Kadangi plauksiančių bus nemažai, verta pradėti tartis konkrečiau jau dabar. Pavartęs įvairius baidarių bei kanojų nuomos tinklapius galiu pasakyti, jog kelionė upe nuomuotu laiveliu vienam žmogui kainuotų maždaug 40 lt/dienai darbo dienomis ir 50 lt/dienai savaitgaliais. Žinoma, galima pastebėti tendenciją, jog Dzūkijoje ar Aukštaitijoje kainos truputį didesnės, tačiau vos 5 lt/dienai, tad nemanau, jog verta rinktis maršrutą būtent pagal tai, t.y. Žemaitijoje ar Suvalkijoje.
Mums reikės bandyti susiderinti ir laiką, bet tai atrodo bus ne taip lengva, nes tarp plauksiančių bus dirbančių žmonių. O dirbantys gal turės kokias nors atostogas rugjūtį? Tokiu atveju būtų labai patogu keliauti darbo dienomis - nesidubliuotų su jokiais renginiais. Man asmeniškai tai tinka tiek rugpjūtis, tiek rugsėjis.
Internete radau daugmaž visų galimų vandens maršrutų aprašus, todėl, manau, verta juos permesti akimis, ir išsirinkti mums tinkamiausią:
Maršrutai
Nemunas
Kelionėms rekomenduojama rinktis Nemuno vidurupį, kur gražūs gamtovaizdžiai, rami upės tėkmė ir mažai kliūčių. Maršrutų trukmę galime sudaryti nuo 2 iki 5 ir daugiau dienų.
I maršrutas
Kelionės maršrutas eina Dzūkijos nacionaliniu parku. Maršruto ilgis apie 55 km, trukmė - 3 dienos.
Kelionę rekomenduojama pradėti nuo Gailiūnų ar Liškiavos gyvenviečių, kur Nemunas pradeda tekėti nuostabia Dzūkijos nacionalinio parko teritorija. Plaukiant, keliautojams atsiveria nuostabūs Nemuno slėniai, nepakartojamas Dzūkijos gamtos grožis, kultūrinio paveldo vertybės ir paminklai. Kelionę baigti rekomenduojama Krikštonyse.
II maršrutas
Maršrutas driekiasi Nemuno kilpų regioniniu parku. Maršruto ilgis - 50km, o trukmė - 3 dienos.
Parko ašis Nemuno didžiųjų kilpų sistema su pirmykščių Lietuvos miškų bruožus išlaikiusių Punios ir Prienų šilais. Kelionę pradedama nuo Panemunininkų kaimo ir baigiama Birštone arba Prienuose. Tik plaukiant Nemunu galima iš arti pasigrožėti stačiais upės slėnio šlaitais (vietomis siekia 80m), atodangomis ir šilais.
Neris
Maršrutas eina Neries regioniniu parku. Maršruto ilgis – 45km, trukmė – 2 dienos. Kelionę geriausia pradėti nuo Grigiškių, o baigti Kernavėje. Upės nuolydis gana didelis, daug rėvų, didelių akmenų, salų. Upės pakrantės apaugę miškais, vaizdingos su unikaliomis Neries kilpomis.
Šventoji
I maršrutas
Kelionė eina Šventosios kraštovaizdžio draustiniu ir Anykščių regioniniu parku. Maršruto ilgis - 45km, trukmė – 2-3 dienos. Kelionę geriausia pradėti nuo Anykščių – Svėdasų kelio tilto per Šventosios upę ir baigti Anykščiuose. Beveik visas upė ruožas apaugęs mišku. Įtekėjus Jarai upės šlaitai primena kanjoną, vėliau šlaitai mažėja, upė pradeda tekėti reliktine Šimonių giria.
II maršrutas
Viso Maršruto ilgis - 74km, o trukmė - 3 dienos, tačiau maršruto ilgį ir trukmę lengva pakeisti, nes prie upės yra daug privažiavimų. Maršrutas eina Šventosios ichtiologiniu draustiniu. Kelionė pradedama nuo Kavarsko ir baigiama Šventosios žiotyse. Vagos vyraujantis plotis - 60-80m, vyraujantis gylis - 1,5m. Upėje yra daug rėvų, salų, upės krantai apaugę didesniais ar mažesniais miškeliais, ypatingai gražus santakos kraštovaizdis.
Dubysa
I maršrutas
Kelionės maršrutas eina Dubysos regioniniu parku. Maršruto ilgis - 50 km, trukmė-2-3 dienos. Maršruto pradžia nuo Lyduvėnų iki Ariogalos.
Per visą maršrutą Dubysa teka salpinėmis pievomis, tačiau upės slėnis gilus, krantai statūs, labai aukšti (vietomis siekia 40m aukštį), pakrantės apaugę lapuočių miškeliais. Vanduo švarus, vagos plotis siekia - 20-30m, gylis iki 2m. Kliūčių plaukimui nedaug, pagrindinės kliūtys buvusių vandens malūnų griuvenos.
II maršrutas
Maršrutas eina Dubysos ichtiologiniu draustiniu. Pradžia nuo Ariogalos iki žiočių. Maršruto ilgis - 28km, trukmė - 1-2 dienos.
Kelionė pradedama nuo Žemaičių plento tilto per Dubysą. Dubysos slėnis labai vaizdingas, ties Ariogala atsiveria skardingi iki 40 m aukščio upės šlaitai. Statūs upės šlaitai būdingi visam maršrutui. Vanduo švarus, vagos plotis - 40-60m, gylis iki 3m. Pagrindinės plaukimo kliūtys slenksčiai, dideli akmenys, seklios brastos, buvusių vandens malūnų griuvenos.
Dubysa – viena gražiausių Lietuvos upių.
Merkys
Tai viena iš populiariausių Lietuvos upių. Merkys keliautojus vilioja skaidriu, neužterštu vandeniu, miškingom ir labai vaizdingom pakrantėm. Upė labai vingiuota, gausiai maitinama versmių ir intakų, vidutinis vagos plotis 20-30m., krantai neaukšti 1-2 m aukščio. Upės tėkmė iki Varėnos rami, kliūčių plaukimui beveik nėra. Žemiau Varėnos daugėja rėvų ir akmenų, tad plaukimas darosi sudėtingesnis.
Kelionę Merkiu geriausia pradėti nuo Valkininkų, kur prasideda Merkio ichtiologinis draustinis ir baigti Merkinėje, kur Merkys tekėdamas Dzūkijos NC parko teritorija plačiu slėniu įteka į Nemuną. Visos kelionės ilgis - 90km, o trukmė – 5 dienos, bet maršruto ilgį ir trukmę galima pakeisti sudarant 2-3 dienų maršrutus.
Žeimena
Upė išteka iš Žeimenos ežero ties Kaltinėnų gyvenviete, jos ilgis nuo ištakų iki žiočių - 65 km. Upė labai vingiuota, apaugusi miškais, vaizdingu kraštovaizdžiu.
Kelionę geriausia pradėti nuo Kaltinėnų, o baigti Pabradėje arba pasirinkti vieną iš dviejų galimų tolimesnio plaukimo variantų: plaukti toliau iki santakos su Nerimi arba kelionę tęsti Nerimi iki Nemenčinės.
Minija
Upę galima sąlygiškai padalinti į dvi dalis. Pirmoji dalis apimtų upės aukštupį iki Kartenos gyvenvietės ir antroji dalis nuo Kartenos iki upės žiočių. Šios dvi atkarpos labai skirtingos.
Žygis pirmąja atkarpa pats sunkiausias Lietuvoje. Jai būdinga daug akmenuotų rėvų ir didelių riedulių, užvartų, užkamšų slenksčių, staigių posūkių, didelė srovė ir didelis vandens lygio svyravimas. Šią upės atkarpą turėtų rinktis keliautojai tik turintys nemažą plaukimo patirtį ir gerai valdantys baidares. Tačiau tie keliautojai kurie siekia naujų iššūkių ir išmėginimų, bei nebijo nepataisomai sugadinti baidarę gali rinktis ir šį maršrutą.
Antroji atkarpa daug ramesnė, joje mažėja kliūčių, riedulių, užtvarų, staigių posūkių, silpsta srovė. Ypatingai upė nurimsta žemiau Gargždų, tačiau dar pasitaiko rėvų.
Jūra
Šią upę taip pat kaip ir Miniją galima padalinti į du gana skirtingus sudėtingumo ruožus.
Pirmasis ruožas nuo Kvėdarnos iki Tauragės. Jo ilgis - 80km. Šis ruožas primena Minijos aukštupio ruožą, tik trumpesnis ir kiek mažiau kliūčių. Ši atkarpa atitinka II sudėtingumo vandens žygio kategoriją, ir yra puiki savo galimybių patikrinimo vieta norintiems pirmą kartą plaukti Minijos aukštupiu.
Antroji atkarpa visiška priešingybė pirmajai. Ji driekiasi nuo Tauragės iki žiočių. Artėjant prie Jūros žiočių srovė visiškai sulėtėja, o likus apie 10 km iki jų, kliūčių visai nelieka, o esant gausioms liūtims upė išsilieja iš krantų tarsi jūra.
Verknė, Virvyčia, Siesartis
Tai upės, kurių atskiri ruožai atitinka II sudėtingumo vandens žygio kategoriją. Jose gausu rėvų, akmenų, užkamšų, išvartų ir kitų liūčių, kurios plaukimą daro sudėtingą. Tad šias upes turėtų rinktis gerai baidares valdantys ir patirties plaukiant nesudėtingais maršrutais turintys vandens keliautojai, arba keliautojai, kurie siekia naujų iššūkių ir išmėginimų, bei nebijo nepataisomai sugadinti baidarę.
Aukštaitijos nacionalinis parkas
Parkas pasižymi nepakartojamu kraštovaizdžiu, gausiais gamtos ir kultūros paminklais, o vienas reikšmingiausių parko turtų – švarūs ežerai.
Kelionių maršrutus galima pradėti nuo daugelio vietų, nes į parko teritoriją veda daug patogių kelių, o pagrindiniai parko ežerai susijungę protakomis.
Šis parkas ir Labanoro regioninio parko ežerynai vienintelės Lietuvoje vietovės, kur ežerais galima daug plaukioti mažai pernešinėjant baidares.
Labanoro regioninio parko ežerai ir upės
Parkas pasižymi nuostabiu kraštovaizdžiu, gausybe ežerų, kurie pasižymi švariu ir skaidriu vandeniu. Galimų kelionių maršrutų šiame parke galima sudaryti įvairiausio ilgio ir trukmės.
Keletas populiariausių maršrutų.
I maršrutas
Ši kelionė apima Aiseto, Galuonio ežerus ir Aisetos bei Kiaunės upes. Kelionės ilgis apie 50 km, trukmė – 3-4 dienos. Kelionė pradedama nuo Aiseto ežero, kurio krantai labai vingiuoti, statūs, apaugę miškais. Aisetas sąsiauriu jungiasi su Galuonio ežeru. Ežero krantai vingiuoti, žemi, kai kur pelkėti, jame daug salų. Iš Aiseto išteka Aisetos upelis, kuris teka per Kiauno ežerą, o iš pastarojo išteka Kiaunos upė. Kiaunos upe keliaujama iki Kaltinėnų, kur ji įteka į Žeimeną. Čia kelionė baigiama arba tęsiama Žeimenos upe.
II maršrutas
Šis maršrutas apima Baltuosius ir Juoduosius Lakajus ir Lakajos upę. Maršruto ilgis – 50km, trukmė – 3-4 dienos. Kelionė pradedama nuo Baltųjų Lakajų kurie susijungia su Juodaisiais Lakajais. B. ir J. Lakajai vieni iš gražiausių Lietuvos ežerų, krantai daugiausia sausi, apaugę miškais, juose daug salų. Toliau pasiekiama Lakajos upė, kuri įteka į Žeimeną, čia kelionė baigiama arba tęsiama Žeimenos upe.
Veisiejų regioninis parkas
Veisiejų regioninis parkas įsteigtas išsaugoti miškingą Veisiejų ežeryno kraštovaizdį. Didžiausią regioninio parko dalį užima Šlavantų-Veisiejų-Kapčiamiesčio ežerynas. Iš viso parke yra 37 ežerai. Didžiausi ežerai – Ančia, Snaigynas, Šlavantas, Verniejus. Dauguma ežerų pratakūs, turintys sudėtingą kranto liną, raižytą dugną, vingiuoti kaip upės, apaugę miškais, ežerų vanduo švarus.
Keliauti po parką galima įvairiausiais maršrutais ir kryptimis. Norint kuo mažiau pernešinėti baidares pro kai kurias protakas, reikėtų plaukti vandeningu laikotarpiu, tačiau dauguma protakų tarp ežerų praplaukiamos. Kelionės vandeniu po parko teritoriją pradedamos nuo Snaigyno ežero, o baigiama vienu gražiausių pietų Lietuvos ežeru – Ančia.
"Few now remember them ... yet still some go wandering, sons of forgotten kings walking in loneliness, guarding from evil things folk that are heedless."