Eros knronikos

Manyti jog pasaulis yra vienas - kvaila... Juk aplink mus yra daugybė pasaulių. Nors ir įsivaizduojamu, bet juose taip pat verda gyvenimas. O vienas iš mano mėgstamiausių pasaulių - Arija. Bet matyt jūs taip pat skeptikai tai ai..... Tikrai norite išgirsti?.... Na gerai, bet perspėju kai jau įsijaučiu nebegaliu sustoti...

Arija
Vienas iš seniausių pasaulių yra Arija. Tai vientisa planeta kur netgi saulė nėra atskirta nuo pasaulio. Tiesiog arijoje viskas sujungta. Ten gyvena daug rasių atstovų, bet pradėkime nuo Erų. Erų pavadinimas žinoma kilo nuo vietovės kur jie yra įsikūrę - Eros salos. Eros sala randasi Volkromo jūroje. Tai sala pilna pelkių bei kalnų, bet pagrindiniai Goro kalnai. Būtent Goro kalnuose gyvenantys kalniečiai vadinami Erais. Tai mažo ūgio žmonės. Galima sakyti jie randasi tarp nykštukų bei Žmonių tik jie nėra barzdoti ir jų suaugusių ūgis yra apie 160 centimetrų (Eriškai 320 terių).
Klausiate kodėl būtent Erai? Kaip jau sakiau legendos pasakoja dėl to jog sala gavo Eros vardą nuo senovėje ją sergėjusios Deivės Eros. Jai matyt nusibodęs tusčias pasaulis taigi ji surinko iš visų pasaulių po rasę ir sunešusi į savąjį pasaulį. Žinoma dėl įdomumo kai kurias rases sukryžminusi. Jos sostas buvęs būtent Goro kalnuose taigi vietovė ir vadinasi Eros sala. O kodėl Deivė po to išsikrausčiusi iš tos salos niekas nežino. Tai parašyta tik Arijos juodajame metraštyje kažkur giliai Arijos pasaulyje, bet apie jį daugiau sužinosite tolimesniame pasakojime.
Taigi Erai yra pusiau žmonės pusiau nykštukai, taiki rasė įsikūrusi Eros saloje ir užsiiminėjanti įvairiais verslais. Aplink Goro kalnus yra daug pelkių ir tai Erai išmoko išnaudoti. Jų pagrindinis pinigų gavimo šaltinis - naftos grežiniai. Jie ją pardavinėja gryniems nykštukams kurie iš jos gamina kurą bei kitas medžiagas. Taigi kaip jau supratote nykštukai visoje arijoje turi geriausias gamyklas, bet jų geografinė padėtis jiems nelabai palanki nes jie gyvena miškuose ir patys prisikerta tik medžio. Jie gyvena Alksnio pusiasalyje. Matyt supratote nuo ko kilęs šis pavadinimas.
Kita rasė Elfai. O kur gi tie elfai nepaplitę... Jų visur pilna. Bet pagrindinė jų gyvenimo vieta yra Midfordo Miškai. Jie užema vieną trečiąją visos Arijos. Elfai perpratę visus prasigyvenimo šaltinius, bet geriausiai jiems sekasi panaudoti gamtos energiją kuria aprūpina beveik pusę Arijos žemyno. Nykštukai už tai jiems teikia medį (mat elfai nemėgsta kirsti savų miškų), o erai tieisog kreivai žiūri į elfus ir energiją geriau gaminasi patys.
Na ir ketvirtoji iš pagrindinių rasių yra Žmonės. Jie gyvena Basilisko lygumose. Jie kerta medžius, perka kurą iš nykštukų, gauną energiją iš elfų ir su visais atrodytų gerai sutaria išskyrus kaip ir visi su orkais bei tamsiaisiais elfais, bet apie požemio rases papasakosiu vėliau. Neskaitant to žmonės iš visų geriausiai gamina ginklus, bet kol karai neprasidėjo jų nelabai kam ir reikia, bet vienas žmonių senolis jau trečius metus pranašauja karą. Anot jo požemio rasės greit išsiveržiančios į viršų.
Tai štai apie ką ir bus visa Arijos istorija. Apie karą tarp požemio ir viršutinio pasaulio......

Laukite tęsinio......

Čia kaip šiuolaikiniai fentezi laikai? Šiaip nieko visai

Ruošk ginklus, pulsim.....
Besileidžianti saulė nudažė dangų raudonai. Sėdint aukštai kalnuose dar buvo matyti jos viršūnė. Pūtė gaivinantis šiaurės vėjas, o aplink degė žiburiai:
- O žinai, Genzi, kai buvau tavo metų, tokiu laiku mėgindavau pavyti saulę kol ji dar nenusileido..-tarė Gorindas savo anūkui kuris sėdėjo šalia jo ant Gorio (taip Gorindą vadindavo jam artimi žmonės) trobelės stogo.
- Cha, vadinas mano metų buvai visai kvailas, seneli, net aš būdamas vos septynerių suvokiu, kad saulės pėščiomis nepavysi. - kikendamas tarė Genzis - seneli gal jau eime namo? Tavo trobelės stogas - skardinis, nenoriu nušalti pats žinai ko...
- Na gerai, bet nepamiršk prieš miegą išsivalyti dantų. - šūktelėjo Goris žiūrėdamas į nubėgantį septynmetį mažylį.
Gorindas buvo Goro kalnų trečiojo sektoriaus seniūno pavaduotojas. Storas barzdotas, bet tvirtų rankų kalvis mėgo tyrinėti žvaigždes bei kartais to pamokydavo savo anūkus - Genzį ir Henrį.
- Na laikas eiti,- tarė sau Goris pasikrapštęs viršugalvį.- Dar yra daug darbo.
Goris nevėkšliškai nulipo stogo ir patraukė keleliu pas kaimo šamaną. Kažkodėl jis tikėjo senolio pranašystėmis nors beveik visas kaimas buvo nuo šamano nusigręžęs. Šamano trobelė iš pirmo žvilgsnio priminė senovės indėnų vigvamą, bet įsižiūrėjus galima buvo pastebėti metalines konstrukcijas.
- Sveikas, Godfridai, kaip reikalai?- šūktelėjo Goris mat jis buvo įpratęs savo kalvėse kalbėti garsiai, kad per triukšmą visi girdėtų.
- Gori turiu tau kai ką pasakyti.- Pasilenkęs prie Gorindo šnibždėjo šamanas.- Reikalai tikrai pablogėjo, patikėk mano "saulės akis" nemeluoja.- Goringo akys prisimerkė ir jis atsisėdo viduryje senolio palapinės.- Blogio jėga pradeda kastis link mūsų, jos kyla į viršų ne dienomis, o valandomis, nežinau kiek joms liko, bet tai jie įveiks greit.
- Godfridai, ką tu nori pasakyti?
- Goringai, kalk ginklus, susisiek su žmonėmis, manau elfai patys suprato ir jau papasakojo nykštukams. Dabar pat bėk į raštinę ir siųsk žmonėms laišką, papasakok visiems erams, o jai kas netikės įrodyk parodydamas į šiaurės rytuose pirmajame sektoriuje bedugnę atsivėrusia vos vakar. O dabar bėk ir paskubėk.- Su lyg tais žodžiais šamano palapinė pripildė smėlio ir dulkių mat būdamas storulis Goris bėgdamas net drebindavo žemę......

Laukite tęsinio....

P.S. Atsiprašau už rašybos klaidas mat nelabai mėgdavau atidžiai sekti lietuvių kalbos pamokas...

Kol kas – ne itin originali fentezi su techno elementais pradžia.
O klaidos yra blogis, nejau neturi nieko šalia, kas pataisytų? Nes net man, irgi ne pačiai didžiausiai lituanistei, trukdo skaityti .