Na, o kol Kolumbija parodys balsą, pasinaudosiu tylos valandėle, ir papasakosiu, kur sėdžiu dabar (galite tai užskaityti Senoji Golumo sąskaiton, bo jo urvelyje ir sėdžiu

).
Vienžo, tylus Šiaulių pakraštėlis. Medžiai- kokie tik nori, pradedant riebiais, tvarkingais, nė kiek neaplaužytais beržais, baigiant kažkuo, ko net pavadinimo nežinau... Tvarkingai sužėlę kone idealios pievelės prieš namus (beveik, nes kiekvienos pievelės viduryje, maždaug priešais du medžius, atstojančius futbolo vartus, yra nedidelis ištryptas lopinėlis, kuriame pavakare siaučia hobitukai ir nerealiai išsilavinę bei kultūringi orkiukai). Goblinų koncentracija neįtikėtinai maža, o ir tie patrys ne važinėja bumbsinčiomis skardinėmi, bet daugmaž tiesiai vaikšto pėsti
Ir, kas keisčiausia... Čianegalioja kituose miestuose veikiantis daugiaaukščių dėsnis ("gyveni skruzdėlyne, bet nepažįsti net artimiausių kaimynų")- o, ne, čia visi visus pažįsta ir gyvena kone hobitiškoje taikoje bei ramybėje. Net tie standartiniai kertuoti penkiaaukščiai atrodo kažkaip jaukiai... Gėlės balkonuose... Gėlės po langais... Kultūringi grynaveisliai šuneliai su kultūringais negrynaveisliais šeimininkais... Virš stogų- tuntai kregždžių, žvirblių ir balandžių... Bet vienas dalykas išlieka toks, kaip ir kituose miestuose- riebūskatinai ir neriebūs žmogučiai prie amžinųjų šiukšlių konteinerių... Skirtumas tik tas, kad išskyrus konteinerį, niekur daugiau nei šiukšlelės- geros moterėlės ir popieriukus surenka, ir žolytę pakarpo, ir gatvę nušluoja (taip taip, net pačią gatve, ir ne kokie spec šlavėjai, bet patys gyventojai). Sakysit, taip nebūna?

Laukiu atvažiuojant į svečius...

Kind of makes you go crazy, you know. Whacko. Really out there, CUCKOO! You bring any apples?