"Kelio vienaragio link" dar nebaigiau skaityti, bet įdomu. Dabar turiu labai rimtą įrodymą, kad esu elfė - mano
begalinis tingumas...
Kaip supratau, galima reziumuoti taip: autorė rimtai įrodinėja, kad elfai egzistavo realiai, remdamasi įvairiom viduramžių sakmėm ir kronikom, o po to, kai elfai paliko Viduržemę, likusieji susimaišė su žmonėm, ir dabar kai kurie galime atpažinti savyje elfų kraują, kurio požymiai sekantys (gal kas iš jaunųjų elfų sunkiai skaito rusiškai):
1) tamsūs garbanoti plaukai, pilkos akys (te nepergyvena tiesiaplaukiai kito plauko ir kitų spalvų akių savininkai - dėl susimaišymo su žmonėmis dabar pilna visų kitų atspalvių elfų; mano nuomone, ypač daug elfų yra tarp ryžaplaukių, ir jie labai simpatiški, tik ne visi "atradę savyje" elfą...)
2) liekna proporcinga figūra - nieko panašaus į berniukų mėgstamus plakatus su seksbombų formų elfėmis (jei netyčia priaugai svorio, bet jautiesi elfu - nepergyvenk, dėl visko kalti žmogiškieji genai)
3) vos vos smailos ausys (o ne kyšančios virš galvos odos ataugos)
4) pomėgis kūrybai, meilė gamtai ir TINGĖJIMAS, TINGUMAS, TINGINIAVIMAS,

nes juk mums visa amžinybė prieš akis!
5) atrodyti jaunesniam, nei esi, lėtesnis brendimas
6) kas mane prajuokino - ištikimybė savo meilei ir nuotykių į šoną suderinamumas (čia vis dėl to elfiško žavesio, kuriam sunkiai atsispiria priešinga lytis), ir taisyklė, kad elfiukai gimsta tik santuokoje (va kur šuo pakastas), plius patarimas verčiau poruotis elfams su elfais, kadangi galit likti nesuprasti
7) o kas tikrai patiko - kad elfas yra ramus, be jokių siuicidinių tendencijų, žinantis savo tikslą (bent miglotai), nesijaudinantis (na kažkas panašaus panašaus į "pralekiančios dienos mums tik ribuliai metų vandenyne", kaip nors perfrazavus į "pralekiantys rūpesčiai"), o patiko todėl, kad dabar vis daugiau pasitaiko kažkokių juodųjų elfų, kaip Eolas, Maeglino tėvas, niūrių ir nepatenkintų...
8 ) žali ir pilki rūbai, bet jei rengiesi juodai - nieko tokio, taip elfai rengiasi sunkiu metu (štai kodėl vis nesiseka praskaidrinti savo rūbų spintos).
Reziumė - būk koks nori, svarbu - jausk savyje elfų protėvius ir viskas.
(Jei nors į du klausimus atsakėte teigiamai - jūs elfas

)
Miegu žiemos miegu, nežadinti iki pavasario (apytiksliai iki kol braškės ims nokti)
Braškės jau raudonuoja, o aš miegosiu toliau - iki Kalėdų...
Kalėdos praėjo - nežadinti iki alyvinių obuolių!
O paskui - iki žibučių...
Žibučių prirankiojau, gal palaukti grybų...
Laukiu, kol vanduo sušils...