Taigis taigis, požiūrių į pasaulį įvairovė kartais tikrai gali nustebinti. Nereikia per daug rimtai piktintis
Taip, "Sargybas". Man jau "Atspindžių labirinte" pasimatė. Kitko taip ir neskaičiau - iš pradžių dėl laiko nebuvimo, o dabar jau ir dėl kitko galiu.
Šiaip šią problemą galima aptarti ir abstrakčiau, juk tai ne vienintelis atvejis pasaulyje, kai meniniuose kūriniuose / meninių kūrinių autorių propaguojama ne itin graži ideologija. Pati paprastai žiūriu į tokius kūrinius kaip 1. į meno kūrinius, 2. į tos ideologijos skelbėjų "paminklą". T.y. ne nekreipiu dėmesio į ideologizavimą, o
atvirkščiai - žiūriu, kaip tos ideologijos bruožai ten atskleisti, kokiomis priemonėmis pasinaudojo jos skleidėjai. Tokiu būdu ir "Šarvuotis "Potiomkinas" ", ir Ryfenštal dokumentika (tiesa, jos kol kas žiūrėjau tik gana nekaltą "Olimpiją") man ir kelia pasigėrėjimą, ir yra, nuvalkiotai tariant, pamokantys. Bet pastarųjų ideologijos savo baisiausiąja forma, laimė, jau nugaišo - tai jau istorija. O kaip reikia vertinti autorių, kuris su savo pažiūromis yra
dabar? Autorius, negana to, yra
autoritetas - ne vienas įsiklausys, ką pasakė jo mėgstamų kūrinių kūrėjas, o ir šiaip, ypač Rusijoje, menininkas visada buvo laikomas tam tikru "dvasiniu vedliu". Tokioje situacijoje, manyčiau, prasmingas ir boikotas kaip nepritarimo skelbiamai ideologijai ženklas. Bet kuriuo atveju - tik ne "praleidimas pro ausis".
Nai tulya elenelya le
Artanna tienen
Arthoron-Volochonskij-BG