašymo, skaityto todėl, kad tos istorijos nemoku).

Lunginas IMHO priklauso tiems režisieriams, kurių filmus apibūdinčiau kaip "kokybiški". Tai yra, nebanalūs, gerai pastatyti, tinkami norint gerai praleisti laiką, bet be polėkio, nekabinantys.