Re: Orkų medžioklės plotai (medžiojami elfai)
Po kelių metų, kai orkai jau nebesitikėjo ko nors išvysti šiame miške, iš už krūmo išlindo visai i save nepanašus... hobitas? Jo plaukai buvo ilgi ir juodi lyg smala o ilgi dantys rodė orkėjimo požymius. Jo kojų nagai buvo nekapoti o ūgiu jis prilygo vidutiniam orkui. Rankoje jis nešėsi kirvį ir šerno kulkšnį. Staiga prie jo priėjo išbadėjas orkas ir kažką surėkė anam į ausį. Suorkėjęs hobitas atsisuko ir tarė:
-Pakartok savo žodžius nes nukirsiu galvą.
-Kaip tu drysti čia rodytis, juk tu hobitas,- pasakė orkas o hobitas (atsiprašau, pusorkis) surėkė:
-Kiek kartų galiu visiems kartoti kad aš ne hobitas, aš neesu tas mažas neginkluotas išsigandęs padarėlis kuris cypia net menkiausiam vėjui papūtus. Prisėskime štai ant to kelmo ir aš papasakosiu savo istoriją.
Nors orkas nemėgo klausytis ilgų istorijų bet vis dėl to prisėdo, ištempė savo ausis ir pradėjo klausyti.
Po ilgų jūsų puldinėjimų, pradėjo pusorkis, aš patraukiau iš hobitono miesto kuo toliau. Taip su sustojimais keliavau gal kokius du metus kol visas išvargęs ir visai nepanašus į tokį koks iškeliavau priėjau jūsų žemes. Čia dar kiek paklaidžiojęs susitvarkiau kas pridera ir apsistojau čia ilgam laikui. Tuo tarpu aš pasikeičiau vardą ir esu nebe hobitas bet pusorkis ir ketinu tapti orku. Todėl jei nori žinoti dabar mane visi vadina Bjauriumi Aštrianagiu.
-Gal jau gali baigti,-tarė orkas, aš ketinau pamedžioti.
-Gerai,- tarė pusorkis Bjaurius, aš irgi turiu savų reikalų tad iki kito matymosi.
-Žiūrėk kad nieks galvos nenukirstų,- tarė orkas ir juodu išsiskyrė.
Mūšio su orkais padariniai panašūs, visur voliojasi priešų galvos ir ginklai.
I'm in.