[KAVPN] Programa

Kol neužmiršau, išplėsiu savo "Kūrybinės stovyklos" mintį. Čia yra vienas iš galimų variantų.

Grubiai primetant, kad veiksmas vėl vyksta nuo ketvirtadienio vakaro iki sekmadienio priešpietės, galima daryt taip.

Pirma, stovyklautojai vėl suskirstomi į grupeles, šįkart - pagal skaitymo/išmanymo laipsnį. Jiems duodama užduotis: pvz., vienai grupelei - sukurti komediją, kitai - tragediją, trečiai - dramą, ketvirtai - roko operą ir pan. (ir jeigu pasakyta tragedija, tai rimtai turi būti tragedija, o ne pasišaipymas iš tragedijos. Tokiu atveju net geriau komedijos neduot nė vienai grupei) Kūrybos procesas vyksta pusiau grupelėse, pusiau viešai, t.y. grupelės kiekviena kuria savo, bet tam tikrais dalykais dalinasi, kad visiem smagu būtų.

KETVIRTADIENIS: kiekviena grupelė turi išsirinkti temą ir pasidalinti vaidmenis. Laužas galėtų būti viešas casting'as.

PENKTADIENIS: scenarijaus rašymas ir teatrinis apšilimas. Tai nereiškia, kad visi visą dieną sėdi ir rašo. Tą galima įvairiai varijuot. Aišku, turi būt kokia valanda pusantros, kai būtent - grupelės apgalvoja, ką darys ir ką sakys. Bet taip pat gali būti užduotys, pvz., dabar visi rašo haiku. Dabar - kiekvienas po posmą hegzametru... Dabar kuriam spektakliams muziką. Ir paskui nubalsuojama, kuris haiku geriausias, ir tą grupė privalo panaudoti savo scenarijuje. Kitas dalykas, iš kurio gimsta spektakliai, yra etiudai, improvizacijos. Vakare galėtų būti teatriniai apšilimai, kurių moku aš. Net jei pati nebūsiu, apmokysiu ką nors. Galų gale čia tinka bet kokie judesį, vikrumą, reakciją skatinantys žaidimai bei sceninės kalbos pratimai.

ŠEŠTADIENIS: dekoracijų ir kostiumų gamyba, repeticijos bei pasirodymai. Pirma dienos pusė skiriama dekoracijoms ir kostiumams, taip pat gali būti pvz. plakatai ir reklaminė kampanija. Toliau popiet repeticijos, kurias vėl galima maišyt su kokiais nors sportiniais žaidimais. Ir vakare - pasirodymai.

SEKMADIENĮ kaip visada niekas nieko neveikia Galima rašyti vieni kitiems spektaklių recenzijas.

Tokia stovykla turi du ypatumus:
1. Didelę dalį jos veiklos galima perkelti į vidų, jeigu lyja, o jeigu nelyja, visi kuo puikiausiai būna gamtoje.
2. Organizatoriams programos daug ruošti, galvoti ir paskui rėkauti nereikia, pagrindinis pasiruošimas - tai rekvizitas (knygos, medžiagos, drabužiai, popieriai, muzikos instrumentai, apšvietimas ir panašūs dalykai).

Mintis nebloga. Bet iškart kyla klausimas - jei jau "kūrybinė", tai kodėl tik teatrinė/poetinė? Kur piešimas, tapyba ir visos kitos vaizduojamojo meno formos? Kur spontaniškos improvizacijos? Kur rašymas ne pjesės scenarijaus, bet, pavyzdžiui, fanfikšeno? Arba filksingo? Neabejoju, kad ir dar kūrybinių dalykų galima sugalvoti.

Kita problema - ar nepaaiškės toks dalykas, kad dalyvių kūrybinėmis užduotimis, kokios jos bebūtų, sudominti nepavyks? Ir Stovykla virs tiesiog sedėjimu ir gėrimu gamtoje tris dienas?

Laiqualasse rašė:Kur piešimas, tapyba ir visos kitos vaizduojamojo meno formos?

Dekoracijos ir kostiumai?

Kur spontaniškos improvizacijos?

Etiudai?

Kur rašymas ne pjesės scenarijaus, bet, pavyzdžiui, fanfikšeno?

Poetinis iššūkis?

Arba filksingo?

Muzikos spektakliui kūrimas?

Teatras (dar geriau būtų opera) užtat ir yra geras kaip visa jungianti grandis, nes iš jo galima sėkmingai padaryti sinkretinį meną. O ką jau kalbėt apie sceninių kovų repeticijas... Juk nesakau, kad stovyklos tikslas - spektaklis. Juk tiek daug laiko skiriama atskiroms kūrybinėms užduotims, tiesiog jos įjungiamos į vieną produktą, bet tai nereiškia, kad proceso vertė numenkėja.

Kita problema - ar nepaaiškės toks dalykas, kad dalyvių kūrybinėmis užduotimis, kokios jos bebūtų, sudominti nepavyks? Ir Stovykla virs tiesiog sedėjimu ir gėrimu gamtoje tris dienas?

O čia jau organizatorių problema. Juk galvojom, kad niekam nebus įdomu paskaitos ir siuvinėjimo workshopas per pirmą stovyklą, bet juk taip neatsitiko.

Na gerai, daugmaž įtikinai. Jei sugalvosiu kokį protingesnį pasiūlymą, pateiksiu. (Aišku, mano kritika greičiausiai buvo dėl to, kad nemėgstu teatro)

Teatras ir larpas turi netgi itin daug sąlyčio taškų... Bet tvarkingą žaidimą padaryti su krūva įvairaus pasirengimo žmonių taip iškart vargu ar pavyks, o ir dėmesį į vaidmenį koncentruoti kelias dienas jiems atsibos. Tad toks, suskaidytas į atskiras veiklos rūšis, spektaklio statymas - geriau. Tik nežinau, ar reikia būtent daug spektaklių (turint omeny, kad žmonių per daug nebus, o netgi vienam spektakliukui reikia gana daug žmogiškųjų pastangų). Manau, kokių dviejų.

O jeigu paimti 2-3 (priklausomai nuo dalyvių skaičiaus) žanrus ir įnešti savotišką rungtynių elementą: kas įtikinamiau/įdomiau/originaliau/etc.? Bet komedijos geriau neduoti tokiu atveju, nes humorą, netgi labai žemos kokybės, liaudis vertins aukščiau už bet kokius galimus netgi labai šaunius meninius atradimus .

Aš apskritai siūlyčiau tik vieną grupę ir vieną spektaklį, tačiau kaip ir nebeliks kam to spektaklio pažiūrėt, todėl tada tebunie - dvi/trys grupės.

Exon rašė: nes humorą, netgi labai žemos kokybės, liaudis vertins aukščiau už bet kokius galimus netgi labai šaunius meninius atradimus

Gryniausia tiesa, bet... Dėl viso to rimtumo... Aš, asmeniškai, nusiteikt dramai/tragedijai/etc. galiu kai esu priverstas būtent kažką tokio vaidinti. O kadangi stovykloje, kaip ne kaip, bus vaidinama savo malonumui, tai tam savo malonumui savęs perlaužinėt nenorėčiau. Norėčiau daryt tai, ką geriausiai galiu, ir kas labiausiai patinka. "Prasti aktoriai vaidina komedijose, nes tai - lengviausia" amžinai kartoja mano teatro mokytoja, ir kadangi aš anaiptol nesu profesionalas, taigi...

Grupes geriausia būtų skirstyti pagal tai, kas kokio stiliaus spektaklį nori statyt, tačiau taip grupės gali susidaryti labai nelygios. Vis dėlto manau, kad labai svarbu neverst žmonių/elfų/hobitų/orkų/numenoriečių/etc. daryt kažką ko jie nenori, nes (pasikartosiu) į stovyklą visi važiuoja savo malonumui.

Sory, kad gal nelabai rišliai išsisakiau. Tik surašiau mintis kurios užplūdo po to kai perskaičiau Starlin pasiūlymą. Šeip idėja gera, bet laiko juk turim daug, gal kas iškels ir kitokią mintį.

P.S. Į organizatorius aš nesiveržiu ir įsibroviau į šias slaptas gijas, nes noriu padėti daugiausia iš teorinės pusės. Pačioje stovykloje panešiočiau lentelę po kaklu su užrašu "organizatorius" tik jei tokių būtų mažai ir manęs tikrai reikėtų.

Exon rašė:O jeigu paimti 2-3 (priklausomai nuo dalyvių skaičiaus) žanrus ir įnešti savotišką rungtynių elementą: kas įtikinamiau/įdomiau/originaliau/etc.?

2 grupės, besivaržančios tarpusavy, skirstyti į didesnį skaičių komandų nematau prasmės. Žanras, IMHO, nesvarbu- sakyčiau, tai reiktų palikti spręsti spetaklį kuriančiai komandai. Rizika, kad galų gale tarpusavy varžysis dvi komedijos, išlieka, ale nemanau, kad tai yra problema - svarbiasia kūrybinis procesas, ane? Užteks nurodyti apytikrį siužetą, o visa kita - laisvo kūrybinio polėkio reikalas. Man galutiniam variante "sueitų" ir ultrarealistinė absurdo drama su siaubo elementais.
Apskritai, pati teatro idėja atrodo pasiutusiai tinkama - kaip Star sakė, tai yra dalykas, apjungiantis savyje bene visas meno rūšis, o kaip tik to ir reikia.
Kadangi Laiqua avirai pripažįsta, jog nemėgsta teatro, tai mislyju, logiška būt galvot, jog tokių nemėgėjų bus ir daugiau. Todėl visą stovyklos veiklą reiktų išskistyti pagal veiklos rūšis daugmaž abstrakčiai- tarkim, paišaliotojų būrelis, kuriame lygiagrečiai gali pasireikšti ir laisvi nuo teatro 'mianinykai', ir komanda, kurianti dekoracijas. Tas pats taikoma muzikai, filksingui, improvizacijoms ir viskam kitam. Em... na ok, nieko naujo ir gudraus neasakiau, tik išreiškiau pritarimą minčiai. Kai tik kils geniali idėja, iškart brūkštelsiu ją čia

Aldarionas sakė, kad buvo idėja daryti kažką Nūmenoro tema. Tai pakankamai įdomi aplinka, bet, kad galėtum padaryti kūrybines užduotis, visi jau turi būti su ja neblogai pažįstami, o šitai gali būti bėda.

Šiaip tai Nūmenoras man iš karto asocijuojasi su jūra ir jūrininkais (tai nebuvo vienintelis jų civilizacijos aspektas, aišku). O jūrininkai turi savo slaptas ir neslaptas tradicijas, ritualus, savo dainas, šokius, linksmybes, galų gale, savo uniformas. Idealu būtų stovyklavietė ant jūros kranto, su galimybe pasimokyti buriuoti Bet ir be buriavimo galima ką sugalvoti, pavyzdžiui, mokytis Morzės abėcėlės ar vėliavų kalbos. Tikslas galėtų būti sufantazuoti tą tokį jūrininkų ir uostų gyventojų tradicijų korpusą: t.y. tiek legendas, tiek "liaudies dainas", tiek kostiumų raštus ir panašius dalykus.

Starlin rašė:Idealu būtų stovyklavietė ant jūros kranto

A kū, negi tauta be fantazijos, nesugebės įsivaizduot, kad ežeras- tai jūra? Šiaip jau pajūrys kaipo vieta stovyklai, imho, nėra gerai dėl to, kad toloka- nemaža dalis potencialių važiuotojų gali tiesiog tingėti/taupyti.

Dėl Nūmenoro kaip temos- o kodėl gi ne? Nebūtina gal kad visi būtų Nūmenoro "specai", galbūt užtektų taip paskirstyti grupes, kad kiekvienoje būtų bent po porą apsiskaičiusių? Tokiu būdu išeitų visai neblogas supažindinimas Silmo neskaičiusius bent jau su šiokiu tokiu istorijos gabalėliu. Hm, aišku, stovykla kūrybinė, ne pažintinė, ale mislyju, viens kitam nemaišo.
Kuo daugiau galvoju, tuo labiau man ta mintis patinka.

Starlin rašė:Tikslas galėtų būti sufantazuoti tą tokį jūrininkų ir uostų gyventojų tradicijų korpusą: t.y. tiek legendas, tiek "liaudies dainas", tiek kostiumų raštus ir panašius dalykus.

Mhm, ir vėl- kodėl gi ne? Romena Vs. Andūnijė, rytinė pakrantė ir vakarinė- kas gražiau, plačiau, įtikinamiau... Galbūt Nūmenoras nebuvo tokio baisinio dydžio sala, kad skirtingų regionų tradicijos ir gyvenimo būdas ar išvaizda/apranga smarkiai skirtųsi, ale tarkim, kad skyrėsi. Tik vat kaip daba tai "sukryžminti" su teatru? Galbūt paskirstyti siužetus kažkaip, kad būt daugiau bendro su atitinkamom vietovėm?

*me prisimena, kad gerą pusmetį nebuvo paėmus rankosna jokios knygos, jau nekalbant apie privalomą tolkinistinę literatūrą, todėl nuo tolimesnio fantazavimo kol kas susilaiko.*

Kaip aš įsivaizduoju, geram spektaklyje rodoma ne tik tai, kaip personažai nuplaukė ten, kovojo su tuo ir iškovojo tą ar aną, bet bandoma taip pat atskleisti ir kažkokią gilesnę mintį, suteikiančią žiūrovui kažką daugiau nei vien tik gražų reginį. Jei scenarijai stovykloms vaidinimams būtų kuriami vietoje (tai yra prie to staliuko su dviem mediniais suolais ir, tarkim, barake (jei jis būtų)), tai manau geriausiu atveju scenaristai savo kūryba sugebėtų pasakyti "gėris nugali blogį", o net ir tam neišeinant, pasirinktų komedijos žanrą ir nepasakytų nieko tik "have some fun"... Tolkino perteiktų principų bent jau paskutiniame variante tikrai neįžvelgiu, o dėl pirmojo - nemanau, kad verta tiek daug darbo įdėti, kai net pati idėja rimtai vaidinti nebus daugumai per daug patraukli (jei ir būtų pirminiame nusiteikime prieš vykstant i stovyklą, tai nuvykus į ją, buitis gamtoje tą polėkį kaip reikiant apmalšintų - rašyti scenarijų ar repetuoti vaidinimui kandant uodams ir urzgiant skrandžiui ne tas pats, kas sėdėti prie rašomojo stalo pasidėjus šalia lėkštutę pyragaičių). Visu tuo norėjau tik pasakyti, kad galbūt teatras Asvejos stovyklų sąlygomis nėra per daug geras pasirinkimas - graži idėja greičiau būtų neįgyvendinta nei įgyvendinta... Žinoma, jei stovykla vyktų kokiame nors pastate su civilizuotomis darbo sąlygomis, tuomet teatras būtų tikrai vienas geriausių sprendimų, bet kol kas mes turim tik vietą prie ežero ir neaišku ar norėtume vietos po stogu.

Paskutinė Starlin idėja man labiau priimtina, nes kaip suprantu tai būtų lyg ir Nūmenoro buities rekonstrukcija. Jos įgyvendinimui norisi pasiūlyti ne spektaklį, o larpą - nebūtinai tokį vientisą, ilgą ir tikslingą, tačiau patį jo principą "live action role playing". Tuomet galbūt galėtume vieną vakarą atžaidinėti kokį nors vakarėlį vienoje iš jūreivių užeigų (turint galvoje, kad tai Tolkino jūreiviai, o ne mūsiškiai europiečiai...), kitą - puotą karaliaus menėse, trečią - kokį nors nuotykį jūroje su šiek daugiau veiksmo. Nesakau, kad larpas pavyktų labai jau sklandžiai, tačiau rengiantis jam, išvengtume galbūt to galvosūkio "kaip nustebinti žiūrovą" - larpe vaidini personažus tik sau ir pagal savo sugebėjimus. Kadangi larpui nereikia rašyti tikslaus scenarijaus bei repetuoti, visas kitas laikas būtų skirtas nūmenorietiškos buities rekonstrukcijai tapyboje, muzikoje, amatuose.

Vienas pastebėjimas iš šių metų vasaros stovyklos. Manau požiūris, jog vykstu į tolkinistinę stovyklą vien tik savo malonumui pačiai stovyklai ir jos kokybei yra bent jau šiek tiek tikrai žalingas. Kaip Indraja iš šalies pastebėjo, mes, tolkinistai, ilsėjomės nuo pačio tolkinizmo. Nesakau, kad mums būtina propaguoti tokį ultratolkinistinį judėjimą, kokį propaguoja Hild (nieko prieš tokį gyvenimo būdą neturiu, tačiau jis skirtas tikrai ne daugeliui...), tačiau kad mums pati idėja turėtų reikšti kur kas daugiau nei linksmą pasibuvimą kartu - daugiau nei akivaizdu. Nesakau, kad viskas tragiškai blogai, nebuvo mielų akimirkų ir pan. (tikrai daug gražių prisiminimų), tačiau asmeniškai lyginant ją su pirmąją stovykla "Kelionės pradžia" idėjinis lygis tikrai kitoks. Gal per pirmąją stovyklą pats labiau degiau, Elentari ir Aredhel labiau degė, visi stovyklautojai labiau kankinosi dėl Tolkino penktą valandą ryto atžaidinėdami ŽV kelis pirmus knygos skyrius - tačiau po nemiegotos nakties ryte valgydamas paprastą vakarienę su tolkinistais drauge jaučiausi kur kas tikresnis hobitas, nei per šių metų vasaros stovyklą valgydamas pagal "autentišką" receptą keptą lembasą "kelionėje pas Beorną". Ir čia nekalti nei stovyklautojai, nei organizatoriai, tiesiog toks buvo bendras nusiteikimas. Viskas gerai, jei hobitai, žmonės ir elfai nori pabūti paprastais žemiečiais ir po vidurnakčio draugiškai bei linksmai pagurkšnoti alaus bei sidro, tačiau kai tai pradedama daryti nuo aštuonių ir jokia vakrinė programa tampa nebeįdomi, nes daug linksmiau yra šiaip bendrauti... Visų antra, tolkinistine veikla buvo laikoma tik tai, ką, kur ir kaip nurodydavo daryti organizatoriai, iš dalyvių - nulis iniciatyvos... Čia ginuosi kaip nevykęs organizatorius, nes dėl mano kaltės tikrai veiksmas strigo daugeliu atveju, tačiau kad patys dalyviai irgi galėjo labiau prisidėti prie sėkmingo programos įgyvendinimo - nesinorėtų nepasakyti. Jei visiems kitiems viskas buvo gerai - tada asmeniškai padarysiu išvadas ir pasistengsiu pats būti punktualesnis su savo įsipareigojimais programai. Bet jei sutinkat, kad stovykloje taip pat buvo ir per daug ne tolkinistinio bendravimo bei laisvės būti ne programoje, tuomet reiktų permąstyti, ko mes važiuojame į tą stovyklą ir kam mes ją rengiam. Gal geriau penki hobitai, nei dvidešimt ne-hobitų...

Ką, nebus teatro?

geriausiu atveju scenaristai savo kūryba sugebėtų pasakyti "gėris nugali blogį", o net ir tam neišeinant, pasirinktų komedijos žanrą ir nepasakytų nieko tik "have some fun"...

Hm, o jei paėmus siužetą, tarkim, nuo Saurono parsigabenimo iki salos sunaikinimo? Nežinau, kokiu fryku reikia būt, kad iš TO padaryt komediją. Ok, tarkim, kaip pagrindinis stovyklos užsiėmimas gali būti ir larpinė Nūmenoro rekonstrukcija- it's ok with me, skamba skaniai ir įdomiai. Ale atsisakyti teatro visiškai irgi nesinori, bent jau man. Hehe, o kodėl spektaklis negalėtų būti larpo dalis?

atžaidinėti (...) puotą karaliaus menėse

- štai prašom, karaliaus šlovei ir malonumui- spektaklis apie protėvių žygius. Nebus būtinybės daryti superduper vaidinimo, bet - ir vilkas sotus, ir avis sveika.
M... o laivo/plausto statybą/testavimą galima įtraukti į programą?
_____________________

TAISA:

Ok, mikrobrainstormingo pasekmės (dėkui Aldarionui, kad netingėjo išklausyti pusiaumiegės hobitės pamintyjimų):

kadangi čia yra už mane protingesnių ir labiau apsiskaičiusių žmonių, į siužetinę stovyklos pusę kol kas nelįsiu, bet norėčiau šį bei tą pasiūlyti iš praktinės.
Pirma- kaip supratau iš Aldo pasakojimo, nemaža problema praėjusioje stovykloje buvo laikas, jo trūkumas ir nesugebėjimas suvaldyti gaujos tinginių, kuriems galvoje buvo tik sidras ir pliurpalai... Daugmaž paaiškėjus, kas, kaip ir kokia tvarka vyko pernai, drįsiu pasiūlyti ne versti stovyklautojus taikytis prie iš anksto sudarytos dienotvarkės, bet pabandyti programą pritaikyti prie jų. Turiu omeny tai, kad, jei neklystu, dauguma stovyklautojų yra užkietėję naktinėtojai. Ką gi, tai galima labai puikiai išnaudoti nukeliant visą aktyvumo reikalaujančią veiklą į vakarą ar net naktį. Kadangi stovykla, šiaip ar taip,vyksta vasarą, tai natūralu, kad dieną, kepinant saulutei, norisi drybsoti pavėsyje... Na ir ok, labai puiku- tegu drybsuliai sau sėdi... sėdi ir kuria. Dieną- jokio lakstymo, tik rami, neskubri kūryba su pakankamai laiko įsijausti. Nežinau, ko mes ten prigalvosim, ale manau, kad neverta bandyti įtraukti visus ir kiekvieną į bendrą veiklą vienu metu... Geriau, IMHO, kad keli užsiėmimai vyktų lygiagrečiai, ir ne po 1-2 valandas, o, tarkim, po 3-4, o galir ilgiau. Kam yra nuotaika- tegu paišalioja, atsibos paišyti- galės nurėplioti įkitą pavėsį ir prisidėti prie poetų/mezgėjų/dar beleko... Jokio priverstinio skubėjimo ir bandymo "sutilpti į grafiką". Aišku, gali nutikti, kad kažkas visteik tingės pakrutinti smegenis ar pirštus- o va tokius "nenorius" jau galima bus griežčiau suimti už čiuprynos ir pristatyti lupti bulvių, nešioti vandens, plauti indų ar tvarkyti teritoriją. Ir tegu nezyzia- juk gali rinktis...
Na, o vakarop, kai visi atkus ir pažvalės, galima pradėti aktyviają stovyklos programą. Aldariono pasiūlytas "larpas kiekvienam vakarui" ilgiau pamąsčius man pasirodė labai tinkamas dalykas, bo į jį galima "įmūryti" betkokią kitą veiklą- teatrą (kurio aš jokiu būdu neatsisakysiu, net jei teks vienai vaidinti prieš gaują pusgirčių numių), orientacinį (ką, negi nesmagu pamaklinėti tamsoje po mišką?), šokius, (įrašykite savo), savaime suprantama VAKARIENĘ, ir viską, kas bus po jos...
Va čia jau prieinu prie antros idėjos. Kaip supratau iš pasakojimų, pusryčiai/pietūs surydavo galybę laiko. Tai gal pabandyti atsisakyti bendrų valgymų paliekant viską savitarnos lygmeny? Na, maždaug taip- yra produktai, yra laužas, yra stalo įrankiai, indai, iešmai, keptuvės... Išalkai- styktelėjai iš pavėsio, pasikepei dešrelę ar pasidarei sumuštinį- į neri atgal prie savo menų. Jokios gaišaties visus sukvietinėjant, gaminant, dalinant ir dūsaujant kol suvalgys bei suvirškins (taip pat jokių gailiai gurgiančių pilvų belaukiant, kol kas nors pamaitins). O kad nuo sausų sumuštinių nesustreikuotų skrandis- galima privirti katilioką sriubos ir palikti jį prie ugnies, kad visą dieną būt šiltas, ir kiekvienas norintis galėtų įsipilti dubenėlį... Beje, galima organizuoti kažkokį kulinarinės kūrybos būrelį - entuziastai galės sau atkūrinėti prie laužo Nūmenoro kulinarinį paveldą, o paskui apdalinti rezultatais visus norinčius.
Manau, kad užsiėmimų kokybė nuo to pagerės, nes nereiks lėkti pietauti tada, kai tik pradės pagauti įkvėpimas, o "kūrybinę krizę" visuomet bus galima užkimšti obuoliu ar dešrele.
Vakarienę, kaip sakiau, palikti bendrą ir įtraukti ją į larpą.

O toliau- smulkmenos: stovyklos atributika (nesakykit, kad nereikia- ji būtina, juk visokios smulkmenos stiprina bendrumo jausmą, o jis pageidautinas, jei nenorime, kad vėl gautųsi palaida bala; pasižadu tokios smulkmės parūpinti pati), atminimo dovanėlės, kažkoks garsiai skambantis daiktas atkreipti dėmesiui kai prireiks... ir taip toliau, ir panašiai.

Aiquen rašė:Tai gal pabandyti atsisakyti bendrų valgymų paliekant viską savitarnos lygmeny?

Didžiatolkiniškuose Hildos žaidimuose niekam net mintis nekiltų sudaryti valgiaraštį, produktų sąrašą ar valgio tvarkaraštį, o į VEIKSMĄ atsitiktiniai valginėjimai labai daug ko įneša. Ko vertos buvo vien in character lažybos, kurių pralaimėtojas turėjo valgyti Magloro virtą sriubą.
Kiek vyksta stovyklos, tiek laukiu, kol kam nors tokia palengvinanti gyvenimą mintis kils

Nūmenore netgi "gėris nugali blogį" nebanali tema, nes šiaip gi ten dideliu mastu blogis nugalėjo gėrį, o gėris galėjo išlikti tik kaip atskirų žmonių dora ir ištikimybė! Mane labai traukia būtent tai, jog ten buvo intrigų ir daug moralinių pasirinkimų. T.y. veikėjai turėtų ne tik šiaip statyti plaustą, bet ir būti gundomi, skatinami ir t.t. prisidėti prie Blogio, arba atvirkščiai - neprisidėti. Turėtų būti dvi "komandos" iš Juodųjų n. ir iš Ištikimųjų, ir tarp jų turėtų būti įtampa. Gal praktiškai tas realizuosis ir ne absoliučiai pagal Tolkino sumanymus, bet bet kuria forma bus įdomu.

Al: aš suprantu, kad tu didelis idealistas, gal net didesnis nei Laiqua Taip, aš sakiau, kad reikia daryt rimtus spektaklius, ne komedijas. Bet nemanau, kad juose išeis atskleisti kažkokias gilias mintis, moralinius pamokymus ar dar kažką. Kaip parodė patirtis, su tolkinistais normalaus spektaklio nepadarysi net repetuodamas, net dūmai rūksta. Aš pati teatru nei domiuosi, nei ką, tačiau mano teatro pamokos mokykloje buvo fun, ir visi, net absoliučiai neteatriniai žmonės, ten rasdavo, ką veikti. Nes jos buvo atsipalaidavimo, improvizacijos, grupinio darbo pamokos. Mes mėgavomės procesu, o rezultatą į dienos šviesą ištraukėm tik po labai ilgo laiko. Visokeriopą kūrybinį procesą ir galima būtų akcentuot. Juk neturėsim scenos, neturėsim uždangos ir viso kito. Bet... Va pvz. Folkas kažkada sakė, kaip faina būtų padaryti pjesę apie Eolą ir Aredhel. Ir tą galima padaryt, ir mintis bus, nori tu ar nenori, bet tik nedarom iš to kokio nors "vajėzau dabar mes visi garbinam Tolkiną, todėl turime subtiliausius jo sielos virpesius perkelti į savo grandiozinį kūrinį, o jei neišeis, pasidarysim masinį sepuku". Bus įdomu vien todėl, kad viskas bus padaryta savomis rankomis.

Beje, aš asmeniškai nemanau, kad išeis, ir pati nenorėčiau LARPo, ypač visą laiką, bet jeigu daugumai reikia, darykit. Tiesiog LARPe smagumas visas yra veiksme, o veiksmo mes tikrai nesukursim šitiekai dienų, meistram kapai bus. Su visom tom puotom yra taip, kad patyrę žaidėjai tai susikurs sau fun, o nepatyrusiem bus nuobodu, garantuoju. Galų gale, į stovyklą ar į LARPą mes važiuojam?

Aiq ir Indraja: aš kategoriškai prieš pernelyg laisvą politiką. Stovykla yra susitikimas su programa, kurią paprasčiausia vis tik yra strūkturuoti pagal valgymus. Kitaip viskas virs reiškiniu "mes gyvename palapinėse ir visą dieną kažką neva kuriam". Per Asvejos stovyklą mane buvo į neviltį pradėję varyt kai kurie asmenys (toks amžius, ką padarysi), bet kažkaip ir jie, ir kiti prie programos prisitaikė ir netrukdė. Numis neklausė? Neleist Numio į stovyklą. Taškas. Pagrindinė stovyklos taisyklė - jūs klausot organizatorių ir nenusiplovinėjat nuo programos.

Ale man antras variantas labiau priimtinesnis nei teatras (priežastys jau buvo išsakytos Aldo ir Aiquen). Tiesa, jei bus daromas larpas - paliksiu organizatorių gijas, nes prie meistrų gink dieve nebūsiu (juk dar nesu apturėjęs larpo niekada), o žinoti kažko daugiau apie tai nei kiti žaidėjai irgi nenoriu. Tai dabar svarbiausia yra nutarti, kuris stovyklos variantas visgi priimtiniausias, bet nesiūlyčiau balsavimo daryti dabar pat. Galima palaukti, gal atsiras dar naujų idėjų.

Daugiau neturiu ką prikomentuoti, daugiau mažiau sutinku su Aiquen/Aldao išsakyta nuomone. Jei dėl kažkokių smulkmenų ir nesutinku, tai radau jas beskaitant pasiūlymus, pamiršau ir nebeturiu laiko ieškoti. Vakare dar kartą peržvelgsiu ir papildysiu.

Taisa: Dėl griežtumo sutinku su Starlin. Reik tvarkos! Šiemet jos nebuvo, ir ką mes gavom? Patys dalyviai pradėjo klausinėt kada vyks tas ar anas, o organizatoriai nieko negalėjo pasakyt, nes tai keli iš jų kažkur išvažiavę, tai nebesigaudoma laike, tai dalis programos išmetama ir jau nebeaišku kas turi vykti...

Blyn, dar viena taisa: in character, IMHO, Aldas pasiūlė būt tik vakare. Čia iškyla bėda kurią pasakė Starlin. Kad nepatyrę žaidėjai (tokie kaip aš!) neturės ką veikti, atžaidinėjant puotą ar kitą mažai veiksmo reikalaujantį renginį.

Čia šiaip pastebėjimas: labai pritariu pasiūlymams ką nors / kada nors daryti tvarkingai / privalomai, o ką nors - ne. Jei "stovykla" vyktų vidury betonuotos aikštės už tvoros, visiškas užimtumas būtų gėris, bet kai gamtoj - tai reik ir tam laiko paskirt. Tarkim, šiemet stovykloj buvo žmogus, kuris iš vis turėjo vienintelę progą pamatyti savo vaikystės šalies gamtą gal net po keleto metų pertraukos, tad suprantama, jog žmogus programa nesidomėjo... (Gamtos minioj pamatyti negalima). Tad, jei jau taip tvarkaraštiška, tai tame pat tvarkaraštyje ir nurodyti, kad nuo antros valandos nakties leidžiama, tarkim, būti nebe vaidmens atlikėju, arba, tarkim, nuo antros iki penktos valandos dienos galima arba kurti, arba nekurti.

P.S. O kokios bėdos dėl to vaidmens? Jei kas niekad taip nebandė, tai galima bus iš pradžių paaiškinti, kas tai yra. Ir niekas gi neliepia pagal Stanislavskį kvadratu jausti visus personažo sielos virpesius ar mokėti genealogiją iki dvyliktos kartos. Užtenka ir paprasčiau.

Oi, kiek daug visko primąstėt per kelias dienas - smagu žiūrėti, kad kažkas vyksta ir idėjos generuojamos tiek iš anksto Pats kažko labai originalaus dar nesugalvojau, tad šiek tiek pakomentuosiu ankstesnius pasisakymus.

Visų pirma, Stovykla, kokia ji bebūtų, nėra tiesiog pasisėdėjimas gamtoje su kažkokia kompanija ar be jos. Stovyklos esmė - temoje ir programoje. Jei organizatoriai daugmaž pusę metų dirba tam, kad paruoštų įdomią programą dalyviams, o dalyviai į tą programą visiškai spjauna - tai, IMO, yra negražu iš dalyvių pusės. Nežadat dalyvauti veiksme - nevažiuokit. Na, bet tokiems nusiskundimams čia ne vieta, vis dėlto kategorija uždara, o taip pykti (jei pykčiau - o nepykstu, nes organizatorių kaltės tame balagane, kuris gavosi šiemet, taip pat matau ir prisiimu) reiktų viešai.

Iš kitos pusės, tokia Stovykla, kokią mėginam daryti mes, nėra karinė, nėra netgi skautiška. Taigi ypatingai griežtos tvarkos įvesti nereikia, kad dalyviams nekiltų natūralus noras tai tvarkai priešintis.

Trumpai pamėginsiu sudėlioti savo mintis apie tai, kas buvo gerai praeitų metų Stovykloje ir blogai šiemet (arba atvirkščiai). Parašyčiau ir apie pirmają Stovyklą, bet jos neorganizavau, taigi nelabai galiu lyginti. Taigi:

• * Tvarka: pernai jos buvo būtent tiek, kiek reikia. Viskas vyko tada, kada turėjo, dalyviai klausė organizatorių ir jiems tai patiko, visi numatyti programos elementai įvyko. Šiemet toli gražu to padaryti nepavyko.
  * Programa: manau, jog šiemet ji buvo gerokai perkrauta, todėl ir nepavyko įvesti tvarkos. Pernai per dieną įvykdavo 2-3 elementai (neskaitant valgymų), šiemet buvo numatyta po 5-6. Tai labai padidino darbo kiekį organizatoriams ir trukdė dalyviams tiesiog paveikti nieko. Trumpai tariant, buvo mažai laisvo laiko.
  * Maistas: šiųmetinė sistema nevežė. Organizatoriams teko dažnai važinėti į parduotuves, maisto trūko, gaminimas užtruko labai ilgai. Bet kuriuo atveju labai primygtinai siūlau kitąmet daryti kažką panašaus, kaip pernai - sudaromas meniu, tada dalyviams nurodoma, kiek atsivežti. Taip, beje, ir Žygiui prisitaupysim maisto Tiesa, šiemet valgėm daug skaniau, bet skaniai galima pavalgyti ir namie.

Jei atsiminsiu dar ką nors - papildysiu, bet čia lyg ir pagrindiniai punktai.

Taigi, svarbiausia yra rasti aukso viduriuką tarp tokių elementų, bet aš linkęs manyti, kad jis yra gerokai arčiau to, kas buvo pernai, nei tai, kas buvo šiemet.

LARPo nenoriu. Kažkiek in character epizodų galima įpinti, ar tai būtų teatras, ar ne teatras, bet ne per daug.[/list]

O beje, kodėl išvis visi už to teatro užsikabino Aš nesiūliau daryt TEATRO, aš siūliau daryt kūrybinius procesus, kurie turėtų bendrą tikslą - spektaklį. Apie jokias TEATRO didžiosiomis raidėmis teorijas nė mąstyt nemąsčiau.

Bet kokiu atveju tai, kaip ir Nūmenoras (mano žinutėje), buvo vienas iš pasiūlytos Kūrybinės stovyklos temos įgyvendinimo variantų. Apskritai, noriu paklausti, ar visiems priimtina "Kūrybinės stovyklos" koncepcija? Nes, tarkim, Laiqua abejojo, ar pavyks. Laiko dar daug, todėl būtų gerai neapsiriboti tik šitos vienos koncepcijos variantais.

O jeigu jau variantais, tai man asmeniškai dabar patraukliau atrodo nūmenorėnų folkloristika. Ale čia žmones priversti kurti (t.y. dalyvauti programoje) bus daaaaaug sunkiau.

Dar dėl larpo pasikartosiu: prisimindama, kiek fantazavimo ir visokio derinimo reikėjo įdėti vien kelių valandų kabinetkai per naujametį (ir vis tiek buvo skylių, kurias nesėkmingai kamšėm vietoj), patarsiu visiems org.com net nesvajot apie kokybišką žaidimą. Žaidimas pats nesidaro, deja...

O dėl tvarkos, Indraja, mes kalbėjom jau prieš metus, taip kad: nenori - nedalyvauk. Sorry, bet taip reikia.

OK, bet tada tai taip aiškiai turi būti pasakyta visiems, nes nenoriu būti vienetinis atvejis. Tuo labiau, kad šiemet nebuvau išskirtinė tvarkos nesilaikytoja, o pernai visur, kur buvau atsakinga už vyksmą, tvarkos laikiausi. O šiaip teisybė - negali kelias dienas be pertraukos išbūti minioje, tai ir nelįsk...

P.S. Siūlau dar paskaityti tai, ką pasiūliau, ir palyginti tai su dienotvarke, kurioje jau buvo "pogulis arba pasivaikščiojimai" - aš praktiškai siūlau lygiai tą patį, tik ne pusantros valandos, o valanda ilgiau. Nesiūlau, kad kitu metu nebūtų programos, ar kad toks laisvas laikas būtų nereglamentuotu metu.

Dėl bendros tvarkos.. o stovyklos pradžioj pristėt taisykles? turiu omenyje šiemet..
man įdomu ar darėt kokius nors žaidimus kurie šiek tiek skatintų formuotis komandai, ar pasitikėjimu.. iš kurio išauga ir pagarbos organizatoriams jausmas? na aš čia ne piktai kalbu, dovanokit jei taip atrodo.
Laiquai susiunčiau krūva, nors ir nedidelę, žaidimų, Star ir jų siūlė. taip, sutinku, jie atrodo šiek tiek banaloki ar vaikiški, bet jie veikia. viskas ir prasideda nuo komandos. atrodo, Tolkino stovykla ne vieta tokiems dalykams, bet jei taip buvo kaip skaičiau.. tai gal vieta?
dėl maisto irgi, per sudėdingai sumąstėm viską, daug jėgų ir taip organizatoriams kainavo programa o dar ir maistu Aldas su Laiqua rūpinosi.
kažkas nerealaus. ir iš viso, organizuojant stovyklą reikia vieno tikro BOSO ir daugiau gyvų susitikimų. iš patirties kalbu. Stovyklos būdavo gal ir blaivininkų, bet modelis tikrai veikė ir veikia..
dėl stovyklos temos - aš už kūrybinę, nes tai neapkrauna per daug organizatorių. apie LARP'a nieko nežinau ,sužinoti būtų įdomu, bet tik tiek..
ir su Aiqua sutinku dėl atributikos.. ir dėl dovanėlių galima gi paštą daryt, labai smagiai sueina, po to smagu paskaityt... tikrai